Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2‑5807‑649/2022 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

18. Pareiškėjas (apeliantas) su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, taip pat įrodymus, gautus po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, apie esamą šeimos situaciją, jai teikiamą pagalbą.

19. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgus į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų įstatyminių atstovų išdavimo, į šeimos teisėje galiojančius nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo principus, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui šie įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje jau esančiais įrodymais.

Dėl leidimo paimti vaikus iš jų tėvų

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (2 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (3 punktas).

23. Kaip nustatyta VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

24. Atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta leisti paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų, apeliantas (pareiškėjas) motyvuoja tuo, kad nepilnamečių vaikų motina (tėvai visiškai nusišalinę nuo vaikų priežiūros) netinkamu elgesiu kenkia vaikų, kuriems nustatyti sveikatos sutrikimai ir reikalingas ypatingas dėmesys ir priežiūra, interesams, nuolat fiksuojami vaikų teisių pažeidimai esant nustatytam vaikų apsaugos poreikiui ir taikant vaikų laikinąją priežiūrą tik patvirtina, kad motinai trūksta atsakomybės.

25. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus ir naujai pateiktus duomenimis, sutinka su tokiais apelianto argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nėra pagrįsta ir teisėta, atsižvelgus į pareiškėjo pateiktus duomenis apie situaciją šeimoje.

27. 2021 m. gegužės 18 d. atliktas dar vienas vaikų situacijos vertinimas, po to, kai gauta informacija, kad eismo įvykio metu sužalota (duomenys neskelbtini). Mergaitė paaiškino, kad 2021 m. gegužės 12 d. leido laiką kartu su mama ir kitais asmenimis, buvo vartojamas alkoholis (mama gėrė alų), teigė, kad taip laiką su mama leidžia dažnai. Taip pat paaiškino, kad kartu su mama ir kitais asmenimis važiavo automobiliu ir įvyko eismo įvykis. Situacijos vertinimo metu nustatyta, kad mažametis (duomenys neskelbtini) buvo paliktas su močiute, vertinimo anketoje nurodoma, kad motina turi silpną motyvaciją spręsti problemas, linkusi jas neigti, nepripažįsta problemų, neišugdyti socialiniai, tėvystės įgūdžiai, vaiko teisių pažeidimai šeimoje kartojasi, reiškia nepasitenkinimą vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) motina skiria mažai dėmesio, vaikas, kuriam tuo metu buvo 4,5 metų, neatpratintas nuo sauskelnių, ramina save čiulptuku.

28. 2021 m. spalio 18 d. atvejo vadybos proceso metu pateiktame motyvuotame siūlyme (dėl (duomenys neskelbtini)) nurodoma tokia informacija – motina įvykdė įsipareigojimus dėl mokymo vaiką naudotis tualetu, nors tam ir prieštaraudama, pradėjo leisti vaiką į ugdymo įstaigą, tačiau pas raidos specialistą vaikas užregistruotas skyriaus darbuotojų, motina dėl to nedėjo pastangų. Motyvuotame siūlyme dėl (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, pasak kaimo bendruomenės pirmininkės, motina su dukra ne kartą pastebėta viešoje teritorijoje, susibūrimuose, kuriuose vartojamas alkoholis, motina neigia psichologo konsultacijų poreikį dukrai.

29. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2021 m. spalio 22 d. priimtas sprendimas dėl šeimos apgyvendinimo pagalbos šeimai centre, kol bus išspręstos buities problemos.

30. 2022 m. sausio 11 d. vaiko situacijos vertinimo anketose nurodoma, kad 2022 m. sausio 5 d. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) su dukra rasta girtaujančių asmenų kompanijoje, motina neblaivi, aplinka, kurioje rastas vaikas, netvarkinga, nemalonus kvapas, vaikas sušalęs. Mergaitė specialistams pasakojo, kad buvo iš anksto su mama sutarę pameluoti centro, kuriame tuo metu laikinai gyveno, darbuotojams, kad eina į parduotuvę, tačiau juos išvežė motinos draugai, mergaitė leido laiką kartu su mama suaugusių asmenų kompanijoje, kurie visą naktį vartojo alkoholį, ryte gėrė alų, pasakojo, kad su mama ir jos draugais laiką leidžia dažnai, aiškino, kad mama alkoholį vartoja nedažnai. Po šio įvykio vaikai apgyvendinti pas asmenį, susijusį emociniais ryšiais (krikšto mama), vaikai nuo motinos atsiskyrė be emocijų. Atvejo vadybininkės nurodoma, kad vaikai socialiai apleisti, dukra kopijuoja motiną, tarp jų kyla konfliktai. Nurodyta, kad pagal centro darbuotojų paaiškinimus, motina bendrauja su nepilnamečiais vaikais, kurie gyvena globos namuose, palaiko su vaikinais artimą ryšį, kartu rūko, rodo jiems dėmesį, tokį elgesį mato dukra, tarp jų kyla konfliktai. Nurodyta, kad vaikų motina galimai turi priklausomybę alkoholiui. Po vaikų apgyvendinimo pas artimą asmenį su motina vaikų teisių apsaugos specialistai negalėjo susisiekti kelias dienas, tačiau 2022 m. sausio 11 d. ji sutiko priimti intensyvią pagalbą.

