- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- eB2-2841-864/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00402-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Transverslas“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Pabaigos pradžia“ skundą dėl 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo priimto nutarimo 2 darbotvarkės klausimu panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Transverslas“ nemokumo administratorė mažoji bendrija (toliau ir MB) „Pabaigos pradžia“ (toliau ir nemokumo administratorė) 2021 m. rugsėjo 6 d. pateikė teismui skundą dėl bankrutavusios UAB „Transverslas“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, kuriuo prašo: panaikinti 2021 m. rugpjūčio 20 d. vykusio bankrutavusios UAB „Transverslas“ kreditorių susirinkimo metu priimtą nutarimą 2 darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės turto (nuosavybės teisių į transporto priemones) pardavimo tvarkos nustatymo” ir patvirtinti nemokumo administratorės siūlomą turto pardavimo tvarkos projektą:
1.1 transporto priemonių nuosavybės teises pardavinėti kartu, nustatant pradinę pardavimo kainą – 3000 Eur;
1.2 nepardavus turto per 2 savaites, pardavimo kainą mažinti 30 proc. ir pardavinėti dar 2 savaites;
1.3 nepardavus per 2 savaites, pardavimo kainą mažinti po 30 proc. dar 3 kartus ir pardavinėti po 2 savaites;
1.4 nepardavus per visus keturis kartus, parduoti už aukščiausią pasiūlytą kainą.
2. Paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. vykusio bankrutavusios UAB „Transverlsas“ kreditorių susirinkime buvo sprendžiama dėl:
2.1 kreditorių surinkimo darbo tvarkos nustatymo: siūloma kreditorių susirinkimui pirmininkaujančiu asmeniu paskirti išrinktą kreditorių susirinkimo primininką. Tuo atveju, jei kreditorių susirinkimo pirmininkas nedalyvauja vykstančiame kreditorių susirinkime, kreditorių susirinkimui pirmininkauja nemokumo administratorius. Kreditorių susirinkimo metu šiam siūlymui buvo pritarta 96,64 proc., todėl nutarta nustatyti minėtą kreditorių susirinkimo darbo tvarką;
2.2 dėl įmonės turto (nuosavybės teisių į transporto priemones) pardavimo tvarkos nustatymo: siūloma bankrutavusios UAB „Transverslas“ priklausančių transporto priemonių (VW Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); BMW x5 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault Traffic valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises pardavinėti tokia tvarka: 1) nuosavybės teises pardavinėti kartu, nustatant pradinę pardavimo kainą – 3000 Eur; 2) nepardavus turto per 2 savaites, pardavimo kainą mažinti 30 proc. ir pardavinėti dar 2 savaites; 3) nepardavus per 2 savaites, pardavimo kainą mažinti po 30 proc. dar 3 kartus ir pardavinėti po 2 savaites; 4) nepardavus per visus keturis kartus, parduoti už aukščiausią pasiūlytą kainą. Kreditorių susirinkimo metu administratoriaus pasiūlytai transporto priemonių tvarkai nepritarė 96,64 proc. dalyvavusių kreditorių.
3. Nemokumo administratorė nurodo, kad bankrutavusios UAB „Transverslas“ bankroto byloje teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi patikslintas kreditorių sąrašas, taigi bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma siekia 1 386 061,39 Eur. Teigia, jog remiantis valstybės įmonės (toliau ir VĮ) „Regitra“ duomenimis, nuo bankroto proceso pradžios bankrutavusios UAB „Transverlsas“ priklausė 3 transporto priemonės: Renault Traffic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau transporto priemonė laikoma dingusia, o 2019 m. lapkričio 4 d. buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl transporto priemonės paieškos, tačiau turtas nebuvo rastas; VW Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW x5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau šios transporto priemonės konfiskuotos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-574/2021. Nemokumo administratorės teigimu, 2021 m. rugpjūčio 20 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu buvo pasiūlyta minėto turto realizavimo tvarka, tačiau kreditorių susirinkime vienintelė kreditorė VĮ „Turto bankas“, turinti 96,64 proc. balsų, balsavo „prieš“ nemokumo administratorės pateiktą pardavimo projektą, todėl turto realizavimo tvarka lieka nepatvirtinta. Pažymėjo, kad kreditorė, balsavusi prieš pateiktą projektą, alternatyvios turto pardavimo tvarkos nepasiūlė.
