Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2014 m.liepos 21d. Varėna. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant prokurorui Kostui Vinerskui , dalyvaujant nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui R. K., nukentėjusiajai-civilinei ieškovei A. G., nukentėjusiosios-civilinės ieškovės O. N. atstovams A. J. ir adv.Antanui Skomantui,nukentėjusiajai-civilinei ieškovei N. K.,jos atstovei A. K.,civilinio ieškovo-ŽŪB“Dubičiai“atstovui S. K.,gynėjui adv.Gintarui Česnulevičiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,kurioje

I. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teista: 2011-04-04 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 304 str. 1 d., keturiems mėnesiams viešųjų darbų, neatlygintinai per šį laikotarpį dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal LR BK 178 str.1d.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

I. D. pagrobė svetimą turtą,o būtent: 2013 m. rugpjūčio mėnesyje, tyrimo metu tikslesnė data ir laikas nenustatyti, Varėnos r. sav., Kaniavos sen., Varėnos miškų urėdijoje, Kaniavos girininkijoje, kv. Nr. (duomenys neskelbtini) skl. Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia iškirto ir pagrobė iš bendrasavininkams A. G. ir R. K. priklausančio miško 44 vnt. žalių beržų – 12,901 ktm. medienos, tuo nukentėjusiesiems A. G. ir R. K. padarė 1290,10 Lt dydžio žalą, Varėnos r. sav., Kaniavos sen., Varėnos miškų urėdijoje, Kaniavos girininkijoje kv. Nr. (duomenys neskelbtini) skl. Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia iškirto ir pagrobė iš N. K. priklausančio miško 10 vnt. žalių beržų – 6,006 ktm. medienos, tuo nukentėjusiajai N. K. padarė 600,60 Lt dydžio žalą, Varėnos r. sav., Kaniavos sen., Varėnos miškų urėdijoje, Kaniavos girininkijoje kv. Nr. (duomenys neskelbtini) skl. Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia iškirto ir pagrobė iš O. N. priklausančio miško 9 vnt. žalių beržų – 5,153 ktm. medienos, tuo nukentėjusiajai O. N. padarė 515,30 Lt dydžio žalą, Varėnos r. sav., Kaniavos sen., Varėnos miškų urėdijoje, Kaniavos girininkijoje, kv. Nr. (duomenys neskelbtini) skl. Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tyčia iškirto ir pagrobė iš Dubičių žemės ūkio bendrovei priklausančio miško 25 vnt. žalių beržų – 14,159 ktm. medienos, tuo Dubičių žemės ūkio bendrovei padarė 1415,90 Lt dydžio žalą,

Tokiais veiksmais I. D. padarė nusikaltimą ,numatytą LR BK 178 str.1d.

Apklausta kaltinamąja I. D. savo kaltę pripažino pilnai.Nurodė, kad 2013 m. liepos mėnesio pabaigoje, rugpjūčio mėnesio pradžioje grybaudama miškuose, esančiuose Varėnos r. sav., Kaniavos sen., šalia kelio iš Daržininkų kaimo į Kaniavos kaimą ir prie Drucminų kaimo, pamačiusi augančius beržus,bei tada nusprendusi tuose miškuose sau pasigaminti malkų. Vietos miškuose, kur ji nusprendusi pjauti beržus, visos yra viena prie kitos. Iš karto nusprendusi visose vietose pjauti beržus. Beržus jai išpjauti paprašiusi A. B. ir J. K. bei ji parodžiusi jiems, kur kirstiBenzinas, tepalai ir du pjūklai buvo jos. Medieną pardavusi piliečiui, vairavusiam automobilį „Man“ baltos spalvos.. Jo tikslaus vardo nežino, tai K. Pardavusi 1 mašiną medienos, gavusi 300 Lt, buvo 4 kubai medienos. Už darbą pjovėjams sumokėjusi 50 Lt. Savo poelgį vertina blogai.Tikėjusis, kad savininkai nepastebės.Nežinojusi, kad tai N. miškas. Su ieškiniais sutinkanti iš dalies. A. G. ir R. K. ieškinio pripažįsta 1290 Lt turtinės žalos, o neturtinės žalos nepripažįsta. O. N. ieškinio pripažįsta 515 Lt turtinės žalos, o neturtinės žalos nepripažįsta, N. K. ieškinio pripažįsta 600,60 Lt, su neturtine žala nesutinka, Dubičių ŽŪB ieškinio nepripažįsta, nes jiems liko visa išpjauta mediena,kadangi Dubičių ŽŪB medienos nespėjusi išvežti, nes viskas išaiškėjo.

