- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2S-528-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02019-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Suinteresuotas asmuo
- žemės ūkio bendrovės „Nemėžis“
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jan Car Factory“
- Kreditorius
- žemės ūkio bendrovė „Nemėžis“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens žemės ūkio bendrovės „Nemėžis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jan Car Factory“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis R. V., išieškotoja žemės ūkio bendrovė „Nemėžis“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio R. V. 2019 m. sausio 17 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0128/19/00135 iki tol, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų. Nurodė, jog pareiškėja yra pateikusi antstoliui skundą dėl jo veiksmų. Antstolis, atsižvelgdamas išimtinai į išieškotojos ŽŪB „Nemėžis“ interesus, 2019 m. sausio 17 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4074-781/2018. Civilinės bylos nagrinėjimo metu teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, išieškotoja per savo pasirinktą antstolį areštavo daugiau pareiškėjos turto nei reikėjo pareikštiems byloje reikalavimams užtikrinti. Vykdymo procesas buvo pradėtas neteisėtai pagal neįsiteisėjusį teismo sprendimą.
2. Pritaikius pareiškėjai kitų daiktų ar sąskaitų areštą vykdymo procese, pareiškėjos padėtis pablogėtų, nes būtų sutrikdyta jos veikla, kartu ir galimybė atsiskaityti su išieškotoja. Pareiškėja apeliaciniu skundu ginčija dalį Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4074-781/2018, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas. Išieškotojai priteistos ir dabar skubiai išieškomos sumos galėtų būti sumažintos, skolininkei įskaičius priešpriešines išieškotojos prievoles. Todėl, nesustabdžius vykdomojo rašto vykdymo, pareiškėjai tektų kreiptis dėl išieškotų lėšų grąžinimo. Be to, būtų parduoti pareiškėjos įrankiai ir automobilių remonto priemonės, kuriems įsigyti jai prireiktų daugiau lėšų, negu būtų gautą šį turtą pardavus varžytynių metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Jan Car Factory“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė antstolio R. V. 2019 m. sausio 17 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-128-1276 vykdomojoje byloje Nr. 0128/19/00135 iki tol, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos UAB „Jan Car Factory“ skundas dėl antstolio veiksmų.
Šalies argumentai
4. Teismas nustatė, jog preliminariai pareiškėjos pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų galėtų būti tenkinamas. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, atskleidžia faktinių aplinkybių visumą, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog skundo tenkinimo atveju turėtų būti ginami pareiškėjos interesai. Vertindamas, ar nagrinėjamu atveju nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismas nustatė realią grėsmės riziką.
5. Pareiškėja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė tuo, kad dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4074-781/2018, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, yra pateiktas apeliacinis skundas, kurį tenkinus, sumažėtų išieškoma suma, įskaičius priešpriešines išieškotojos prievoles pareiškėjai, todėl jai reikėtų kreiptis dėl išieškotų lėšų grąžinimo. Tuo atveju, jeigu pareiškėjos pateiktas apeliacinis skundas būtų tenkintas, pareiškėjos interesai būtų pažeisti, iš jos išieškojus didesnę skolos sumą, negu yra priteista.
II. Atskirojo skundo argumentai
6. Suinteresuotasis asmuo ŽŪB „Nemėžis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pareiškėja pateikė teismui neteisingą informaciją apie vykdomojo išieškojimo mastą. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. preliminariu sprendimu, kurį teismas paliko nepakeistu ir 2018 m. spalio 17 d. galutiniu sprendimu, ieškovei iš pareiškėjos buvo priteista 41 874,50 Eur skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, iš viso buvo priteista 43 335,36 Eur, neįskaitant procesinių palūkanų. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą tik dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo priteista 1 915,73 Eur, sutikdama su kita teismo sprendimo dalimi, tai yra su 39958,77 Eur priteistos sumos dydžio (į šią sumą nėra įtrauktos priteistos bylinėjimosi išlaidos). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB „Jan Car Factory“ neginčijo teismo sprendimo dalyje dėl 39 958,77 Eur dydžio skola. Dėl pastarosios teismo sprendimo dalies vykdymo ir buvo išduotas vykdomasis raštas.
