- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- e2YT-1521-434/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00059-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nida Solovjovienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Suinteresuotas asmuo
- M. G., A. G.
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė, susipažinusi su pareiškėjo D. G. pareiškimu suinteresuotiems asmenims M. G., A. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškimu pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo mirties 2009-05-06 palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Taip pat prašoma palikimą priimti pagal turto apyrašą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti.
LR CK 5.50 str. 2 d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. To paties straipsnio 3 d. nustato, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiuo atveju pareiškėjas prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad jis palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad palikimo atsiradimo metu 2009-05-06 pareiškėjas tebuvo devynerių metų amžiaus, taigi tuo metu jis neturėjo civilinio veiksnumo, todėl dėl to jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t.y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7,2.8 str.). Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Remiantis CK 3.188 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad šiuo konkrečiu atveju 2009-08-06 d. pareiškėjo motinai R. G. buvo išduotas teismo leidimas priimti visų nepilnamečių vaikų Andriaus, Mariaus ir Donato vardu jų mirusio tėvo palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.
Be to, įstatymas, t.y. CK 5.52 str. nustato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.
Tuo tarpu pareiškėjas pareiškime nurodo, kad jis nori palikimą priimti pagal turto apyrašą, nes tėvas turėjo skolų. Įstatymas, t.y. CK 5.53 str. nustato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Šio straipsnio 2 d. nustato, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą, todėl teismui reiškiamas šis prašymas yra nenagrinėtinas teisme.
Dėl visų šių priežasčių atsisakytina priimti pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., teismas
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjo D. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. G., A. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės Biržų rūmuose.