- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-05
- Bylos Nr.
- 1-1885-673/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13938-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Kaltinamasis
- T. P.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.13; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2
2022 m. rugsėjo 5 d.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus:
1) 1996 m. spalio 7 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 16 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;
2) 1997 m. rugsėjo 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu;
3) 1999 m. lapkričio 25 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimu;
4) 2000 m. vasario 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį - 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimu;
5) 2003 m. liepos 18 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 111 straipsnio 1 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu;
6) 2008 m. rugsėjo 5 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 286 straipsnį – 3 metų laisvės atėmimu, kuris pakeistas 2010 m. birželio 1 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi - suderinus su užsienio valstybės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. paskirta bausme - 6 m. 6 mėn. laisvės atėmimu;
7) 2018 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 40 parų areštu, paleistas atlikęs arešto bausmę 2019-01-10;
8) 2019 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, 2020-01-02 įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą, laikomas bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (pagal 7) nuosprendį – BK 97 str. 3 d. 3 p. a) pp., 8 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio).
Aprašomoji dalis
nustatė:
2022 m. balandžio 22 d. apie 20.25 val., T. P., Šėtos gatvėje, Kėdainių m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo sutuoktinės K. P. vardu registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0324, patikros sertifikato numeris Nr. 1679355, buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilės, tai yra 2,64 promilių girtumas.
Kaltinamasis T. P. kaltu neprisipažino, tvirtino, kad jis neblaivus nevairavo, o sustabdžius policijai vairavo jo draugas E. S.. Paaiškino, kad 2022 m. balandžio 22 d. apie 11.00 val., pas jį į namus atvyko draugas E.S. su drauge K., su kuriais jis važinėjosi Kėdainiuose. Jis tuo metu buvo neblaivus, jau daug dienų gėrė. Ryte paprašė nuvežti jį į parduotuvę. Automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo sutuoktinei K. P., vairavo E. S.. Vakare E. S. irgi jį vežė į parduotuvę nusipirkti degtinės. Jis visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, o E. S. negėrė, todėl jam ir davė vairuoti. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir dar išgėręs raminamųjų, nes susipyko su žmona, todėl visko neprisimena. Atsimena, kad K. pradėjo rėkti – policija, ir jie buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Vienas pareigūnas – vyras, priėjo prie jo iš keleivio pusės, o kitas – prie vairuotojo. Jis tą vakarą dėvėjo tamsesnės pilkos spalvos treningu. Pareigūnai sakė, kad keitėsi vairuotojai, bet jis nevairavo, gal nesąmonių prikalbėjo girtas, neatsimena. Pareigūnus, kurie jį sustabdė, pažįsta, nes buvo ne kartą baustas už važiavimą be vairuotojo pažymėjimo, jie jau žino jo automobilį, todėl ir stabdė. Pareigūnų pavardės jam nieko nesako. Jis automobilio nevairavo, buvo girtas ir tokioje būsenoje negalėjo net pavairuoti. Tokioje būsenoje susikeisti vietomis irgi nebūtų sugebėjęs. Nežino, kodėl pareigūnai jį apkalba. Anksčiau yra baustas už motorolerio vairavimą būnant neblaiviam, tada ir prarado teises. Pareigūnai sustojo iš galo. Jo automobilio galiniai stiklai tamsinti 75 procentų.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais ir kitais byloje išnagrinėtais rašytiniais įrodymais.
