- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-03-22
- Bylos Nr.
- 1-353-882/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00058-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Kaltinamasis
- D. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.8.1Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.10.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.10.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - žmonai L. J., būtent, 2016-01-01, apie 3.20 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kambaryje tyčia spyrė tris kartus nukentėjusiajai L. J. į kairįjį šoną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. J. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (73-75, 77-78, 80-81 b. l.), kuriuose nurodyta, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai, parodė, kad 2016-01-01, apie 3.00 val., jis kartu su žmona L. J. ir dukra grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., iš svečių. Žmonos dukra G. P. buvo namuose su draugu M. ir drauge, kurios vardo ir pavardės nežino. Jiems grįžus, G. draugė išėjo namo. Namuose buvo betvarkė, o G. ir jos draugas buvo neblaivūs. Jis ėmė priekaištauti G. ir jos draugui dėl betvarkės ir alkoholio vartojimo. G. pasakė, kad tai ne jo reikalas ir nuėjo su draugu į kambarį bei užsidarė jame. Jis nuėjo paskui juos ir paprašė M. išeiti iš jo namų. G. jam pasakė: "tu nevadovauk, kada norės, tada ir išeis". Kai tarp jų prasidėjo konfliktas, jo žmonos ir jo dukters šalia nebuvo, jos negirdėjo šio konflikto. Jis dar kartą paprašė M. išeiti bei pridūrė: "jei geruoju neišeisi, aš tave išmesiu". Jam M. pasakė: "negąsdink tu manęs, tau nuo mano draugų bus blogai". Toliau vyko žodinis konfliktas tarp jo, G. P. ir M. Jie kalbėjosi pakeltais tonais. Konfliktuojant G. pribėgo prie židinio ir pasiėmė metalinį žarsteklį. Jis net nespėjo sureaguoti, kaip G. jam sudavė žarstekliu ne mažiau keturių smūgių per nugarą ir rankas. Jam nuo šių smūgių skaudėjo. Jis mano, kad tose vietose liko žymės. Kažkuriuo metu jis atėmė iš G. žarsteklį. Tuo metu iš kambario atėjo jo žmona. Ji, pamačiusi, jog jis rankose laiko žarsteklį, galėjo pagalvoti, kad jis užsipuolė G. ir jai sudavė. Žmona, nieko nesakiusi, puolė prie jo ir nagais ėmė braižyti jam veidą ir krūtinę. Tose vietose jam liko žymės bei jam skaudėjo. Jis abiem rankomis pastūmė žmoną ir norėjo išeiti į koridorių. Žmona pasiėmė malką ir trenkė jam vieną kartą į galvą, o antrą kartą į barzdą. Nuo suduotų smūgių jam skaudėjo, o iš barzdos ėmė bėgti kraujas. Jis buvo koridoriuje, kuomet G. pasakė, jog iškvietė policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis buvo sulaikytas, nors jis nieko nesumušė ir niekam nieko blogo nepadarė. Kai jis buvo nuvežtas į policijos komisariatą, jam buvo iškviesti medikai, nes labai skaudėjo galvą ir barzdą. Jis buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam susiuvo barzdą ir peršvietė galvą. Jis žmonai nespyrė ir negalėjo jos sužaloti. Jis pats šio įvykio metu labai nukentėjo. D. J. parodė, kad 2016-01-01 naktį jis sukonfliktavo su podukra G. P. dėl netvarkos namuose ir prišildyto namo. G. su draugais šventė Naujuosius Metus, o kai jis su žmona grįžo namo, namuose buvo didžiulė betvarkė. Jis tuomet buvo girtas, todėl įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Jis priekaištavo G., kalbėjo pakeltu tonu, galėjo koliotis. Ar tuo metu šalia G. buvo jos draugas M., jis neprisimena. G. jam nenusileido, kalbėjo su juo šiurkščiai, atsikalbinėjo. Jam tai nepatiko. Iš tiesų jam G. jokių smūgių žarstekliu nesudavė. Jis tik pyko ant G., kurią nuo mažens augino kaip savo dukrą, jog ši atsikalbinėja bei priekaištauja. Kadangi tai jį labai įžeidė, tai jis ir nutarė pameluoti, kad G. jam sudavė smūgius į nugarą ir rankas žarstekliu. Dėl to jis labai gailisi, kad davė tokius parodymus. Kai atėjo žmona, ši taip pat pradėjo ant jo pulti bei priekaištauti, kad jis konfliktuoja su jos dukra. Žmona jį norėjo išvesti, o tai jam labai nepatiko. Jie stumdėsi tarpusavyje. Susistumdymo metu žmona jam nagais nubrėžė veidą ir krūtinę. Ar susistumdymo metu jis kur nors žmonai sudavė ar įspyrė, jis neprisimena. Jis mano, kad jis galėjo ir suduoti ir įspirti, nes buvo girtas, o viskas vyko labai greitai. Prisimena, kad jis norėjo išeiti į koridorių, o žmona paėmė malką, buvusią prie židinio, ir trenkė vieną kartą jam į galvą, o antrą kartą į barzdą. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, jis buvo koridoriuje. Kai jis susistumdė su žmona, tarp jų įsiterpė G. Ar tuo metu G. kur nors kliuvo jų susistumdymo su žmona metu, jis negali pasakyti. Konfliktą pradėjo jis, todėl jis labai dėl to gailisi. Šiam įvykiui įtakos turėjo alkoholis, nes blaivus jis taip nebūtų pasielgęs. Jis atsiprašė savo šeimos narių, o jie jam atleido. Jie susitaikė. Jis žmonai dėl jam padarytų sužalojimų pretenzijų neturi. Jis pas teismo medicinos ekspertus nėjo. Jis pats buvo kaltas, kad nenusiramino ir nėjo miegoti. Nors jam ir buvo padaryti sužalojimai, jis fizinio skausmo nejuto. D. J. parodė, kad jis neprisimena, ką sakė medikams, nes buvo girtas, buvo suleisti kažkokie vaistai, ir jis blogai jautėsi dėl sužalojimo. Jis nežino, kodėl medikai užrašė, jog jis buvo sumuštas gatvėje. Taip pat negali paaiškinti, kodėl medikai ligoninėje užrašė, jog jis buvo sumuštas žento. Įvykio metu jų namuose buvo G. draugas M., tačiau šis jo tikrai nemušė. Parodymų patikrinimo vietoje metu D. J. parodė vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kur gyvenamojo namo virtuvėje įvyko konfliktas tarp jo ir jo sutuoktinės, kurio metu jis sumušė savo žmoną. Įvykio aplinkybių dėl girtumo jis gerai neprisimina. D. J. parodė vietą prie sienos, esančios prie išėjimo iš virtuvės, kur jis su žmona susistumdė bei spyrė L. J. kažkiek kartų į šoną. Jis parodė vietą prie pečiaus, iš kur jo žmona paėmė malką, kuria trenkė per galvą ir į barzdą. Kur tiksliai stovėjo jo sutuoktinė L. J., kuomet ši trenkė jam malka, jis nurodyti negalėjo, nes neprisimena. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota. (83-87 b. l.). Tokiems jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Sutinka procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su jam siūloma bausme ir jos dydžiu.
2016-01-01 protokolu-pareiškimu, kuriame L. J. nurodė, kad 2016-01-01, apie 3.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., jos vyras D. J., kilus konfliktui, spyrė jai tris kartus į šoną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. (4 b. l.).
2016-01-01 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., jos apžiūra, apžiūrėta virtuvė, kurioje vyko konfliktas, bei kurioje nusikalstamos veikos požymių nepastebima, apžiūros metu sudarytas planas-schema. (5-9 b. l.).
2016-01-01 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, jog 2016-01-01, apie 3.45 val., buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., smurtauja tėvas prieš dukrą. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė L. J., kuri paaiškino, jog 2016-01-01, apie 3 val. 30 min., namuose D. J. žodinio konflikto metu tris kartus spyrė jai į kairįjį šoną. Nukentėjusioji į gydymo įstaigą dėl sukelto fizinio skausmo kreiptis atsisakė. D. J. paaiškino, jog jį namuose sumušė namiškiai, o jis nieko nedarė. Nustatyta, jog įvykį matė G. G. (10-11 b. l.).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užregistruotais duomenimis, kuriuose nurodyta, kad smurtauja tėvas prieš dukrą, reikalinga policijos pagalba, pranešimas užregistruotas 2016-01-01, 3.27 val., į įvykio vietą išsiųstos Šiaulių apskrities VPK pajėgos 2016-01-01, 3.45 val. (14-18 b. l.).
2016-01-22 informaciniu pranešimu, kuriame užfiksuota, jog Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriuje 2016-01-01 3 val. 24 min. ir 3 val. 35 min. buvo gauti pranešimai iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), dėl fizinio skausmo sukėlimo adresu (duomenys neskelbtini), prie baudžiamosios bylos gauta skaitmeninio garso įrašo kopija. (22 b. l.).