4. Teigia, kad bankrutavusios UAB „Transverslas“ bankroto procesas yra užsitęsęs, o to priežastis – negalėjimas rasti ir realizuoti įmonei priklausančio turto, nepaisant to, jog dėl turto paieškos buvo kreiptasi dar 2019 m. lapkričio 4 d., tačiau tai jokių rezultatų neatnešė. Nemokumo administratorės vertinimu, bankroto procesą vilkina ir tai, jog kita dalis bankrutavusios UAB „Transverslas“ turto yra konfiskuota kaip įgyto už nusikalstamu būdu gautas lėšas, be to, iki šiol išlieka neaišku, ar turtas bus grąžintas bankrutuojančiai įmonei, todėl nemokumo administratorė laikosi nuomonės, jog nėra pagrindo delsti bei toliau vilkinti įmonės likvidavimo procesą. Pažymi, kad nustačius bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką ir jį realizavus, atsirastų galimybė užbaigti bankroto procedūras kreipiantis į teismą su prašymu dėl bankrutuojančios įmonės veiklos pabaigos.
5. Nemokumo administratorė mano, jog aptariamu atveju be pagrindo nebuvo patvirtinta turto pardavimo tvarka, kuri, be kita ko, yra palanki kreditoriams, nes turtas yra siūlomas ir gali būti realizuotas už didesnę nei rinkos kaina. Teigia, jog tokia užsitęsusi bankrutavusios UAB „Transverslas“ bankroto procedūra pažeidžia nemokumo proceso operatyvumo, ekonomiškumo principus, be to, besitęsiant bankroto procedūrų vykdymui, didėja ir proceso administravimui reikalingos lėšos.
6. Nemokumo administratorė akcentuoja, kad kreditorė VĮ „Turto bankas“ be jokios priežasties nepatvirtino įmonės turto pardavimo tvarkos, o alternatyvios pardavimo tvarkos nepasiūlė. Papildomai nurodo, kad jokia turto pardavimo tvarka nebuvo pasiūlyta kreditorių ir ankstesniuose susirinkimuose; kreditoriai neaktyviai dalyvauja nemokumo procese. Išdėstytų aplinkybių pagrindu nemokumo administratorė mano, jog nepavykus priimti sprendimo turto realizavimo klausimu klausimu, turto pardavimo tvarka yra tvirtintina bankroto bylą nagrinėjančio teismo, priešingu atveju, bus pažeisti bankroto proceso efektyvumo ir operatyvumo principai.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau ir suinteresuotas asmuo) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė sprendimą dėl skundo pagrįstumo teismui priimti savo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Paaiškina, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-534 patvirtintu Draudėjo bankroto bylos iškėlimo ir dalyvavimo draudėjo bankroto procese darbo procedūrų aprašymu, kuriame nurodyta, jeigu teritorinio skyriaus kreditorinis reikalavimas mažesnis kaip 3000 Eur, teritorinis skyrius kreditorių susirinkimuose nedalyvauja. Teigia, kad dėl šios priežasties suinteresuotas asmuo bankrutavusios UAB „Transverslas“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkime nebalsavo.
8. Pažymi, kad teismas nagrinėdamas nemokumo administratorės skundą dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo teisėtumo, privalo ex officio patikrinti, ar jis priimtas nepažeidžiant įstatymų nustatytos jo procedūrinės priėmimo tvarkos bei įvertinti, ar pats priimtas nutarimas ir jo sukeltos pasekmės nepažeis visų ar dalies įmonės kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl faktinių aplinkybių
9. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartimi UAB „Transverslas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta V. J. (sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nutartis įsiteisėjo 2016 m. balandžio 1 d.; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi nuspręsta atstatydinti nemokumo administratorę V. J. iš bankrutavusios UAB „Transverslas“ nemokumo administratorės pareigų, vietoje jos nemokumo administratore paskiriant MB „Pabaigos pradžia“ (sąrašo Nr. B-JA319).
10. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi patvirtintas bankrutavusios UAB „Transverslas“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas 2016 m. spalio 3 d., 2016 m. gruodžio 12 d., 2017 m. gegužės 4 d., 2017 m. birželio 29 d. nutartimis.
11. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi, patvirtinti 2000 Eur (įskaitant mokesčius) sąmata, pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų, reikalingų bankroto procesui administruoti iki pirmojo kreditorių susirinkimo (JANĮ 74 straipsnis).
12. Nemokumo administratorius 2021 m. rugpjūčio 20 d., sušaukė kreditorių susirinkimą, kurio darbotvarkėje buvo įtraukti du klausimai: pirmuoju klausimu buvo siūloma nustatyti kreditorių susirinkimo darbo tvarką, susirinkimo metu šiam siūlymui buvo pritarta 96,64 proc., todėl buvo nutarta pritarti nemokumo administratorės pasiūlytai kreditorių susirinkimo darbo tvarkai; antruoju klausimu buvo siūloma patvirtinti nuosavybės teisių į bankrutavusios UAB „Transverslas“ priklausančių transporto priemonių pardavimo tvarkos projektą. Minėtu klausimu kreditoriai nubalsavo „prieš“ nemokumo administratorės pateiktą nuosavybės teisių į transporto priemones perleidimo projektą. Nemokumo administratorė skundžia antru darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo nuspręsta nepritarti nemokumo administratorės siūlomai nuosavybės teisių į transporto priemones pardavimo tvarkai, nutarimas nepriimtas „už“ balsuojant 0,00 proc., o „prieš“ – 96,64 proc.
Dėl kreditorių apskundimo tvarkos ir procedūrinių pažeidimų (ne)nustatymo
13. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir JANĮ) 55 straipsnio 4 dalį, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ar (ir) pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1438/2012)
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo.
16. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad priimant ginčijamus nutarimus buvo laikytasi JANĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.
17. Nemokumo administratorė skundą iš esmės grindžia tuo, kad be pagrindo nebuvo patvirtinta turto pardavimo tvarka, kuri yra palanki kreditoriams, nes turtas gali būti realizuotas už didesnę nei rinkos kaina bei tuo, kad 96,64 proc. bankrutavusios UAB „Transverslas“ reikalavimo teisių turinti kreditorė VĮ „Turto bankas“ be jokios priežasties nepatvirtino įmonės turto pardavimo tvarkos, o alternatyvios pardavimo tvarkos nepasiūlė.
Dėl teismo teisės įsikišti į kreditorių susirinkimo kompetenciją
18. Pagrindinės kreditorių susirinkimo teisės išvardintos JANĮ 44 straipsnyje, bei taip pat kitose įstatymo normose, dėl konkrečių bankroto proceso veiksmų bei procedūrų vykdymo. Kreditorių susirinkimas yra kompetentingas spręsti visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, įskaitant jo išskirtinei kompetencijai priskirtus klausimus, susijusius su bankrutavusiam juridiniam asmeniui priklausančio turto realizavimu.
