- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-19
- Bylos Nr.
- T-11-519/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- T. S.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje išnagrinėjo Alytaus pataisos namų administracijos teikimą dėl nuteistojo T. S. perkėlimo į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos teismo 2004 m. liepos 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2005 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, T. S., gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, niekur nedirbęs, ankščiau teistas 3 kartus, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p. ir 9 p. (2000-09-26 redakcija) laisvės atėmimu 15 metų už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje, itin žiauriai iš savanaudiškų paskatų nužudė kitą žmogų. Bausmę nuteistajam T. S. buvo paskirta atlikti pataisos namuose.
Šalies argumentai
Alytaus pataisos namų administracija su teikimu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl nuteistojo T. S. perkėlimo į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimą. Teikime nurodoma, kad nuteistojo bausmės pradžia 2002-04-10, bausmės pabaiga 2017-04-10, galimas lygtinis paleidimas – 2012-04-10 ir pažymima, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu mokėsi, tačiau nedirbo, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, buvo skatintas 14 kartų, charakterizuojamas teigiamai, pakartotinio smurtinio ir nusikalstamo elgesio rizikos žemos.
Iš tikrųjų, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 140 str. 4 d. yra numatyta galimybė nuteistuosius, laikomus pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (galimo nuteistojo T. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminas suėjo – 2012-04-10), teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą, atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, perkelti į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą. Iš teismui pateikto Alytaus pataisos namų administracijos teikimo ir kitos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. S. atitinka BVK 140 str. 4 d. nurodytus formaliuosius kriterijus. Tačiau, sprendžiant, ar konkretų nuteistąjį konkrečiu atveju yra pagrindas perkelti į švelnesnio rėžimo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigą, formalių atitikimo sąlygų nepakanka – būtina įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į mokslą, į darbą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą, taip pat visumą kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenį ir jo galimybę tęsti bausmės atklikimą lengvesnėmis sąlygomis.
Bausmės atlikimo atvirojoje kolonijoje ypatumai yra tokie, kad nuteistieji yra laikomi be apsaugos, bet yra prižiūrimi, nuo kėlimosi iki miego laiko turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje, gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais, gali be apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus su spauda, gauti ir siųsti laiškus, skambinti telefonu, jeigu yra būsto sąlygos, gali gyventi šalia atviros kolonijos su savo šeimomis, kolonijos administracijos leidimu gali be priežiūros, tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, išvykti už kolonijos teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio arba gydymosi ar mokymosi, jeigu neturi galiojančių nuobaudų, kartą per savaitę gali iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į namus, jeigu neturi galiojančių nuobaudų, kasmetinių atostogų metu gali parvykti į namus (BVK 91 str.).
Akivaizdu, kad nuteistųjų teisės ir laisvės atvirojoje kolonijoje yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, todėl sprendžiant, ar nuteistąjį tikslinga perkelti iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą, būtina įsitikinti, kad nuteistasis yra padarę pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, kad yra motyvuotas pasitaisyti, orientuotas po bausmės atlikimo adaptuotis visuomenėje, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nors Alytaus pataisos įstaigos administracija nuteistojo T. S. pakartotinio smurto ir nusikalstamumo riziką vertina žemu kriterijumi, tačiau teisėjų kolegija nėra įsitikinusi, kad T. S. iš tikrųjų neigiamai įvertino savo poelgius, kremtasi dėl padaryto labai sunkaus ir itin žiauraus nusikaltimo, kad adekvačiai suvokia savo nusikalstamos veikos neatstatomus padarinius ir stengiasi juos sušvelninti.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 1-27-11/2004 medžiagos matyti, kad T. S. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino ir dėl savo elgesio nesigailėjo, tačiau apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai, išnagrinėję bylą ir pagal nuteistojo T. S. skundus, pastarojo kaltę dar sykį patvirtino. Taigi, kolegija akcentuoja, kad T. S. sunkinančiomis aplinkybėmis tyčia atėmė kitam žmogui gyvybę, šiuo nusikaltimu sukeldamas negrąžinamus padarinius, padarydamas ypatingą žalą nužudytojo artimiesiems ir įstatymais ginamoms vertybėms. Nusikaltimą T. S. padarė aiškiai suvokdamas savo veikos pobūdį ir siekdamas atitinkamų padarinių.