2016-01-27 garso įrašo CD kompaktinėje plokštelėje apžiūros protokolu, kuriame nustatyta, kad garso įraše, gautame 2016-01-01 3 val. 24 min., girdimas moters balsas apie policijos kvietimą adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., nurodoma, jog vyksta smurtas šeimoje - patėvis sumušė pranešėją. Fone girdisi triukšmas, verksmai, šauksmai. Teigiama, jog medikai nereikalingi, o reikalinga tik policija. Antrajame garso įraše 2016-01-01 3 val. 35 min. girdisi moteriškas balsas, kuris ragina kviesti policiją. Klausiama, kiek laiko teks dar laukti policijos, ar laukiama, kol juos visus užmuš. Teigia, jog nuo tėvo užsirakinti negali, o taip pat negali išeiti į lauką, nes tai nuosavas namas, o jie visi sušals. (23-26 b. l.).
2016-01-01 alkoholio matuoklio duomenimis, kuriuose nurodyta, kad 4 val. 29 min. L. J. nustatytas 1,21 promilės girtumas. (27 b. l.).
2016-01-01 alkoholio matuoklio duomenimis, kuriuose nurodyta, kad 5 val. 10 min. D. J. nustatytas 1,94 promilės girtumas. (68 b. l.).
2016-01-01 nutarimu L. J. pripažinti nukentėjusiąja. (32 b. l.).
Įtariamojo laikino sulaikymo protokolu, kuriame nurodyta, kad D. J. 2016-01-01, 4.04 val., namuose, (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., sulaikytas iškart po nusikalstamos veikos padarymo ir išvežtas iš namų. (69 b. l.).
2016-01-01 nutarimu, kuriame nurodyta, kad laikinai sulaikytas D. J. 2016-01-01, 15.33 val., paleistas į laisvę. (70 b. l.).
2016-01-01 nutarimu skirti įtariamajam D. J. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., nebendrauti ir neieškoti ryšių su žmona L. J. (96-97 b. l.).
2016-01-14 specialisto išvada Nr. G 62/2016(04), kurioje konstatuota, kad D. J. padarytas sužalojimas - muštinė žaizda smakre. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. D. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje buku kietu daiktu ar paviršiumi paveikus smakro sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu. (66 b. l.).
Nukentėjusiosios L. J. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (30-31, 34-35, 45-46 b. l.), kuriuose nurodyta, kad 2015-12-31 ji su vyru D. J. ir mažamete dukra išėjo švęsti Naujųjų Metų, o duktė G. P. liko namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., su draugu M., kurio pavardės ji nežino. Namo ji su D. grįžo apie 4 val. Abu jie buvo išgėrę. Kai jie grįžo, M. su G. nemiegojo, o buvo prie kompiuterio. Ji užmigdė mažąją dukrą ir pati nuėjo gulti. D. kažkur išėjo iš kambario. Ji buvo jau užmigusi, kai išgirdo G. ir D. balsus. Ji suprato, kad jie barasi. Atėjusi į virtuvę, ji rado D. ir G., stovinčius vieną priešais kitą. D. kažką sakė dėl ugnies ir netvarkos. Tarp jų vyko žodinis konfliktas, bet stumdymosi ar mušimosi nebuvo. Ji liepė D. eiti miegoti. D. ėmė šaukti ant jos ir liepė nesikišti. Jie tuomet pradėjo stumdytis. Ji norėjo D. nuvesti į miegamojo kambarį, o D. nenorėjo ten eiti, todėl jie ir ėmė stumdytis. Ji, stumdydama D., galėjo nagais perbrėžti netyčia šiam veidą ir krūtinę. Kai jie stumdėsi, D. spyrė jai vieną kartą į kairįjį šoną. Tuo metu į jų konfliktą įsikišo G. Duktė ją gelbėjo nuo D. Tada D. dar du kartus spyrė jai į kairįjį šoną. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po paskutinio įspyrimo ji pagriebė malką, kuri buvo prie židinio, ir, gindamasi nuo D., trenkė jam vieną kartą per galvą. D. mosikavo rankomis, norėdamas atimti iš jos malką. Tada ji paleido malką į D. Ji pataikė D. į veidą. Tik po to ji sužinojo, jog prakirto D. barzdą. Tada D. nurimo ir išėjo iš virtuvės. Ji tuomet paskambino policijai. Ji negali pasakyti, ar per tą konfliktą M. buvo atėjęs į virtuvę ir, ar galėjo jis matyti, kas vyksta. Šio konflikto metu ji stumdėsi su D., o G. įsikišo tarp jų, norėdama jai padėti, kad ji nebūtų sumušta. G. D. nesudavė nė vieno smūgio, o tik galėjo stumtelėti. Ji negali paaiškinti, kodėl D. nurodė, kad G. jam sudavė metaliniu žarstekliu per nugarą. Po šio įvykio ji kalbėjosi su D., kuris sakė, kad labiausiai pyko ant G., kad ši atsikalbinėjo prieš jį ir jo neklausė, todėl šis ir pasakė, kad gavo smūgius žarstekliu. Ji nematė, kad kuris nors iš jų rankose laikytų žarsteklį ir su juo smūgiuotų. Dėl spyrių jai į šoną ji į medikus nesikreipė bei nebuvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus. Ji su vyru viską išsiaiškino. Jie vienas kitam pretenzijų neturi. Ji D. sužalojo gindamasi, kadangi jis buvo girtas ir agresyvus. D. jos atsiprašė, todėl jie susitaikė. Apklausiama papildomai L. J. parodė, kad 2016-01-01 pirmasis konfliktuoti pradėjo jos sutuoktinis D. J. Konfliktas prasidėjo tarp jos dukros G. P. ir D. Negali pasakyti, dėl ko jie sukonfliktavo, nes tuo metu kartu su jais nebuvo. Išgirdusi triukšmą virtuvėje, ji atėjo pasižiūrėti. Kai ji liepė D. eiti miegoti, šis supyko ir pradėjo ją koneveikti ir stumdyti. Negali pasakyti, kodėl D. spyrė jai į šoną. Gal ji kažką jam pasakė, todėl jis jai ir spyrė. Po įvykio praėjo daug laiko, todėl dabar labai gerai visų įvykio aplinkybių neprisimena. Po to, kai ją gelbėdama įsikišo G., D. jai dar kelis kartus spyrė į šoną. Mano, kad G. nenukentėjo, D. tikrai jai jokių smūgių nesudavė, ji būtų tai pastebėjusi. Prisimena, kad po kažkurio spyrio G. paėjo į šoną. Po spyrių D. toliau plūdo ją necenzūriniais žodžiais ir vėl puolė link jos. Po paskutinio spyrio galėjo praeiti 10-15 sekundžių, kai D. vėl puolė link jos. Nežino, ką D. būtų jai padaręs, ar vėl spyręs, ar kumščiu sudavęs kur nors, tačiau tuo momentu ji spėjo paimti malką. Kai D. tik priartėjo prie jos, ji malka trenkė jam per galvą. Tada D. norėjo atimti iš jos malką, o ji jam nenorėjo jos atiduoti. Jie abu mosikavosi rankomis, ir tuo metu ji metė iš nedidelio atstumo malką į D. Malka pataikė jam į barzdą. Ji specialiai D. sužaloti nenorėjo, o tik gynėsi nuo girto žmogaus, kuris pirmasis pradėjo konfliktą ir jai be jokios priežasties spyrė. Į policiją paskambino jos dukra G., matydama, kad jos mama yra spardoma, stumdoma. Ji negirdėjo, ką dukra kalbėjo paskambinusi, tačiau mano, kad ji buvo labai išsigandusi, sutrikusi, todėl ir kvietėsi pagalbos. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji L. J. parodė įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kur ji 2016-01-01 buvo sumušta savo sutuoktinio D. J. Ji parodė virtuvę, kur įvyko konfliktas tarp jos ir D. J. ir kur ji buvo sumušta. Ji parodė vietą virtuvės viduryje, kur ji stumdėsi su vyru D. J. L. J. parodė vietą, esančią prie sienos, ties išėjimu iš virtuvės, kur vyras jai tris kartus spyrė į šoną. Vieno žingsnio atstumu nuo jos, link virtuvės vidurio, ji nurodė vietą, kur stovėjo D. J. prieš spyrį jai į šoną. Nukentėjusioji nurodė vietą prie pečiaus, kur nuo grindų paėmė malką, kuria, stovint D. J. tarpduryje, smūgiavo jam į galvą, o po to metė malką į savo sutuoktinį. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota bei sudarytas planas-schema. (37-43 b. l.). Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. (123 b. l.).
