Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

1. Kaltinamasis A. N. žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl to gyvūnas žuvo, o būtent: 2024 m. sausio 8 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), savo namo kieme, ūkiniame pastate, žiauriai elgėsi su gyvūnu, t. y. iš legaliai laikomo lygiavamzdžio šautuvo „A. V.“, Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus iššovė į savo mišrūno veislės šunį ir padarė 28–30 mm šautinę žaizdą kairės pusės smilkinkaulio srities odoje, poodiniuose audiniuose, smilkinkaulyje, mechaniškai pažeidė liežuvio šaknies audinius, kairės pusės apatinio žandikaulio skeveldrinius lūžius, 8–10 mm šautinę žaizdą dešinės pusės apatinio žandikaulio srities odoje, poodiniuose audiniuose, dėl to dalis kaukolės kaulų atsiskyrė vienas nuo kito, kaukolė prarado savo vientisumą, taip pat sukėlė kraujo išsiliejimą į galvos smegenis, burnos ertmę, kvėpavimo ir virškinimo takus, kraujo aspiraciją į plaučius, gleivinių anemiją, dėl to tokiu būdu kankinamas gyvūnas nugaišo.

1.1. Be to, jis neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent: tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), turguje, iš nenustatyto asmens įsigijo ir taip neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo šaunamąjį ginklą su šaudmenimis – savadarbį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), vienašūvį, lygiavamzdį, šaudyti tinkamą šaunamąjį ginklą, pagamintą panaudojant pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro, IJ pneumatinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdarytą šaudyti 5,6 mm (.22LR) kalibro, kraštinio skėlimo šoviniais, taip pat įgijo 50 vnt. šovinių, pramoninės gamybos, kraštinio skėlimo, tinkamų šaudyti, 17 HMR (4,5 mm) kalibro šovinių, kurie skirti įvairiems graižtviniams šautuvams, ir 32 vnt. šovinių, pramoninės gamybos, tinkamų šaudyti, 5,6 mm (.22LR) kalibro, kraštinio skėlimo, šovinius, skirtus įvairiems B kategorijų graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams, kol juos 2024-01-10 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo paėmimo metu paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai.

Įrodymai

2. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. N. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad savo gyvūną nušovė labai humaniškai, paleisdamas šūvį į galvą. Prieš šį įvykį jam priklausantis gyvūnas – mišrūno kalė vardu A. buvo pririšta, nes buvo su vaikais. Per šalčius įsileido ją į kambarį, o ryte norėjo vėl pririšti, bet ji nesileido ir pabėgo į kaimą. Kaime palaida lakstė 3 dienas ir žmonės jam dėl to pradėjo skųstis. Vieną dieną per pietus išgirdo garsiai lojant šuniuką ir išėjęs į lauką pamatė A., kieme parsitempusią avį ir pešančią kailį, tačiau šuo tada ir vėl pabėgo. Ši kalė jau buvo sena ir, negalėdamas jos sugauti, nusprendė, kad reikia ją nušauti. Sulaukė momento, kol ji įbėgo į ūkinį pastatą, ir tada jo legaliai laikomu, savigynai išduotu lygiavamzdžiu šautuvu dviem šūviais nušovė A.. Šį ginklą turėjo jau seniai, legaliai įgijęs nuo nepriklausomybės pradžios. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), jį laikė seife, o kai persikėlė gyventi į dabartinę gyvenamąją vietą, tai seifo neturėjo ir ginklą laikė tarp drabužių. Ne seife ginklą laikė nuo pavasario. Ginklą buvo gerai paslėpęs ir niekas apie jo laikymo vietą nežinojo. Supranta, kad pagal įstatymą toks šuns nužudymas yra nepriimtinas, bet, jo nuomone, jeigu kviestų, kad šunį sugautų, paskui leistų vaistus nunuodyti ar atiduotų į prieglaudą, jam atrodo, dar labiau nepriimtina.

2.1. Dėl kito epizodo, tai jam į perdirbtą šautuvą reikėjo šovinių ir juos gavo nusipirkdamas dar tarybiniais laikais (duomenys neskelbtini) turguje iš nepažįstamo žmogaus. Šautuvas buvo perdirbtas iš orinio, lygiavamzdis ir reikėjo šaudyti iš arti, norint juo pataikyti. Jis augina avis, kurios ganosi palaidame plote, todėl negalėdamas jų sugauti šį šautuvą, kadangi jo skleidžiamas garsas buvo nedidelis, naudojo pašauti, kai jos prieidavo prie padėtų grūdų, ir po to iš karto jas papjaudavo. Šis ginklas buvo kaip ir jo darbo įrankis ir yra labai reikalingas. Jis prašė leidimo mažo kalibro ginklui įsigyti, bet niekas jo neduoda, nes turi būti medžiotojas. Perdirbtą šautuvą labai seniai pirkdamas (duomenys neskelbtini) turguje, jau žinojo, kad jis yra perdirbtas ir nebeskirtas šaudyti oriniais šoviniais. Tam šautuvui naudojo 5,6 mm kalibro šovinius. 4,5 mm šoviniai turėjo tikti oriniam šautuvui, bet tada ir jį reiktų perdirbti.

2.1.1. Dėl šovinių įsigijimo gali paaiškinti, kad juos taip pat įsigijo turguje. Tuo metu turguje pardavinėdavo nutrijų mėsą ir kailiukus, ir pas jį ateidavo daug žmonių. Dabar šovinius ir ginklus įsigyti sunku, o jis savuosius įsigijo tarybiniais laikais. Kai ginklą iš turgaus įsigijo, tai dar neturėjo legalaus ginklo. Jam tas nelegalus ginklas buvo labai reikalingas darbui, todėl jo neatidavė pareigūnams, kai buvo galima tai padaryti neužsitraukiant baudžiamosios atsakomybės. Supranta, kad elgėsi pavojingai, nes ginklai galėjo patekti į kitų rankas, nors tam buvo maža tikimybė. Žino ginklo laikymo taisykles, bet jam tas ginklas buvo labai reikalingas.

2.1.2. Dabar jis gyvena bunkeryje, nes dar nebaigė statyti namo. Už tėvų namą, esantį (duomenys neskelbtini), mamai mirus jo broliai ir seserys pareikalavo pinigų, o jis, neturėdamas pinigų kompensacijai, nusprendė statytis savo ir išsikėlė į (duomenys neskelbtini), kur turėjo jam priklausantį žemės sklypą. Jo žmona susirgo (duomenys neskelbtini), jai prapuolė atmintis ir dabar yra neįgali. Ji ligą išsigydė, bet atminties neina atstatyti. Žmonai nuo rudens yra paskirta globėja. Jis pragyvena iš pensijos ir iš auginamų avių, bet šiuo metu iš avių yra tik išlaidos.