- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-18
- Bylos Nr.
- 2-3746-569/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- U. B.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybei
- Advokatai
- Irina Petkienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. B. ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė U. B. paaiškino, kad 2009 m. balandžio 20 d., vykdydamas tarnybines pareigas, žuvo jos tėvas A. B.,kuris buvo Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Operacijų palaikymo grupės Priešgaisrinės ir gelbėjimo grandies vadas jaunesnysis puskarininkis. 2009-04-20 vakarą kilo gaisras apleistoje niekieno neprižiūrimoje Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje į rytus nuo Šiaulių karinio aerodromo. Ši teritorija neprižiūrima po sovietinės armijos išvedimo. Gaisravietės teritorijoje yra apie 300 iškasų, kurių gylis siekia nuo 2 iki 6 metrų, padrikai išsidėsčiusių 7-10 metrų atstumu viena nuo kitos. A. B. apie pastebėtus dūmus pranešė operatyviniam aerodromo budėtojui, instruktavo pareigūnus ir pats dalyvavo gaisro gesinimo darbuose. Tuo metu įvyko nelaimingas atsitikimas -jos tėvas įkrito į vieną iš iškasų, 2,7 m gylio, kurioje buvo apie 1 metrą vandens. A. B. mirė, jo mirties priežastis - mechaninė asfikcija įkritus į duobę. Nelaimingas atsitikimas įvyko atviroje teritorijoje, priklausančioje Šiaulių miesto savivaldybei, šalia Šiaulių karinio aerodromo teritorijos, iškasa nebuvo aptverta, uždengta, pavojinga zona nepažymėta. Šiaulių apygardos prokuratūra 2009-06-01 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes nustatė, kad A. B. mirtis yra nesmurtinė ir nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Remiantis Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro 2009-08-19 įsakymu Nr. V-809 „Dėl kompensacijos išmokėjimo" mirusiojo žmonai L. B., vaikams U. B. ir J. B., globotiniams D. V. ir M. V. bei motinai I. P. išmokėta vienkartinė kompensacija kiekvienam po 51 933,33 Lt. Išmokėta kompensacija nepadengia jos turtinės žalos, atsiradusios po tėvo žūties. Jos gyvenimas iš esmės pasikeitė. Dėl tėvo mirties ji patyrė emocinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir kančias, nepatogumus, dvasinę depresiją, jai atsirado nerimo jausmas, nemiga. Dėl medicininės pagalbos kreipiausi į šeimos gydytoją. Tėvo žūtis atsiliepė jos mokslui. Šiuo metu ji studijuoja SU Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultete I kurse dieniniame skyriuje. Jai padaryta 500 000 Lt neturtinė žala. Dėl A. B. mirties yra atsakinga Šiaulių miesto savivaldybė, kurios teritorijoje įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl ji privalo atlyginti neturtinę žalą. Atsakovo kaltė pasireiškia savivaldybei priklausančios teritorijos nepriežiūra. Tarp A. B. žūties ir atsakovo veiksmų tyra priežastinis ryšis. Nors atsakovas prašo taikyti ieškininę senatį, mano, kad terminą kreiptis į teismą su ieškiniu ji praleido dėl svarbių priežasčių – užtruko laiko, kol jai buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, be to, ji laiku padavė ieškinį Šiaulių apygardos teismui, kuris atsisakė jį priimti kaip neteismingą. Prašo atnaujinti jai ieškininės senaties terminą ir priteisti jai, U. B., iš Šiaulių miesto savivaldybės 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo atstovas E. J. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. CK 1.124 str. ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatytos išimtys - sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 1.125 str. 8 d.-sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju, ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina 2009-04-20, kuomet įvykusio nelaimingo atsitikimo metu žuvo A. B., o ieškovė apie tai sužinojo. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, terminas per kurį asmuo turi teisę apginti savo galimai pažeistą teisę yra 3 metai, taigi ieškinio senaties terminas suėjo 2012-04-21. Tuo tarpu ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paduotas 2012-05-10. Todėl ieškovė, kreipdamasi į teismą, praleido ieškininės senaties terminą, o atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija" (CK 6.271 straipsnio 2 dalis) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas" (CK 6.271 straipsnio 3 dalis) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Mano, kad ieškovė, prašydama priteisti neturtinę žalą, neįrodė, kad žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kad yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu. Suprantama, jog rūpesčiai ir nerimas netekus artimo žmogaus yra neišvengiami ir neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi tam tikra specifika, tačiau siekiant interesų pusiausvyros neturtinės žalos vertinimui svarbūs įrodomieji faktai. Vien tik paaiškinimai apie patirtą neturtinę žalą nepakankami dėl tokios žalos atlyginimo.
Be to, tais atvejais, kai tam tikrų pareigų atlikimą reglamentuoja specialūs įstatymai, įstatymuose paprastai numatoma piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.