Liudytojas A. B. - policijos pareigūnas, parodė, kad kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, nebent buvo susidūręs darbe. Įvykio dieną jis dirbo su E. J.. Jų tarnybinis automobilis stovėjo Daržų gatvėje, beveik sankryžoje. Šėtos gatve nuo geležinkelio priešais juos pravažiavo „Peugeot 407“, kuris kelyje susimėtė. Iš karto matėsi, kad už vairo sėdėjo kaltinamasis, jis tikrai negalėjo sumaišyti, nes gerai matė. Automobilis pravažiavo metro, pusantro metro atstumu nuo jų. Tada jie išsuko ir iš karto stabdė tą automobilį įjungę švyturėlius. Automobilis sunkiai stojo, paskui jį važiavo apie 10-20 sekundžių, apie 100 metrų, per kokius 3-4 namus. Tuomet pamatė, kad vos automobiliui sustojus, žmonės keičiasi vietomis – šoko vienas per kitą, gal net mašina dar truputį riedėjo. Kadangi aiškiai matė, jog vairuotojas susikeitė su keleiviu vietomis, tai jis su kolege iš karto priėjo prie keleivio pusės, kur pamatė sėdintį kaltinamąjį, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nelabai orientavosi. Prie vairo sėdėjusio asmens pavardės nepamena. Kaltinamasis vienu momentu lyg ir neigė vairavęs, o kai norėjo parūkyti - jau neneigė, tačiau tokio tiesioginio prisipažinimo, kad vairavo jis – nebuvo. Neatsimena, ką sakė kaltinamasis, kai jis paklausė, kodėl jie susikeitė vietomis. Teisėjai pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 70-77), liudytojas A. B. patvirtino savo parodymus. Papildomai nurodė, kad T. P. buvo žinomas policijoje, tačiau jis neatsimena - ar pats buvo su kaltinamuoju susidūręs kokiose nors konfliktinėse situacijoje darbe, kiek atsimena - jokio konflikto su kaltinamuoju nėra turėjęs. Jam „Peugeot“ automobilio galinis stiklas neatrodė tamsintas, nes jis matė, kaip susikeitė žmonės.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B., policijos pareigūnas, parodė, kad 2022 m. balandžio 22 d., dirbant Kėdainių mieste, apie 20.30 val., patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tarnybinis policijos automobilis už minėto automobilio sustojo maždaug metro atstumu. Automobiliui sustojus matė, kaip iš vairuotojo vietos asmuo perlipo į priekinę keleivio vietą, o asmuo, sėdėjęs ant automobilio galinės sėdynės, perlipo į vairuotojo vietą. Ant galinės automobilio sėdynės dar sėdėjo mergina. Kai automobilyje sėdėję asmenys apsikeitė vietomis, automobilis dar šiek tiek pajudėjo iš vietos ir sustojo. Priėjus prie automobilio priekinės keleivio vietos, pamatė ten sėdintį akivaizdžiai neblaivų T. P., o prie vairo sėdėjo E. S., kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonės. T. P. buvo nustatytas 2,64 promilių girtumas. Pastarasis neneigė, kad iš vairuotojo vietos perlipo į keleivio vietą. „Peugeot“ automobilio galinis langas nebuvo tamsintas, stiklas skaidrus, matomumas tikrai buvo geras. Iš pradžių, kai Šėtos gatve pro juos pravažiavo minėtas automobilis, jis matė, kad vairuotojo vietoje sėdėjo tamsios spalvos drabužiais vilkintis vyras, kuris vėliau, kai sustabdė automobilį, buvo išlaipintas iš keleivio vietos, t. y. T. P.. Tuo metu, kai automobilis sustojo, vairuotojo vietoje atsirado baltos spalvos sportiniu švarkeliu vilkintis E.S .. Kai T. P. buvo išlaipintas iš automobilio ir jo klausiama, kodėl su E. S. apsikeitė vietomis ir ar tikrai jis vairavo automobilį, šis, prieš atsakydamas į klausimus, kelis kartus prašė išjungti tarnybines kameras. Jis perspėjo T. P., kad viskas yra filmuojama ir tada šis paprašė, kad leistų jam paskambinti advokatui (1 t., b. l. 70-77).