6.2. Pareiškėja nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir iki šiol nesumokėjo už patalpų nuomą, sunaudotą elektros energiją nuo 2017 m. kovo mėn. Todėl delsimas įvykdyti teismo sprendimą daro išieškotojai didelę žalą, nes yra grėsmė, kad jis gali būti neįvykdytas. Skolininkė bet kokia kaina siekia išvengti išieškojimo. Todėl jos teiginiai prašyme, kad dėl prasidėjusio išieškojimo proceso yra užkertamos galimybės vykdyti teismo sprendimą ir atsiskaityti su išieškotoja, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.
6.3. Išieškotoja verčiasi negyvenamųjų patalpų nuoma. Pareiškėjai išieškotoja iki 2018 m. gegužės 1 d. buvo išnuomojusi patalpas, kuriose iki šiol yra antstolio areštuoti ir perduoti saugojimui bei sandėliuojami pareiškėjos daiktai. Todėl išieškotoja negali išnuomoti patalpų ir patiria nuostolius (negauna pajamų), kurių dydis šiuo metu yra 9 850,31 Eur. Sustabdžius įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies vykdymą, išieškotojai yra apribotos galimybės tinkamai vykdyti veiklą ir gauti pajamas. Pareiškėjos teiginys, jog arešto turto vertė yra didesnė, negu teismo sprendimu priteista suma, yra nepagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemones ir antstolis aprašė skolininkės turtą. Antstolis nustatė, jog aprašyto turto bendra vertė sudaro 50 219 Eur. Atlikus ekspertizę, paaiškėjo, kad daiktų vertė yra 27 798,00 Eur. Su ekspertizės aktu skolininkė sutiko ir nustatytos vertės neginčijo. Tuo tarpu pagal teismo nutartį areštuota 41 874,50 Eur vertės turtas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas antstolio patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
10. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja antstoliui pateikė skundą dėl jo 2019 m. sausio 17 d. patvarkymo, kuriuo buvo priimtas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. vykdomasis raštas Nr. e2-4074-781/2018, todėl pareiškėja prašė sustabdyti šio patvarkymo vykdymą iki tol, kol bus išnagrinėtas skundas. Tačiau pareiškėja teismui pateikė tik antstolio 2018 m. birželio 15 ir 21 d. turto aprašus, kurie buvo sudaryti, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. vykdomąjį dokumentą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi pareiškėja teismui pateikė duomenis, nesusijusius su jos nurodytomis aplinkybėmis dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. vykdomojo rašto Nr. e2-4074-781/2018 išdavimo ir jį priėmusio vykdyti antstolio veiksmų.
11. Pažymėtina, jog pagal CPK 178 straipsnį pareiškėja turi įrodyti aplinkybes, jog antstolio vykdymo veiksmai kelia grėsmę jos interesams. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 13 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4074-781/2018 priteisė išieškotojai iš pareiškėjos 41 874,50 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir 764 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 17 d. galutiniu sprendimu paliko preliminarų sprendimą nepakeistą ir priteisė išieškotojai iš pareiškėjos 696,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą ir ieškinio dalį dėl 1 915,73 Eur nuostolių priteisimo atmesti. Taigi pareiškėja apeliaciniu skundu ginčijo tik dalį sumos, kuri buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. galutiniu sprendimu. Todėl pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį apeliaciniu skundu neapskųsta galutinio sprendimo dalis įsiteisėjo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 15 d. išdavė vykdomąjį raštą tik dėl 39 958,77 Eur ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjos. Šios faktinės aplinkybės patvirtina išieškotojos atskirajame skunde nurodytus argumentus.
13. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8468-545/2019 pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Nors minėta teismo nutartis šiuo metu dar nėra įsiteisėjusi, tačiau jos priėmimo faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų preliminarų nepagrįstumą CPK 144 straipsnio taikymo tikslais, tuo pačiu paneigiant pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus, kuriais įrodinėjamas preliminarus pareiškėjos skundo pagrįstumas.
14. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas ginčijamoje nutartyje neatsižvelgė į visus byloje ir LITEKO sistemoje esančius duomenis ir padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjos skundas yra preliminariai pagrįstas, todėl atskirasis skundas tenkintinas, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį ir klausimą išsprendžiant iš esmės – pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetant.
15. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos UAB „Jan Car Factory“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.