19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 28 punktas)
21. ĮBĮ normos nereglamentuoja tolesnių teismo teisių ir veiksmų pripažinus nutarimą neteisėtu ir jį panaikinus. Teismas, atsižvelgdamas į kreditorių autonomijos principą, panaikinęs kreditorių susirinkimo nutarimą, įprastai šiuo nutarimu spręstą klausimą grąžina nagrinėti iš naujo kreditorių susirinkimui, tačiau atskirais atvejais gali susidaryti išskirtinė faktinė padėtis, kai klausimo spręsti iš naujo kreditorių susirinkimui grąžinimas aiškiai užvilkins jau ilgai trunkantį bankroto procesą ir prieštaraus bankroto proceso tikslams, tuomet, teismas gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Išskirtinė faktinė padėtis gali susidaryti taip pat dėl to, kad kreditorių dauguma, siekdama sau palankaus (naudingo) sprendimo, gali priimti nutarimą, pažeidžiantį teisėtus bankrutuojančios įmonės ar kreditoriaus, jų grupės teisėtus interesus, arba, siekdama sau palankios bankroto proceso eigos, pažeisdama kreditorių lygiateisiškumo principą, kitų bylos dalyvių interesus, vilkinti ĮBĮ nustatytų veiksmų atlikimą ar netgi ignoruoti teismo nurodymus ir pakartotinai priimti neteisėtus nutarimus. Teismas, nustatęs išskirtines faktines aplinkybes, turi teisinį pagrindą, panaikinęs kreditorių susirinkimo nutarimą, juo spręstą klausimą išspręsti pats, negrąžindamas jo nagrinėti kreditorių susirinkimui. Toks teismo procesinis sprendimas, atsižvelgiant į aptartą galimą išskirtinę faktinę padėtį, nelaikytinas kreditorių autonomijos principo pažeidimu, nes užtikrina tinkamą ĮBĮ normų įgyvendinimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 35-37 punktai).
22. Nurodyti kasacinės instancijos teismo išaiškinimai taikytini ir taikant JANĮ nuostatas, nes pastarosios nagrinėjamos situacijos nereglamentuoja kitaip. Taigi, priešingai nei teigiama suinteresuotų asmenų atsiliepimuose, tam tikrais išimtinais atvejais, teismų praktikoje pripažįstama teismo teisė įsikišti į kreditorių susirinkimo kompetenciją, tačiau tam turi būti nustatytos kasacinės instancijos teismo suformuluotos aplinkybės. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad tam tikrais bankroto procese priimamais klausimais ir įstatyme nustatyta teismo teisė nuspręsti dėl klausimų, kurie priskiriami kreditorių kompetencijai, pvz. jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (JANĮ 73 straipsnio 3 dalis).
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo antru darbotvarkės klausimu (ne)teisėtumo
23. Minėta, kad antruoju darbotvarkės klausimu, nemokumo administratorė siūlė įmonei priklausančių transporto priemonių (VW Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); BMW x5 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault Traffic valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises pardavinėti tokia tvarka: 1) nuosavybės teises pardavinėti kartu, nustatant pradinę pardavimo kainą – 3000 Eur; 2) nepardavus turto per 2 savaites, pardavimo kainą mažinti 30 proc. ir pardavinėti dar 2 savaites; 3) nepardavus per 2 savaites, pardavimo kainą mažinti po 30 proc. dar 3 kartus ir pardavinėti po 2 savaites; 4) nepardavus per visus keturis kartus, parduoti už aukščiausią pasiūlytą kainą. Kreditorių susirinkimo metu administratorės pasiūlytai transporto priemonių tvarkai nepritarė 96,64 proc. dalyvavusių kreditorių. Pažymėtina, kad kreditorė VĮ „Turto bankas“, balsavusi prieš nemokumo administratorės siūlomą bankrutavusios UAB „Transverslas“ turto realizavimo tvarką, alternatyvaus turto realizavimo tvarkos metodo nepasiūlė, atsiliepimo į nemokumo administratorės skundą taip pat neteikė bei neginčijo jame nurodytų aplinkybių.
24. Vertinant skundo argumentus, dėl kreditorių nepritarimo siūlomai turto pardavimo tvarkai, visų pirma teismas pažymi, kad pagal JANĮ 86 straipsnio 1 dalies nuostatas, juridinio asmens turtas gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju, tokia teismo nutartis buvo priimta 2016 m. spalio 13 d., įsiteisėjo atitinkamai 2016 m. spalio 25 d., taigi akivaizdu, kad nemokumo administratorė pagrįstai siūlė kreditorių susirinkimui svarstyti turto pardavimo tvarkos klausimą.