Liudytoja E. J. - policijos pareigūnė, parodė kad su kaltinamuoju anksčiau nebuvo susidūrusi, jokių konfliktų neturėjo. Įvykio dieną dirbo su kolega A. B., stovėjo Daržų gatvėje ir stabdė Šėtos gatve važiavusius automobilius. Privažiavęs automobilis „Peugeot“ pristabdė ir jie tikrai matė, kad vairavo būtent kaltinamasis, kuris vilkėjo tamsios spalvos rūbais, jei gerai pamena. Tuomet jie stabdė tą automobilį ir matė, kad gale kažkas vyksta, tik neatsimena ar jau sustojus jie ten pradėjo apsikeitinėti vietomis ar dar automobiliui važiuojant. Ji negali pasakyti, kad matė, kaip vairuotojas susikeitė su keleiviu vietomis, tačiau tiksliai matė, kad vairavo kaltinamasis, o sustabdžius automobilį, kaltinamasis jau sėdėjo keleivio vietoje. Mano, kad asmenims susikeitus, automobilis dar kažkiek riedėjo. Automobilį sustabdžius, už vairo sėdėjo asmuo, vilkintis šviesiais rūbais, gale dar sėdėjo mergina. Teisėjai pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. J. parodė analogiškai, kaip ir liudytojas A. B., tik paaiškino, kad negirdėjo, ką T. P. kalbėjo, nes pildė žurnalą, o kolega A. B. nuvedė T. P. į tarnybinį automobilį ir ten su juo aiškinosi aplinkybes. Vėliau buvo nustatyta, kad automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjo nepilnametė K. S. (1 t., b. l. 92-95) - liudytoja E. J. patvirtino, kad jos parodymai teisingi. Papildomai nurodė, kad neatsimena tikslaus atstumo - kiek važiavo paskui „Peugeot“, kol jis sustojo, gal per porą namų, gal daugiau. Jų tarnybinis automobilis stovėjo užvestas, kitų automobilių gatvėje nebuvo, todėl jų atliekamas „Peugeot“ sustabdymas tikrai negalėjo ilgai užtrukti, bet negali pasakyti kiek tiksliai laiko tai užtruko. „Peugeot“ automobilio langai iš šono buvo tamsinti, o vairuotojo – ne, galinis stiklas galbūt buvo ne tiek stipriai tamsintas, nes pro jį matėsi.
Liudytojas E. S. (apklaustas nuotoliniu būdu per ZOOM programą iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus) parodė, kad T. P. yra jo draugas. Galimai 2022 m. balandžio 22 d., vakare, jis vairavo automobilį „Peugeot“ ir buvo sustabdytas. Neatsimena kada tą dieną susitiko su T. P. ir kur tada važiavo, kai buvo sustabdytas. Automobilyje be jo ir T. P., buvo pažįstama K. S., kuri sėdėjo gale. Automobilį vairavo jis ir labai gailisi, kad tada vairavo neturėdamas teisių. Automobilį vairavo ne savininkas, o jis, nes jam reikėjo važinėti, jis visą dieną vairavo, visą mėnesį vairavo. Tą vakarą jam buvo nustatytas leistinas 0,4 promilių neblaivumas. Ar T. P. ir K. S. buvo neblaivūs, nežino. Galvos traumų, sąlygojusių jo atmintį, nėra turėjęs.
Liudytoja K. P. - kaltinamojo sutuoktinė, parodė, kad automobilį „Peugeot“ ji pirko santuokoje 2021 m. balandžio 16 d. už 600 eurų, įregistravo savo vardu. Galimai 2022 m. balandžio 22 d., ji grįžo namo po darbo ir paskambinęs sutuoktinis pasakė, kad jį sustabdė ir kaltina, kad jis vairavo, nors dienos metu, kalbant telefonu, T. P. sakė, kad visą dieną vairuoja E. S., kad varo automobilį į servisą. Įvykio metu sutuoktinis vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Tą automobilį reikėjo remontuoti, nes jis jai reikalingas važinėtis į darbą. Ji pati vairuotojo pažymėjimo neturi, autobusas iš (duomenys neskelbtini) į jos darbovietę nevažiuoja, todėl į darbą veža tai vieni, tai kiti. Sutuoktinis jai sakė, kad automobilį sustabdymo metu vairavo E. S., o policija jį kaltina, kad jie susikeitė vietomis ir, kad vairavo ne E. S., o jis. Iki šio įvykio sutuoktinis buvo užgėręs gal savaitę laiko, bet dabar jau tris mėnesius nebegeria. Automobilio šoniniai keleivio ir galinis langai yra tamsinti, tamsumo procento nežino, bet nelabai pro juos matosi.