Nukentėjusyis-civilinis ieškovas R. K. parodė,kad kartu su seserim A. G. turi miško sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Varėnos r. sav., Kaniavos sen., prie Drucminų kaimo. Jam, kad miške išpjauta ir pavogta beržų, pranešė sesuo A. G.. Buvo po Žolinių nuvažiavę į mišką ir radę išpjautus beržus. Buvo pasirinkti geriausi, storiausi beržai. Buvo pjauta per kelis kartus, suskaičiavę kelmus - 44 beržai. Viena mašina buvo išvežta, antrą mašiną sugavo policija prie Alytaus. Visos viršūnės buvo paliktos. Jo ir sesers ieškinį dėl turtinės žalos 1290 Lt atlyginimo priteisimo palaiko ir prašo priteisti jam 645 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 2500 Lt neturtinės žalos,kadangi tokia žala buvo padaryta.Tai išgyvenimai, išlaidos važinėjimams, ieškinio surašymui. Drucminų kaime gyvena kaltinamosios seneliai,tai jai buvo gerai žinomi aplinkiniai miškai.Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nesiūlė atlyginti žalos. Gynėjas telefonu tarėsi su juo dėl žalos atlyginimo, buvo susitikę policijoje, su žalos atlyginimu nesutikęs, nes ji neturi iš ko atlyginti ir nenurodė jokios konkrečios sumos žalai atlyginti.Ieškinį padavęs, kad galėtų išieškoti žalą per antstolius.

Nukentėjusioji-civilinė ieškovė A. G. parodė, kad ji Varėnos r. sav., Kaniavos sen., Drucminų kaime kartu su broliu R. K. turinti miško sklypą. 2013-08-18 pastebėjusi, kad tame miške išpjauta ir pavogta jų beržų. Kas įvykdė vagystę tuokart nežinoję,tai su A. J. pradėję saugoti mišką laukdami,kas atvažiuos pasiimti likusių malkų.Prašo jai priteisti 645 Lt turtinės ir 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimą,kadangi dėl šio nusikaltimo patyrusi pergyvenimus dėl to,turėjusi dvi savaites saugoti mišką,per šį laiką buvo sutrikdytas jos normalus gyvenimas.

Nukentėjusioji –civilinė ieškovė N. K. parodė, kad Varėnos r. sav., Kaniavos sen., prie Drucminų kaimo ji turi miško sklypą.2013 m jai paskambino tyrėjas ir pranešė, kad yra išpjautas miškas. Nuvykus radusi iškirstus beržus, buvo palikta kažkiek beržų ir daug šakų. Miškas yra mišrus. Iškirsta buvo tik beržai. Dėl to ji patyrusi 600 Lt turtinę žalą ,bei 500 Lt neturtinę žalą.Žala neatlyginta, ieškinį palaikanti.Jau vien dalyvaudama apklausoje ir teisme patyrusi stresą, reikėjo net raminančius gerti, Kiekvieną kartą net bendraudama ir su advokatu, patyrusi stresą.

Iš ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios O. N. gim. (duomenys neskelbtini) duotų parodymų matyti, kad ji turi miško sklypą, esantį Varėnos r. sav., Kaniavos sen., prie Drucminų kaimo. Turto reikalus tvarko jos sūnus A. J.. Parodė, kad dėl medžių vagystės jai padaryta turtinė žala bei viską dėl žalos reikalinga spręsti su jos sūnumi A. J. ( 1 t. b. l. 55-56 ).

Civilinio ieškovo- Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovės vadovo S. K. parodė, kad Varėnos r. sav., Kaniavos sen., Kaniavos girininkijoje yra bendrovei priklausantys miško sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiuose sklypuose buvo iškirsta ir pavogta beržų 14 vnt beržų. Viso buvo iškirsta 14,159 kietmetrio medienos,likusi mediena per žiemą sunyko. Padaryta žala bendrovei sudaro 1557,49 Lt sumai.Prašo šiai sumai priteisti iš kaltinamosios civilinį ieškinį.