Iš Alytaus pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvados matyti, kad kalbant apie praeities įvykius yra stebimas nerimastingumas, gynybiškumas, valios savybės išugdytos patenkinamai, savo agresyvų elgesį neigia. Nustatyti veiksniai, kurie gali įtakoti nuteistojo T. S. neadaptyvų elgesį ateityje, tarp jų, ankstesnis smurtinis elgesys jauname amžiuje, kurį, kaip minėta, T. S. iš esmės neigia. Maža to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad T. S. praeityje, prieš priimant jo atžvilgiu Šiaulių apygardos teismo 2004 m. liepos 15 d. nuosprendį, buvo nusikaltęs dar tris kartus, net du kartus buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, taikant BK 54² str. (1961 metų Baudžiamojo kodekso redakcija). Po pirmojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos T. S. pozityvių išvadų nepadarė, toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus ir padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 6 p. ir 9 p., veikdamas organizuotoje grupėje nužudė žmogų, dėl ko neapgailestavo ir savo kaltės nepripažino. Visa tai, kas paminėta, byloja apie žymiai didesnį T. S. asmens pavojingumą, polinkį nusikalsti, nes asmens elgesys praeityje leidžia susidaryti įspūdį ir apie jo elgesio ateityje tikimybę.
Iš pateiktos Alytaus pataisos namų nuteistojo T. S. charakteristikos matyti, kad pastarasis apibūdinamas dvejopai – kad T. S. yra daug sykių skatintas (15 kartų) už nepriekaištingą elgesį ir pasiekimus įvairiuose sportiniuose renginiuose, kita vertus nurodoma, kad T. S. pataisos programoje dalyvauja patenkinamai, siūlomo darbo atsisakė, nebelanko anoniminių alkoholikų savipagalbos grupės, tris kartus baustas drausmine tvarka, nors galiojančių nuobaudų neturi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2009-12-22 T. S. Alytaus pataisos namuose buvo perkeltas į paprastos grupės lengvąją grupę, o 2010-11-30 jam paskirta drausminė nuobauda – pareikštas papeikimas už atsisakymą dirbti gerbūvio darbus. Iš to, kas paminėta, negalima vienareikšmiškai pozityviai vertintini T. S. elgesį laisvės atėmimo vietoje.
Įvertinus visas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistasis T. S. toliau turi atlikti bausmę pataisos namuose, nes kitaip, teisėjų nuomone, nebūtų pasiekti BK 41 str. 1 d. numatyti bausmės tikslai, tarp jų – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nepagrįstas kategoriškomis išvadomis nuteistojo teisinės padėties švelninimas pažeistų humaniškumo principą, nes taip būtų sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Teismas turi atsižvelgti ne tik į nuteistųjų interesus, bet teisėtus nukentėjusiųjų bei jų artimųjų, visuomenės interesus.
Alytaus pataisos namų administracijos, psichologinės tarnybos vertinimu nuteistojo T. S. pakartotinio smurtinio ir nusikalstamo elgesio rizika yra žema, todėl pateiktas siūlymas perkelti nuteistąjį į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą. Dėl to pažymėtina, kad teismas nėra saistomas pataisos namų administracijos tarpininkavimo ar netarpininkavimo dėl nuteistojo perkėlimo į atvirąją koloniją. Pataisos namų administracija turi teisę pareikšti savo nuomonę, kuri nebūtinai turi sutapti su teismo ar nuteistojo nuomonėmis.
Dar sykį pažymėtina, kad T. S. pataisos namuose charakterizuojamas dviprasmiškai ir tai nėra pakankamas pagrindas jį perkelti į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą. Už nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą sportiniuose renginiuose T. S. skiriamos paskatinimo priemonės, tačiau akivaizdu, jog nuteistasis socialinėse reabilitacijos programose aktyviai nedalyvauja, pataisos namuose darbo atsisako, buvo baudžiamas drausmine tvarka. Todėl nepritartina siūlymui paskatinti T. S., perkeliant jį iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 140 str. 4 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 str.,
nutaria:
Alytaus pataisos namų administracijos teikimą netenkinti.
Nutartis per penkias dienas nuo jos priėmimo, o nuteistajam nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.