Galiojančią patikrą turinčiu alkotesteriu kaltinamajam T. P. 2022 m. balandžio 22 d. 20.30 val. nustatytas 2,65 promilių girtumas, o 20.45 val. – 2,64 promilių girtumas (1 t., b. l. 120-122).
Neblaivumo nustatymo akte kaltinamajam užfiksuoti visi neblaivumo požymiai (1 t., b. l. 31).
Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022 m. balandžio 22 d., Šėtos g., Kėdainiai, netoli namo Nr. 37, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobiliui sustojus matėsi, kad vairuotojas peršoko į priekinę keleivio sėdynę, o gale sėdėjęs keleivis peršoko į vairuotojo sėdynę. Kai abu asmenys peršoko, automobilis dar pajudėjo. Buvo nustatyta, kad pradžioje vairavo T. P., kuriam alkoholio kiekio matuokliu 20.45 val. nustatytas 2,64 promilių girtumas. Keleivis, kuris peršoko į vairuotojo sėdynę, buvo E. S.. Automobilyje taip pat buvo keleivė K. S. (1 t., b. l. 12-14).
Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nepilnametė liudytoja K. S. parodė, kad įvykio metu ji buvo neblaivi, prašė T. P., kuris taip pat buvo neblaivus, ją parvežti namo. Automobilyje važiavo ant galinės sėdynės, o T. P. ir E.S . sėdėjo priekyje. Kas vairavo automobilį ji negali pasakyti, bet kai sustabdė policijos pareigūnai, už vairo sėdėjo E. S.. Ar prieš tai už vairo sėdėjo T., nežino. Anksčiau su šiais asmenimis nėra važiavusi, su E. S. nebendrauja, o su T. P. pasisveikina (1 t., b. l. 114-117).?
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė/valdytoja registruota K. P. (1 t., b. l. 38).
Apžiūros protokole aprašytas vaizdo įrašas, darytas 2022 m. balandžio 22 d. iš tarnybinio policijos automobilio. Įraše užfiksuotas kelio važiuojamąja dalimi važiuojantis automobilis, kurį pasiveja ir sustabdo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnas iškart eina prie automobilio priekinės keleivio vietos ir išlaipina vyrą, vilkintį tamsios spalvos sportinį švarkelį. Iš vairuotojo vietos pats išlipa vyras, vilkintis baltos spalvos sportinį švarkelį (1 t., b. l. 53-56).
Apžiūros protokole aprašytas vaizdo įrašas, darytas „body“ kamera, kuriame užfiksuota, kaip E. S. policijos pareigūnams tvirtina vairavęs automobilį, o T. P. neigia vairavęs automobilį. Automobilyje ant galinės sėdynės yra keleivė K. S., kuri policijos pareigūno paklausta, kuris iš vyrų vairavo automobilį, atsako, kad nežino. Policijos pareigūnas, kuris patikrinimui sustabdė automobilį, savo kolegei tvirtina, kad stabdant automobilį jis matė, kaip vairuotojas su keleiviu apsikeitė vietomis ir tada dar šiek tiek automobilis pajudėjo iš vietos. Policijos pareigūnas kalbasi su T. P. ir E. S.. Pareigūnas klausia, kam reikėjo peršokinėti, keistis vietomis, T. P. neatsako, tik atsidūsta. Įrašuose fiksuojamas T. P. girtumo nustatymas alkotesteriu (I t. b. l. 60-64).