Liudytojas A. J. parodė, kad jo motina O. N. turi miško sklypą prie Drucminų kaimo ,kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia jos sklypo yra A. G. ir R. K. miško sklypas, bei N. K. miško sklypas.Motina O. N. sunkiai vaikšto, kalba, todėl miško priežiūrą yra pavedusi jam.2013-08-15 jam pranešė apie vagystę iš miško,tai buvo nuvykęs į O. N. mišką ir pastebėjęs, kad yra išpjautų ir pavogtų beržų.Po to organizavę

Liudytojas K. S. parodė, kad 2013-08-14 jis nupirko pas moterį beržinės medienos vieną automobilio MAN valst Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą.Moteris su raudonos spalvos VW GOLF jo laukė Panočių k ,kur su ja buvo dar ir vyriškis,bei po to ji su automobiliu nuvedė į mišką.Su tuo jaunu vyriškiu pakrovę malkas ,sumokėjęs 500 Lt .Malkas vežėęs iš miško, esančio Varėnos r. sav., važiuojant keliu nuo Daržininkų kaimo Kaniavos kaimo kryptimi.Atsiskaičius už malkas ir pildant medienos gabenimo lapą moteris jam liepė pardavėju įrašyti A. B. ,bei ji pasirašė už A. B.,sakydama,kad dabar jo nėra.2013-08-27 paskambino ta pati moteris prisistačiusi iš Panočių,kur su raudonu VW GOLF ,bei nuirodydama,kur praeitą kartą buvo išvežti beržai ir pasiūlė vėl pirkti visą mašiną beržų.Atvykus į Varėnos raj.Kaniavos sen.už Daržininkų kaimo laukė ta pati moteris,kuri buvo su vyriškiu,bei vyriškis įsėdęs į jo automobilį rodė,kur tiksliai privažiuopti už Drucminų kaimo.Susikrovus malkas moteris padavė A. B. vardu išduoto leidimo A Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją,kur vėl pasirašė moteris.Liudytojas posėdžio metu nurodė,kad tai buvo kaltinamoji.

Ikiteisminio tyrimo metu atliktų parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas K. S. Parodė miško sklypus, tai Dubičių žemės ūkio bendrovei priklausantys miško sklypai. Tada parodė, kad dar vieną to paties automobilio priekabą beržinės medienos nupirko iš tos pačios moters ir vežė iš miško, esančio prie Drucminų kaimo. Parodė, sklypą ir kad tai buvo A. G. ir R. K. priklausantis miško sklypas ( 1 t. b. l. 122-136 ).

Liudytojas R. N. parodė, kad iš sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis beržinės medienos nevežė, bet moteris iš minėtų sklypų jam siūlė pirkti beržinės medienos supjautos kulbėmis.

Liudytojas P. A. parodė, kad jam kartais dirba K. S. ir R. N.,kurie su jo kroviniu automobiliu veža medieną. Parodė, kad I. D. siūlė pirkti iš jos medieną-malkas. Kai iš jos pirko medieną, vežė K. S. ir R. N. su automobiliu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1 t. b. l. 154-155 ).

Liudytojas A. B. parodė, kad I. D. pažįsta. Ji važinėja su raudonu VW GOLF. Parodė, kad jį nuvežė dirbti I. D. į mišką, esantį važiuojant keliu nuo Darželių kaimo į Kaniavos kaimą, o tada pasukus į kairę. Šiame miške J. K. pjovė beržus, o jis, t. y. A. B. kulbes sukrovė į automobilį. Prieš tai I. D. jo taip pat buvo prašiusi dirbti miške. Tada taip pat J. K. pjovė medžius, o jis krovė į automobilį.

Liudytojas J. K. parodė, kad I. D. pažįsta. Pas ją dirbęs miškuose, pjovęs miškus. Parodė, kad miškuose jis pjaudavo medžius, o A. B. nešiodavo kulbes į transporto priemones. Jiems darbus nurodydavo I. D..

Valstybinės miškų tarnybos raštu nurodoma, kad A. G. ir R. K. priklausančiame miške, esančiame Varėnos r. sav., Kaniavos girininkijoje Kv. Nr. (duomenys neskelbtini) skl (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iškirsta neteisėtai 44 vnt. žalių beržų, kurių tūris 12,901 ktm.; N. K. priklausančiame miške, esančiame Varėnos r., sav., Kaniavos girininkijoje, kv. Nr. (duomenys neskelbtini) skl (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iškirsta neteisėtai 10 vnt. žalių beržų, kurių tūris 6,006 ktm., O. N. priklausančiame miške, esančiame Varėnos r. sav., Kaniavos girininkijoje, kv. Nr. (duomenys neskelbtini) skl (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtai iškirsta 9 vnt. žalių beržų, kurių tūris 5,153 ktm, Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovei priklausančiame miške, esančiame Varėnos r. sav., Kaniavos girininkijoje kv. Nr. (duomenys neskelbtini) skl (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) iškirsta 11 vnt žalių beržų, kurių tūris 4,454 ktm., sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtai iškirsti 14vnt. žalių beržų, kurių tūris 9,705 kt. Leidimas kirsti mišką šiame kadastriniame miško sklype neišduotas( 2 t. b. l. 3-19 ).