31. Po minėto 2022 m. sausio 5 d. įvykio, su šeima dirbo mobilioji komanda, 2022 m. vasario 8 d. buvo pateiktos mobiliosios komandos rekomendacijos, kuriose plačiai aprašyta ir išanalizuota šeimos situacija, nurodoma, kad motina buvo nelinkusi bendrauti su specialistais, nuolat meluodavo, motina nepripažįsta problemų, nėra motyvuota keisti gyvenimo būdo, spręsti alkoholio vartojimo problemos, atsisako siūlomos pagalbos. Bendraujant su (duomenys neskelbtini) darželio auklėtoja nustatyta, kad vaikas yra jautrus, bet niekada neklausia apie mamą, tik nuolat kalba apie seserį, jausmus rodo darželio auklėtojai, kartais nevaldo emocijų, tačiau pastebėta, kad patekus į tinkamą aplinką, jis daro pažangą. Laikina globėja, pas kurią tuo metu gyveno vaikai, 2022 m. sausio 19 d. pasakojo, jog su (duomenys neskelbtini) sudėtinga, mergaitė turi pilnametį draugą, suaugusį vyrą, yra netvarkinga, paauglė apie mamą atsiliepia labai blogai, nurodė, kad mama vaikus lankė du kartus, pabūdavo apie 10 minučių, jokių motinos šiltų jausmų globėja mažesniam sūnui nepastebėjo, vaikas visiškai nereaguodavo į motinos išėjimą. (duomenys neskelbtini), ją apklausus globėjos namuose, nurodė, kad mama nuolat bendrauja su jaunesniais „bernais“, pas mamą, mergaitės žodžiais, „trali vali festivali“, o pas mamą norėtų grįžti tik su sąlyga, jei būtų taip, kaip pas globėją. Mergaitei kalbantis su kitomis mobiliosios komandos specialistėmis, pastaroji nurodė, kad mama savaitgalį gėrė, jos nebuvo namuose pas močiutę (šią aplinkybę patvirtino ir atvejo vadybininkė), pasakojo, kad būdama neblaivi, mama būna pikta, kabinėjasi prie dukters, jai priekaištauja.

32. 2022 m. gegužės 6 d. vėl registruotos vaikų situacijos vertinimo anketos, kai (duomenys neskelbtini) kartu su vaikais, gyvendama pagalbos šeimai centre, 2022 m. balandžio 30 d. iš jo pasišalino ir negrįžo, nustatyta, kad motina su vaikais išvykos pas savo mamą, ten paliko sūnų močiutei, o pati su dukra išėjo, mergaitė grįžo nakvoti pas močiutę, o (duomenys neskelbtini) negrįžo, 2022 m. gegužės 1 d., motina su vaikais parvežti į pagalbos šeimai centrą.

33. 2022 m. gegužės 19 d. registruotos vaikų situacijos vertinimo anketos, kadangi motina su vaikais pasišalino ir negrįžo iš pagalbos šeimai centro. Vėliau apklausiama (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad motina su broliu išvažiavo pas naują draugą, o jai leido miegoti pas draugą. Tuo pačiu anketose nurodyta, kad motina užsiregistravo psichologiniam asmenybės ištyrimui ir į jį nuvyko, susitvarkė dokumentus dėl socialinio būsto, tačiau jis kol kas neskirtas, nurodyta, kad nusiskundimų iš ugdymo įstaigų negauta, motina pažadėjo elgtis atsakingai. Nuspręsta toliau teikti socialines paslaugas šeimai.

34. 2022 m. birželio 10 d. vėl atliktas vaikų situacijos vertinimas, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 5 d. su vaikais pasišalino iš pagalbos šeimai centro, rasta neblaivi (1,45 promilės) kitame kaime kartu su vaikais, apklausus vaikus, (duomenys neskelbtini) nurodė, kad mama gėrė alų, dukra nurodė, kad kartu linksminosi su mama ir dviem vyrais, mama gėrė su vienu, mergaitė sėdėjo su kitu, pasakojo, kad nuvykus į kaimą brolis užmigo, bet atvažiavo policija. Specialisto komentare nurodoma, kad moteris rasta dviejų jaunuolių (apie 20 m.) kompanijoje, nes dėl triukšmo buvo iškviesta policija, moteris su jaunuoliais girtavo. Toliau anketoje nurodoma informacija, kad gegužės 28 d. motina, neatsižvelgusi į centro darbuotojų raginimus neišleisti dukros, ją išleido, vėliau mergaitei buvo nustatytas 1,40 promilių girtumas, tačiau motina nemato problemos, kad abejotinos reputacijos pilnamečiai asmenys yra dukros draugai.