Iš automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią patikrą turinčiu prietaisu atliktos stiklų apžiūros protokolo (2 t., b. l. 79-89) matyti, kad automobilio priekinio lango stiklas bei priekinių durelių langų stiklai yra šviesesni už galinio lango stiklą ir galinių durelių langų stiklus. Iš išorės žiūrint per visus langus automobilio salono vidus matosi. Priekinių durelių langų stiklo šviesos pralaidumas – kairės pusės - 69,8 proc., dešinės - 68,8 proc., galinio lango pralaidumas - 41,5 proc. Fotografuota.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad 2022 m. balandžio 22 d. apie 20.25 val., T. P., Šėtos gatvėje, Kėdainių m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo sutuoktinės K. P. vardu registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0324, patikros sertifikato numeris Nr. 1679355, buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilės, tai yra 2,64 promilių girtumas.
Kaltinamasis kaltu neprisipažino, tvirtino, jog neblaivus nevairavo, o vairavo jo draugas E. S., kad policijos pareigūnai negalėjo matyti, kaip jie susikeičia vietomis, nes to nebuvo, be to, jo automobilio stipriai tamsintas galinis stiklas. Kodėl apklausti policijos pareigūnai jį apkalba, nežino, su šiais pareigūnais konfliktų neturėjo, bet visi žino, kad tai jo mašina, be to, jis yra karšto būdo.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad įvykio vietoje kaltinime nurodytu laiku sertifikuotu alkotesteriu kaltinamajam buvo nustatytas mažiausias, tačiau sunkus - 2,64 promilių girtumas.
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tai, kad jis, būdamas sunkiai girtas, vairavo automobilį, įrodo liudytojų – policijos pareigūnų A. B. ir E. J., įspėtų dėl melagingų parodymų davimo, parodymai, kurie savo esme buvo vienodi ir nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Abu liudytojai teismui kategoriškai patvirtino, jog matė, kad automobilį vairavo būtent kaltinamasis. Liudytojas A. B. nuosekliai tvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis ir liudytojas E. S., jiems stabdant automobilį – salone susikeitė vietomis. Tai, kad policijos pareigūnai, prieš sustabdant už automobilio vairo matė būtent kaltinamąjį, patvirtina ir vaizdo įrašai - kurie buvo daryti saulei dar nenusileidus, tai yra nesant apsunkintai galimybei matyti - iš kurių matyti, kad abu pareigūnai, sustabdžius automobilį, nedelsiant eina tik prie priekinių keleivio durelių ir sulaiko kaltinamąjį, o prie vairuotojo durelių net neina – vairuotojo vietoje sėdėjęs liudytojas E. S. iš automobilio po kurio laiko išlipa pats, be to ir įraše girdima, kaip pareigūnai iš karto ir nuolat tvirtina, jog matė, kaip kaltinamasis ir liudytojas susikeitė vietomis.
Išnagrinėjus bylą nėra ir nebuvo nustatyta jokių motyvų, aplinkybių, jokio logiško paaiškinimo, dėl ko paminėti liudytojai A. B. ir E. J. siektų apkalbėti kaltinamąjį, melagingai būtent jį apkaltinti padarius veiksmus, nurodytus kaltinime, tai yra padarius kriminalinį nusikaltimą, nes ir pats kaltinamasis teismui patvirtino, jog su šiais konkrečiais liudytojais nebuvo konfliktiniuose santykiuose, nežino, kodėl jie jį apkalba. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo netikėti šių bešališkų, nes priešingų duomenų nėra, paminėtų liudytojų – policijos pareigūnų, parodymais, todėl priimdamas nuosprendį jais remiasi.