2013-08-21 įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta miško sklypai,esantis prie Drucminų k Kaniavos sen. Varėnos r., kuriuose buvo išpjauti žali beržai ,bei kirtavietėje rastos medienos liekanos( t.1 b. l. 18-30).

Iš 2012-10-09 išduoto A. B. gyv. (duomenys neskelbtini) leidimo kirsti mišką A Nr. (duomenys neskelbtini) ir biržės brėžinio (t.2 b.l.20-21)matyti,kad Kaniavos girinkijoje kvartalo,sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 0,7 ha plote buvo leista vykdyti plynąjį pagrindinį miško kirtimą ,kur kirtimo terminas buvo nustatytas iki 2012-12-30,o medienos išvežimo terminas iki 2013-03-31.

Iš 2013-08-27 medienos gabenimo lapo t.2 b.l.4243)matyti,kad K. S. gabeno beržines malkas,kur pardavėju buvo nurodytas A. B.,bei nurodytas jo vardu išduotas leidimas kirsti mišką A Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėjimais apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą ir sklypų planais patvirtinama, kad : 1)nukentėjusiesiems R. K. ir A. G. Kaniavos k. Varėnos priklauso 1,91 ha miškų ūkio žemės sklypas (t.2 b.l. 48-51) ,2)O. N. Kaniavos k. Varėnos priklauso 1,93 ha miškų ūkio žemės sklypas (t.2 b.l. 54-56),3) N. K. Kaniūkų Kaniavos sen. Varėnos priklauso 2,56 ha miškų ūkio žemės sklypas (t.2 b.l. 64-65),

2014-01-22 išrašu iš Nekilnojamojo turto registro patvirtinama, kad A. D. turi nuosavybės teises į ¼ gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų,bei 81/1446 dalis žemės sklype(kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 4,82 ha,kurio miško žemė sudaro 0,92 ha,esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 55-59)

Motyvuojamoji dalis

Iš surinktų įrodymų byloje visumos kaltinamosios kaltė pagal LR BK 178 str.1d. pasitvirtino pilnai,kadangi ji pagrobė svetimą turtą.Kaltinamoji pilnai pripažino savo kaltę.Iš kaltinamosios paaiškinimų matyti,kad kaltinamoji turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą- žalių beržų medieną,kadangi kaltinamoji išimtinai kirto tik žalius beržus,o nekirto kitų rūšių medžių.Toks tik beržų iškirtimas patvirtina,kad kaltinamosios tikslas buvo parduoti šią medieną kitiems asmenims malkoms ir iš to gauti daugiau pajamų,kadangi beržo malkos yra ženkliai brangesnės,nei pušinės ar eglinės malkos.

Atsakomybę lengvina,kad dėl nusikaltimo gailisi.Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.Kaltinamoji nusikaltimo padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą(LR BK 97 str.3d.3 p.),jos padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai(BK 11 str.3d.).Kaltinamoji galiojančių administracinių nuobaudų neturi, seniūnijos charkterizuojama teigiamai(t.2 b.l.75,93-94),šeimoje išlaiko du nepilnamečius vaikus gim. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia,kad kaltinamoji pagrobė svetimą turtą, prie kurio turėjo laisvą priėjimą .Kartu teismas laiko,kad kaltinamajai,nežiūrint buvusio teistumo, yra pagrindas skirti švelnesnio pobūdžio bausmę- laisvės apribojimą,kur taikant šią bausmės rūšį būtų galima užtikrinti bausmės tikslų įvykdymą.Skiriant laisvės apribojimo bausmę yra pagrindo kaltinamajai paskirti draudimą bendrauti su A. B. ir J. K.,kadangi kaltinamoji per kelis kartus juos buvo pasitelkusi išpajuti medžius bei sukrauti į transporto priemones išpjautos medienos kalades,skirtas pardavimui ,bei medienos išvežimui panaudojo negaliojantį A. B. išduotą leidmą kirsti.

Daiktiniai įrodymai- plastikinis 1 ltr talpos butelis ir ir popierinis puodelis,saugomass pagal 2014-02-28 kvitą B serija BBB Nr.0064273Alytaus AVPK Varėnos raj.PK po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikintini.

Kaltinamajai kardomoji priemonė nebuvo paskirta,būtinumo paskirti kardomąją priemonę po nuosprendžio priėmimo nėra.