25. Kasacinis teismas savo praktikoje dėl kreditorių susirinkimo teisės parduoti bankrutavusios įmonės turtą įgyvendinimo yra išaiškinęs, kad bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos tvirtinimas yra įmonės kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijai priskirtas klausimas, tačiau teisės aktuose nėra išsamiai reglamentuoti bankrutavusiai įmonei priklausančio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijai. Todėl sprendžiant šiuos klausimus, turi būti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija – bendrieji civilinės teisės principai: teisingumas, protingumas, sąžiningumas (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 2053/2011) bei vadovaujamasi teismų praktikos išaiškinimais. Kreditorių susirinkimas (komitetas), priimdamas nutarimą parduoti įmonės turtą, turi nustatyti tokią šio turto pardavimo tvarką ir kainą, kuri atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus.
26. Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017).
27. Šiuo atveju akcentuotina, kad įstatymai nenumato, kokiu būdu privalo būti nustatyta parduodamo turto vertė, tai yra palikta kreditorių ir nemokumo administratoriaus diskrecijai. Kreditorių susirinkimo kompetencijai priklauso bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymas. Kaip paminėta nutarties 19 punkte, kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota, t. y. teismas nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus. Šiame kontekste papildomai pažymėtina, kad nemokumo administratorė ir kreditorių susirinkimas turi laisvę nuspręsti, koks yra geriausias būdas parduodamo turto vertei nustatyti, teismas negali šiuo klausimu priimti įpareigojimų. Iš naujo spręsdamas klausimą dėl turto pardavimo kainos nustatymo, kreditorių susirinkimas priims sprendimą ir dėl turto pardavimo tvarkos.
28. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog sprendimų projektus dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkimui gali teikti ne tik administratorius, bet ir kreditoriai (JANĮ 43 straipsnio 2 punktas). Nors teismas bankroto procese yra aktyvus, tačiau tai dar nereiškia, jog teismas turi pareigą būti aktyvesnis už pačią šalį (šiuo atveju kreditorių). Atsižvelgiant į tai, tiek nemokumo administratorė, tiek kreditoriai gali teikti savo siūlymus dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos ir tokiu būdu kuo operatyviau rasti visų lūkesčius labiausiai tenkinantį ir atitinkantį variantą parduodant bankrutavusios įmonės materialųjį trumpalaikį turtą. Dėl šios priežasties kreditorė VĮ „Turto bankas“ ragintina aktyviai dalyvauti bankroto procese, kadangi, kaip teisingai skunde nurodė nemokumo administratorė, nepavykus priimti sprendimo turto realizavimo klausimu, bus pažeisti bankroto proceso efektyvumo ir operatyvumo principai.
29. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, teismas konstatuoja, kad bankrutavusios UAB „Transverlsas“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo sprendimas antruoju darbotvarkės klausimu pripažintinas neteisėtu turinio prasme, todėl jis naikintinas ir klausimas dėl bankrutavusios UAB „Transverlsas“ nuosavybės teisių į transporto priemones grąžintinas bankrutavusios UAB „Transverlsas“ kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustačius JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nurodytus pagrindus, dėl kurių gali būti panaikinami kreditorių susirinkimo nutarimai, yra pagrindas tenkinti nemokumo administratorės skundą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas bankroto procese neturi pareigos būti aktyvesnis už pačią šalį, bei į tai, kad kreditoriai bankroto procese gali teikti savo siūlymus dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, skundas tenkintinas iš dalies ir klausimas dėl įmonės turto realizavimo grąžintinas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 4 dalimi, teismas
nutaria:
bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Transverslas“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Pabaigos pradžia“ skundą dėl 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų antruoju darbotvarkės klausimais, tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Transverslas“, juridinio asmens kodas 124344683, 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkime priimtą sprendimą antruoju („Dėl įmonės turto (nuosavybės teisių į transporto priemones) pardavimo tvarkos nustatymo”) darbotvarkės klausimu ir klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Transverslas“, juridinio asmens kodas 124344683, turto realizavimo grąžinti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.
Priimtą nutartį išsiųsti nemokumo administratorei, suinteresuotiems asmenims, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.
Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Nutartis skundžiama per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.