Kad kaltinamasis neblaivus vairavo automobilį, be paminėtų liudytojų parodymų, įrodo ir kiti įrodymai: tai yra teismo jau paminėti sunkų kaltinamojo neblaivumą nustatantys duomenys ir neblaivumo nustatymo akte nurodyti kaltinamojo neblaivumo požymiai, anksčiau aprašyti vaizdo įrašai ir automobilio „Peugeot 407“, Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią patikrą turinčiu prietaisu atlikto stiklų pralaidumo apžiūros protokolo duomenys, iš kurių galima daryti išvadą, kad liudytojai – policijos pareigūnai, be jokių kliūčių galėjo matyti ir matė, kas buvo už automobilio „Peugeot“ vairo, kai automobilis pro juos pravažinėjo, tai yra, kad automobilį vairavo būtent kaltinamasis, taip pat galėjo matyti ir matė, kas vyksta automobilio salone, tai yra, kad automobilio salone kaltinamasis susikeičia vietomis su liudytoju E. S., kai jie automobilį nedelsiant stabdė, ką patvirtina ir teismui pateiktos automobilio fotonuotraukos. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad tiek kaltinamasis, tiek ir liudytojas E. S., įvykio laiku buvo fiziškai sveiki ir tokio fizinio sudėjimo, kuris jiems perlipti tokios markės automobilyje iš vienos sėdynės į kitą sėdynę jokių problemų nesudarė.
Visų šių teismo išvardintų įrodymų, kurie vienas kitą patvirtina, yra susieti nuoseklia logiška grandine, visuma, dar kartą patvirtina liudytojų A. B. ir E. J. parodymų teisingumą ir teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.
Teismui pripažinus esant įrodyta, jog kaltinamasis sunkiai neblaivus vairavo automobilį, jo ir jam artimų asmenų parodymai vertintini kritiškai.
Vertinant liudytojos - kaltinamojo sutuoktinės K. P. parodymus, atsižvelgtina į tai, kad ji yra kaltinamojo sutuoktinė, pati tiesiogiai įvykio metu automobilyje nebuvusi, todėl jos parodymai įtakos kaltinamojo veikos vertinimui neturi.
Vertinant nepilnametės liudytojos K. S., apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymus, būtina atsižvelgti, kad ji įvykio metu buvo neblaivi, įvykio vietoje policijos pareigūnams, kaip tą įrodo policijos pareigūno „Body“ vaizdo įrašas, neatsakė - kas vairavo automobilį, o duodama parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, savo parodymais nuolat siekė išvengti tiesioginio atsakymo, kas - policijai stabdant - vairavo automobilį, kas gali būti suprantama atsižvelgiant į jos bei jos motinos ryšius su kaltinamuoju/liudytoju, į kaltinamojo ir liudytojo E. S. asmenybes, į jų elgesio demonstratyvumą ir agresyvumą, ką jie akivaizdžiai pademonstravo ir teisiamojo posėdžio metu, bei liudytojos nebrandumą sąlygojančią nepilnametystę, dėl ko, teismo manymu, nepilnametė, duodama parodymus, jautėsi nesaugi ir dėl to negalėjo duoti bešališkų parodymų.
Gi liudytojas – kaltinamojo draugas E. S., kuris yra suaugęs ir psichiškai sveikas, nes teismas priešingų duomenų neturi, būdamas įvykio metu automobilyje su kaltinamuoju, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, davė akivaizdžiai neteisingus parodymus, nes teismo jau aptartų įrodymų visuma buvo įrodyta, kad liudytojas E. S. įvykio laiku automobilyje susikeitė vietomis su už vairo buvusiu ir automobilį vairavusiu sunkiai neblaiviu kaltinamuoju. Todėl teismas liudytojo E. S. parodymus, kuriais jis siekė padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, vertina kritiškai - kaip melagingus.
Taigi kaltinamasis, neturėdamas teisės vairuoti, ne pirmą kartą vairuodamas motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, šio įvykio metu vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį būdamas sunkiai girtas, veikė labai pavojingai. Liudytojai – policijos pareigūnai, savalaikiai užkardė kaltinamojo galimybę girtam važinėti toliau, užkardė galimybę sukelti eismo įvykį, kurio metu galėjo būti sužaloti ar net žūti žmonės, nes kaltinamasis važiavo dar pakankamai aktyvaus eismo laiku, aktyvaus eismo gatve, tai yra tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta galimų sunkių pasekmių.
Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be liudytojų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.