35. Pažymėtina, kad tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta, viena iš tokių tėvų valdžios ribojimo priemonių yra vaiko paėmimas iš šeimos, kuri taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, kai vaikams nėra galimybių likti motinos globoje, kadangi šeimai buvo sudarytas pagalbos planas, motinai teikta įvairiapusiška pagalba, tačiau priemonių taikymo metu, t. y. nuo 2021 m., motina nedėjo pastangų įvykdyti specialistų parengtą planą, iš visos teismui pateiktos medžiagos akivaizdu, kad motina nesuvokia savo pareigų vaikų atžvilgiu, neturi tėvystės įgūdžių, o jos elgesys (taisyklių nesilaikymas, girtavimas vaikų akivaizdoje, vaikų vedimasis į girtaujančias kompanijas) akivaizdžiai kenkia vaikų interesams. Nors 2022 m. gegužės mėn. buvo fiksuotas trumpalaikis pagerėjimas šeimoje, jai gyvenant pagalbos šeimai centre, tačiau vėlesni įvykiai aiškiai parodo, kad motina nesugeba, nenori ir kol kas neketina keisti esamos situacijos, todėl šeimoje toliau išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, galinčiam sukelti, ir, tikėtina, jau sukėlusiam, reikšmingą žalą vaikų sveikatai ar grėsti jų gyvybei. Labai svarbu tai, kad abu nepilnamečiai vaikai turi specialiųjų tiek fizinių, tiek emocinių poreikių, kaip matyti iš bylos duomenų, mažesniajam sūnui nustatytas neįgalumas, atsilikusi vaiko raida, vyresnei dukrai turi būti taikomos globos namų „Užuovėja“, vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro rekomendacijos, tačiau iki šiol pagalba dėl vaikų lankymosi pas medicinos specialistus buvo teikiama tik vaiko teisių apsaugos specialistų iniciatyva, motina nesuvokia medikų ir kitų specialistų rekomendacijų svarbos. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad motina nepripažįsta turinti priklausomybių, tačiau neneigia, kad alkoholį vartoja norėdama atsipalaiduoti, nes vienai per sunku auginti vaikus.

37. Nors motina pyksta ant vaiko teisių apsaugos specialistų dėl kišimosi į jos šeimą, pažymėtina, kad tėvams teikiama pagalba įgyvendinant vaiko teises yra valstybės ir savivaldybės paslauga šeimai, o ne tam tikra bausmės ar šeimos privataus gyvenimo kontrolės forma. Todėl teikiamos pagalbos veiksmingumas įmanomas tik esant visapusiškam bendradarbiavimui tarp tėvų ir pagalbą teikiančių institucijų, siekiant užtikrinti individualizuotą, vaiko poreikius ir interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, ar ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020). Bet kokiu atveju prioritetas suteiktinas vaiko interesų užtikrinimui.

38. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, taikytos pagalbos priemonės ir paslaugos dėl motinos nenoro ir nesugebėjimo keistis nebuvo rezultatyvios, todėl jei tėvų elgesys nekinta, vaikas turėtų būti paimamas iš šeimos, kurioje jam nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis. Tai atitinka ir Europos Ž. T. teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, pagal kurią kiekvienu atveju reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

39. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, teisės normos pareiškėjui nedraudžia taikyti ir kitą priemonę, numatytą VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalyje, nesvarbu, kad jau buvo taikyta 3 punkte numatyta priemonė, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo konkrečiu tikslinga taikyti VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalyje 1 punkte nurodytą priemonę – perduoti vaikus giminaičiui, itin susijusiam su vaikais ir vaikus nuo gimimo (duomenys neskelbtini) padėjusiam auginti asmeniui, t. y. vaikų močiutei. Nors teismas akcentavo, kad viena didžiausių vertybių vaikui yra galimybė augti su tėvais arba su artimais giminaičiais įprastinėje emocinėje aplinkoje, bylos duomenimis nustatyta, kad motinos elgesys yra žalojantis vaikus, iš bylos duomenų negalima daryti pagrįstos išvados, kad gyvenant pas teismo nurodytą asmenį, t. y. ten pat, kur gyvena ir vaikų motina, vaikai bus saugūs, nes motina linkusi girtauti kompanijose kartu su savo nepilnamete dukra, nevengia ten pasiimti ir savo mažamečio sūnaus, o V. V. tam neturi įtakos. Be to, jau po skundžiamos nutarties priėmimo paaiškėjo (2022 m. liepos 11 d. šeimos atvejo vadybos posėdžio protokolas), kad (duomenys neskelbtini), besisvečiuodama pas močiutę, vis tiek daugiausia laiko praleidžia su motina. Teismui pateiktuose įrodymuose yra užfiksuoti keli suinteresuoto asmens motinos (vaikų močiutės) pasisakymai, kuriuose ji nurodė, kad su dukra nesusišneka, ji jos neklauso. Be to, byloje yra duomenys, kad ir pati močiutė yra išleidusi anūkę su pilnamečiu vyru, vaikai dažnai iki apsigyvenimo pagalbos šeimai centre buvo paliekami močiutės priežiūrai, tačiau vaikai buvo vis tiek socialiai apleisti, byloje nėra jokių duomenų, kad močiutė būtų pajėgi pasirūpinti vaikų tinkamu apsilankymu pas reikiamus specialistus, prižiūrėti ir rūpintis vaikais pagal esamas specialistų rekomendacijas: (duomenys neskelbtini) – globos namų „Užuovėja“ vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro rekomendacijas, (duomenys neskelbtini) – Respublikinės Panevėžio ligoninės Raidos centro gydytojų rekomendacijas.

40. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba yra institucija, kuri, užtikrindama visų savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų (VTAPĮ 50 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tai suponuoja išvadą, kad pirmiausia valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai yra suteikti įgalinimai spręsti dėl vaiko saugumo, jo poreikių tenkinimo ir interesų užtikrinimo ir tik vėliau jos priimtus sprendimus patikrina teismas.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik vaikų teisių apsaugos specialistams įvertinus suinteresuoto asmens motinos gebėjimą rūpintis nepilnamečiais vaikais pagal jų specialiuosius poreikius ir gebėjimą apsaugoti nuo motinos esamos neigiamos įtakos vaikų psichinei ir fizinei gerovei, įvertinus pasikeitusias buities sąlygas, t. y. ar buities sąlygos tapo nepavojingomis vaikų sveikatai, motinai nekeičiant esamos situacijos ir vis dar esant poreikiui, bus galima spręsti apie VTAPĮ 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymą.

42. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju vaikų interesus ginanti institucija nevisiškai tiksliai, nesiekiant geriausio vaikų interesų patenkinimo, realizavo vaikų paėmimo iš jo tėvų tvarką, numatytą VTAPĮ 36⁵ ir kituose straipsniuose. Šiuo atveju sutiktina su apeliantu, kad visos pagalbos priemonės šeimai buvo išnaudotos ir jos nedavė teigiamų rezultatų, motina nesupranta savo elgesio, netinkamų pasirinkimų ir jais formuojamos gyvenimo aplinkos poveikio vaikams, ypač paauglei dukrai. Akivaizdu, kad motinos pasirinktas gyvenimo būdas yra žalingas nepilnamečiams vaikams, motina ne tik neužtikrina vaikų poreikių, saugios socialinės aplinkos, bet ir daro žalą vaikų tiek fiziniam, tiek psichiniam saugumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsisakymas išduoti leidimą ir vaiko grąžinimas į šeimą (kas iš esmės ir būtų padaryta net ir laikinąja globotoja paskyrus pirmosios instancijos teismo nurodytą asmenį), neatitiktų geriausių vaikų interesų, vaikams nebūtų užtikrintos saugios ir sveikos gyvenimo sąlygos.

43. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų (CK 3.254¹ straipsnis, VTAPĮ 42 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo konkrečiu atveju nekilo abejonių dėl leidimo paimti vaikus iš jų tėvų, kadangi abu tėvai, tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), yra visiškai nusišalinę nuo vaikų auklėjimo, priežiūros ir pan., vaikų gyvenime jie nedalyvauja, (duomenys neskelbtini) tėvo gyvenamoji vieta nežinoma, o (duomenys neskelbtini) tėvas pareiškėjui nurodė, kad negali pasirūpinti vaiku.

44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vaikus paėmus iš šeimos, tėvams ir toliau teikiama pagalba, jie gali keisti savo elgesį ir požiūrį į vaikų auklėjimą nesant vaikų šalia (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis). Taigi teismo leidimas paimti vaikus nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus, vaikai turi būti nedelsiant grąžinami į šeimą.

45. Atsižvelgiant į tai, naikintina Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. liepos 4 d. nutartis ir klausimas išspręstinas iš esmės – išduotinas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), iš tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), iš tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), iš tėvų (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) bei nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), iš tėvų (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)