Iš kaltinamosios nukentėjusiesiems priteistini civiliniai ieškiniai padarytai turtinei žalai atlyginti,kadangi padaryta turtinė žala nėra atlyginta .Kartu yra pagrindas iš kaltinamosios nukentėjusiesiems priteisti ir neturtinę žalą.

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusieji R. K. ir A. G. pareiškė byloje civilinį ieškinį prašydama priteisti jiems iš kaltinamosios po 645,06 Lt turtinei ir po 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti.Nukentėjusioji O. N. pareiškė byloje civilinį ieškinį prašydama priteisti jai iš kaltinamosios 1187,60 Lt Lt turtinei ir 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.Iš nukentėjusiosios ieškinio matyti,kad ji prašo priteisti 515,30 Lt tiesioginei turtinei žalai dėl beržų iškirtimo atlyginti, 272,30 Lt netiesiogiai patuirtos turtinės žalos dėl jos atsto vo turėtų išlaidų saugant mišką ir po to dėl vykimo tvarkyti kitus klausimus ,susijusius su ikiteisminiu tyrimu .Taip pat ieškovė prašo priteisti ir 400 Lt ,kuriuos ji sumokėjusi samdytiems asmenims už miško išvalymą.Ieškovės O. N. žala 515,30 Lt bei 272,30 Lt netiesioginė žala yra patvirtinama byloje surinktais įrodymais bei kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais .Nurodoma 400 Lt žala nėra patvirtinama pateiktais įrodymais,kadangi nėra pateikta jokių šios sumos sumokėjimo fakto,bei nurodoma suma galėjo būti mokėta už galimai nelegalų darbą. Nukentėjusioji –civilinė ieškovė N. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 600,60 Lt turtinės ir 1100 Lt neturtinės žalos priteisimo.Civilinis ieškovas -Dubičių ŽŪB pareiškė civilinį ieškinį 1415,90 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš nukentėjusiųjų parodymų parodymų matyti,kad kaltinamosios padarytu nusikaltimu jiems buvo padaryta emociniai sukrėtima ir stresas,kadangi jie buvo įžeisti tokių įžūlių kaltinamosiso veiksmų ,kada atvirai miške buvo iškirsta jų medieną,jie pradėjo jaustis nesaugūs dėl tolimesnio savo nekilnojamojo turto(miško)likimo,pergyveno dėl dalies miško praradimo.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti,kad medienos iškirtimas kiekvieno nukentėjusiojo atveju nebuvo padarytas dideliu mastu.Dėl to teismas įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes,kaltinamosios turtinę ir šeimyninę padėtį laiko,kad nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti 500 Lt sumai.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. D. pripažinti kalta pagal LR BK 178 str.1d.ir nuteisti laisvės apribojimu 1(vieneriems)metams ir 6 (šešiems)mėnesiams,įpareigojant per 3(tris)mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir uždraudžiant per paskirtą bausmės laiką bendrauti su A. B. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenančiu (duomenys neskelbtini) ir J. K. a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš I. D. a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems–civiliniams ieškovams R. K. ir A. G. civilinius ieškinius po 645,05 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt penkis litus penkis centus) turtinei žalai atlyginti ir po 500(penkis šimtus)litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš I. D. a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai -civilinei ieškovei O. N. civilinio ieškinio 513,30 Lt turtinei žalai atlyginti už iškirstą mišką ir 272,30 Lt kitai turtinei žalai atlyginti,o taip pat priteisti 500 (penkis šimtus)litų neturtinei žalai atlyginti.Ieškinio dalį dėl 400 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Priteisti iš I. D. a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai–civilinei ieškovei N. K. civilinio ieškinio 600,60 Lt (šešis šimtus litų šešiasdešimt centų) turtinei žalai atlyginti ir 500(penkis šimtus)litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš I. D. a.k. (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui-Dubičių žemės ūkio bendro vei 1415,90 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiolika litų devyniasdešimt centų)turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš I. D. a.k. (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai 840,82 Lt(aštuonis šimtus keturiasdešimt litų aštuoniasdešimt du centus) žalos atlyginimo už gamtai padarytą žalą(priteistą sumą pervedant į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) AB banke DNB).

Priteisti iš I. D. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų už suteiktą advokato antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai- civilinei ieškovei O. N. 579,95 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt devynis litus devyniasdešimt penkis centus ) (išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr.LT247300010112394300,AB Swedbank, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Daiktinius įrodymus-plastikinį 1 ltr talpos butelį ir ir popierinį puodelį,saugomus pagal 2014-02-28 kvitą B serija BBB Nr.0064273Alytaus AVPK Varėnos raj.PK po nuosptrendžio įsiteisėjimo sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.