Kadangi kaltinamasis, sėsdamas už automobilio vairo būdamas sunkiai neblaivus ir jį vairuodamas, kai jam buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas, tai yra alkotesteriu buvo nustatytas 2,64 promilių girtumas, veikdamas tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 281¹ straipsnio 1 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą; į nustatytą sunkų neblaivumą; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių, tačiau yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė; į kaltininko asmenybę: teistas viso aštuonis kartus, paskutinius du kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, teistas/baustas užsienyje, baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe taip pat už tai, kad vairavo būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, baudų nemoka, teisės vairuoti transporto priemones neturi, nuo 2020 m. sausio 22 d. registruotas Priklausomybės ligų registre (Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas), Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neįrašytas, nedirba, Užimtumo tarnyboje pagal teismo byloje turimus duomenis registruotas tik nuo 2022-01-11, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, neturi išlaikytinių.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltinamojo visuomenei sukeltą pavojų, į tai, kad kaltinamasis savo padarytos veikos kritiškai nevertino, savo ir liudytojų pagalba bandė klaidinti teismą.
Atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtų veiksmų priešistorę, kaltinamajam, kuris nėra saistomas svarbiais socialiniais ryšiais, siekiant, kad jis realiai suvoktų, kokios gali būti jo tokios jau trečios padarytos nusikalstamos veikos pasekmės, siekdamas jį sustabdyti, kad ateityje nepadarytų naujų sunkesnių nusikalstamų veikų, skirtina griežčiausia - maksimali terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios atidėti, atsižvelgiant į charakterizuojančius duomenis, taip pat ir į kaltinamojo požiūrį į jo padarytą nusikaltimą, teismo įsitikinimu, nėra pagrindo (BK 50 str., 61 str., 75 str.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.); bei, kartu su bausme, kaltinamajam skiriant baudžiamojo poveikio priemones: 1) teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą 4 metų laikui (BK 68 str.), bei 2) turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) – konfiskuojant santuokoje įgytą ir kaltinamajam bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį (Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 1 p.) automobilį, kurį jis vairavo būdamas neblaivus.
Teismas išaiškina, kad kaltinamojo sutuoktinė savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.
Kardomoji priemonė.
Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. balandžio 22 d. 20.25 val. iki 2022 m. balandžio 23 d. 19.03 val. – 1 dieną (1 t., b. l. 128-133). Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 159-162), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. P. vardu registruotam automobiliui „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 40-49), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.
Daiktiniai įrodymai.
Automobilis, saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Technikos g. 18A, Kaune (1 t., b. l. 35-37), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.
Trys kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, saugomi byloje (1 t., b. l. 56, 64, 117), paliktini toliau saugoti byloje.
Proceso išlaidos.
Kadangi gynėją kaltinamajam užtikrino teismas, atsižvelgdamas į jo psichikos sveikatą ir bedarbystę - procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (28,66 Eur), ir kaltinamojo gynėjo išlaidos (186,67 Eur, VGTPT 2022-08-26 pažyma Nr. APD-2022-08549), iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio), ir nuteisti – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;
bei, kartu su bausme, paskirti baudžiamojo poveikio priemones – 1) teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą/uždraudimą 4 (ketverių) metų laikui, ir 2) turto konfiskavimą, konfiskuojant K. P., gim. (duomenys neskelbtini), vardu registruotą automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Terminuotą laisvės atėmimo bausmę pasiųsti atlikti į pataisos įstaigą.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo šioje byloje laiką nuo 2022 m. balandžio 22 d. 20.25 val. iki 2022 m. balandžio 23 d. 19.03 val. (vieną dieną, 1:1).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), tai yra per uždraustą laiką vairuoja transporto priemonę, teismas gali jį pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistąjį sulaikius vykdant šį nuosprendį, panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 2022 m. balandžio 26 d. prokurorės nutarimu K. P., gim. (duomenys neskelbtini), vardu registruotam automobiliui „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinius įrodymus: 1) automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje Technikos g. 18A, Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai; 2) tris kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.
Proceso (pašto ir VGTPT skirto gynėjo) išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.
Nutartimi pranešti prokurorui apie liudytojo E. S. galimai padarytą nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje (melagingi parodymai).
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).