Be to, LR CK 6.250 straipsnyje apibrėžta neturtinės žalos sąvoka, kur taip pat įsakmiai nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat LR CK 6.284 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas ratas asmenų, kurie turi teisę į žalos atlyginimą „Fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą". Tačiau minėto straipsnio apimtis yra siaurinama LR CK 6.284 straipsnio 4 dalimi, kur numatyta, kad „šis straipsnis (LR CK 6.284) taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka". Kaip matyti iš 2009 m. rugpjūčio 19 d. Krašto apsaugos ministro įsakymo Nr. V-809 „Dėl kompensacijos išmokėjimo", nelaimingo atsitikimo metu žuvusio A. B. artimiesiems buvo išmokėtos kompensacijos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš mirties liudijimo matyti (b.l. 4), kad 2009-04-20 mirė A. B.. Iš nelaimingo atsitikimo darbe akto (b.l. 14-17) bei Karinių oro pajėgų aviacijos bazės atlikto tyrimo išvadų (b.l. 18-21) matyti, kad jis žuvo dėl nelaimingo atsitikimo, gesindamas gaisrą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje šalia Karinio aerodromo teritorijos. A. B. įkrito į neuždengtą ir nepažymėtą iškasą, pilną vandens, ir, neturėdamas galimybių iš jos išlipti, nuskendo. Ieškovė U. B., kaip matyti iš gimimo liudijimo (b.l. 3), yra žuvusiojo duktė. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos krašto pasaugos ministro 2009-08-19 įsakymo Nr. V-809 dėl kompensacijos išmokėjimo matyti (b.l. 10), kad po tėvo žūties jai buvo išmokėta 51933,33 Lt vienkartinė kompensacija. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai 500000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės, kurios neprižiūrimoje teritorijoje prie Karinio aerodromo teritorijos buvo iškasų ir kurias atsakovas privalėjo sutvarkyti. Mano, kad atsakovas kaltas dėl tėvo žūties, todėl privalo jai atlyginti neturtinę žalą.
CK 1.124 str. ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Atsakovo atstovas pagrįstai nurodo, kad CK 1. 125str. 8d. numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina 2009-04-20, kai žuvo ieškovės tėvas A. B., o terminas per kurį ieškovė turi teisę apginti savo galimai pažeistą teisę, suėjo 2012-04-21, ieškovės ieškinys Šiaulių miesto apylinkės teisme paduotas 2012-05-10. Tačiau ieškovė pareiškė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą. Iš 2012-04-05 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimo matyti (b.l. 22), kad dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė kreipėsi 2012-04-02, nesuėjus ieškinio senaties terminui. 2012-04-16 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu advokatas jai buvo pakeistas (b.l. 24). Ieškovė tėvo žūties momentu negalėjo ginti savo teisių teisme savarankiškai, nes buvo nepilnametė. Be to, iš ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pašto kvito matyti (b.l. 43-45), kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo Šiaulių apygardos teismui buvo pateiktas laiku, tačiau ne tam teismui, kuriam ieškinys teismingas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas.
LR CK 6.284str. numato atsakomybę už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą. Pagal šio straipsnio nuostatas A. B. žūties momentu ieškovė neturėjo 18 metų amžiaus ir buvo išlaikoma tėvų (ir tėvo A. B.), taigi, turėjo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Šio straipsnio 4d. numato, kad šis straipsnis yra taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-01-11 nutartyje (civ.byla Nr. 3K-327/2006) yra išaiškinęs, kad darbdavys privalo atlyginti pagal LR CK 6.284str., numatančio atsakomybę už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą, nuostatas nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo draustas socialiniu draudimu, nes Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau iš bylos dokumentų matyti, kad žuvusysis A. B. buvo Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Operacijų palaikymo grupės priešgaisrinės ir gelbėjimo grandies vadas jaunesnysis puskarininkis. Iš bylos dokumentų neginčijamai nustatyta, kad jis žuvo tarnybos metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Karinių oro pajėgų aviacijos bazės operacijų palaikymo grupės aerodromo priežiūros eskadrilės priešgaisrinės ir gelbėjimo grandies vado pareiginius nuostatus (b.l. 68-70) jis buvo profesinės karo tarnybos karys. Pagal Aviacijos bazės operacijų palaikymo grupės aerodromo priežiūros eskadrilės priešgaisrinės ir gelbėjimo grandies pamainos viršininko budėjimo instrukcijos 6.12p. (b.l. 65-67) jo pareiga buvo kilus gaisrui ar avarijai aerodromo teritorijoje arba 8 km aplink ją organizuoti gaisro gesinimo darbus. Kaip nurodė liudytojas P. M., A. B. prieš gaisro gesinimą informavo kitus karius apie pavojingą teritoriją, kurioje yra daug iškasų. Šios aplinkybės rodo, kad A. B. žuvo tarnybos metu. Žuvus kariui tarnybos metu, pagal minėtą Respublikos krašto apsaugos ministro 2009-08-19 įsakymą Nr. V-809 dėl kompensacijos išmokėjimo ieškovei buvo išmokėta piniginė kompensacija. Kadangi A. B. žuvo tarnybos metu, gesindama gaisrą, jo atliekamos funkcijos yra susijusios su rizika gyvybei, kompensacija už gyvybės praradimą yra numatyta įstatymo leidėjo specialiuose norminiuose aktuose, todėl atsakovas – Šiaulių miesto savivaldybė - neturi pareigos atlyginti ieškovei neturtinę žalą, padarytą A. B. gyvybės atėmimu. Ieškovė nurodė, kad pretenzijų Krašto apsaugos ministerijai neturi, nes ji jau sumokėjo jai piniginę kompensaciją. Kadangi teismas daro išvadą, jog atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovei patirtą neturtinę žalą dėl specialaus žalos atlyginimo reglamentavimo kario žūties atveju, kiti ieškovės bei atsakovo argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškovės U. B. ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.