Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavisnkeinei, dalyvaujant vertėjai Svetlanai Agafonovai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M. (Y. M.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Ukrainos piliečio, gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. spalio 23 d., 21.20 val., Liepojos ir Kretingos g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Audi A6 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jos vairuoti, teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Šiais savo veiksmais J. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje.

J. M. į teismo posėdį atvyko. Dėl pažeidimo kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad jis yra Ukrainos pilietis ir turi Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Apie tai, kad jam reikia išsilaikyti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą jis nieko nežinojo. Jam buvo pasakyta, kad jeigu jis dažnai važiuoja į Ukrainą, tai jam nereikia lietuviškų teisių. Nurodė, kad jis nuolat važiuoja į Ukrainą , kur gyvena jo šeima, buvo išvažiavęs ir šią vasarą, bet jam pase muitininkai to neatžymėjo. Jis gali įrodyti, kad vasarą buvo Ukrainoje. Patvirtino, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jau 3 metai, nuo 2015-09-07 turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 12 d. priimtas „Saugaus eismo įstatymas“ numato, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai (22 str. 3 d.). Šio Įstatymo 13 str. 5 d. numato, kad „<...>.Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.“ Tokiu būdu, įstatymas numato sąlygą, kad kitų šalių nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja tik asmenims, kurie nėra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai.

Be to, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungos (toliau – ES) ar Europos Ekonominei Erdvei (toliau – EEE) priklausančioje valstybėje (EEE priklauso ES valstybės ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba jeigu jis darbo ryšių neturi tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apžiūrai teismui pateikė leidimą laikinai gyventi. Byloje esantys asmens duomenys taip pat patvirtina, kad J. M. turi galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Apklaustas teismo posėdžio metu J. M. taip pat patvirtino, jog Lietuvoje jis gyvena jau trejus metus, nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Byloje esantys asmens duomenys patvirtina, jog J. M. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje nuo 2016-02-22, taip pat jam nuo 2013-09-30 buvo išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nors teismo posėdžio metu J. M. nurodė, kad jis nuolat išvyksta į Ukrainą kur gyvena jo šeima ir, kad šią vasarą buvo išvykęs, jo pase to nėra užfiksuota, nes muitininkai nedėjo antspaudų, bet administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, jog J. M. būtų deklaravęs išvykimą iš gyvenamosios vietos, kai išvykstama iš Lietuvos Respublikos, bei nėra duomenų, kad daugiau nei 185 dienų jis buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog J. M. jam inkriminuoto pažeidimo padarymo metu, t.y. 2016-10-23, buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas Taisyklių 37 punkto prasme, t. y. Lietuvos Respublikos teritorijoje gyveno ne mažiau nei 185 dienas per kalendorinius metus, todėl, vadovaujantis Taisyklių 37 punkto nuostatomis, Ukrainos J. M. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas nagrinėjamo įvykio metu Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones.

J. M. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, iš dalies paties J. M. parodymais teisme, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, sutikimu leisti vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui bei kita bylos medžiaga. J. M. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje sudėtis.

J. M. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad teisingumo principas reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), t.y. pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2AT-29-2013).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. M. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, nurodė, kad jis nežinojo, jog turi išsilaikyti Lietuvos Respublikos vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, buvo įsitikinęs, kad vairuotojo pažymėjimas galioja Lietuvoje, nes kai jis buvo sustabdytas kitų policijos pareigūnų jam niekas nebuvo užsiminęs, kad jo vairuotojo pažymėjimas negalioja Lietuvoje. Teismas neturi pagrindo netikėti J. M. teiginiais, kad pažeidimą jis padarė atsitiktinai, dėl nežinojimo. Iš J. M. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad jis supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat į padarytų pažeidimų pobūdį, konkrečias jų padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę, kuris yra jauno amžiaus, nors ir baustas administracine tvarka, dirbantis, turintis šeimą, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant J. M. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 128 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

J. M. (Y. M.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirti jam administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 16062688110 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.