Akistatos tarp įtariamojo ir nukentėjusiosios protokolu, kuriame nurodyta, jog D. J. atsisakė dalyvauti akistatoje su savo sutuoktine L. J., D. J. parodė, jog jis pirmasis pradėjo konfliktą ir pirmasis sudavė smūgius savo žmonai L. J., mano, kad žmona, gindamasi nuo jo smūgių, sudavė jam malka. (94-95 b. l.).
Liudytojos G. P. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (49-50, 53-54 b. l.), kuriuose nurodyta, kad 2015-12-31 jos mama L. J. ir patėvis D. J. su mažamete dukra išėjo į svečius, o grįžo 2016-01-01 apie 3 val. Pas ją buvo atėjęs draugas M. Č. Mama užmigdė mažametę seserį ir nuėjo miegoti. Ji buvo virtuvėje, kur tvarkėsi, nes su draugais sutiko Naujuosius Metus. Kažkuriuo metu į virtuvę atėjo D. J., kuris buvo girtas. D. J. ėmė priekaištauti, kad nesutvarkyta virtuvė, kad garsiai leidžiamas televizorius. Ji pasakė, kad ji viską sutvarkys, o jam ji liepė eiti gulti. D. J. šie jos žodžiai nepatiko. Jis ėmė ant jos šaukti, priekaištauti, sakė, kad iškvies vaikų teises. Jai tokie jo žodžiai nepatiko, todėl ji ėmė kalbėti pakeltu tonu ir liepė eiti iš virtuvės bei jai netrukdyti. Jie abu ėmė dar labiau konfliktuoti bei šūkauti. Netrukus į virtuvę atėjo mama, kuri įsikišo į jų konfliktą ir liepė D. eiti miegoti. Tada mama ėmė konfliktuoti su D., o ji į jų konfliktą nesikišo. Mama norėjo išsivesti D. J., o šis nėjo, todėl jie abu pradėjo stumdytis, mosikuoti rankomis. Tada D. J. kelis kartus spyrė mamai į kairįjį šoną. Ji puolė link D. J. ir mamos, norėdama mamai padėti, kad šis jos nemuštų. Ji bandė nustumti D. J. nuo mamos. Šio konflikto metu ji nenukentėjo, jai smūgiai nebuvo suduoti. D. J. vis tiek nenurimo, vėl puolė prie mamos, o mama tada paėmė malką, buvusią prie židinio, ir trenkė D. J., bet, kur pataikė, ji nežino. Tuoj po to mama tą pačią malką paleido į D. J. ir pataikė į barzdą. Tik tada D. J. nurimo ir išėjo iš virtuvės. Jos draugo M. šio konflikto metu virtuvėje nebuvo. Ji D. J. smūgių nesudavė, o tik bandė jį nustumti nuo mamos. Po šio įvykio ji su D. vienas kito atsiprašė ir jie susitaikė. Apklausiama papildomai G. P. parodė, kad 2016- 01-01 nakties metu, kai įvyko konfliktas tarp jos ir patėvio D. J., ji paskambino iš savo mobilaus ryšio telefono į bendrąjį pagalbos centrą. Konfliktavo mama su D. Kai pamatė, kad D. muša mamą, ji įsiterpė tarp jų, norėjo apginti mamą. Tuo metu patėvis ją pastūmė į šoną. Nuo jo pastūmimo ji jokių sužalojimų nepatyrė, fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Ji labai išsigando, kadangi patėvis taip niekada nesielgė. Paskambinusi į pagalbos centrą, ji prašė kuo greičiau iškviesti policijos pareigūnus. Buvo išsigandusi, sutrikusi, todėl visko gerai neprisimena, ką tiksliai sakė centro darbuotojai. Tačiau mano, kad galėjo pasakyti, kad tėvas smurtauja prieš dukrą. Tuo metu nerinko žodžių ir negalvojo, ką tiksliai kalba. Pasakė taip, kaip išėjo, nors patėvis D. J. jokio smurto prieš ją nenaudojo. Ji prisimena, kad pagalbos centro darbuotojai tikrai sakė, jog ir mama yra mušama. Nežino, ar pagalbos centro darbuotoja jos neišgirdo, ar nesuprato šių jos žodžių, bet apie mamą tikrai sakė. Kai kalbėjosi su pagalbos centro darbuotoja, namuose buvo didelis triukšmas, gal todėl ir nebuvo užfiksuoti visi jos pasakymai, kas vyksta namuose. Ji žino, kad į pagalbos centrą skambino du kartus, nes nesulaukė pagalbos. Patėvis D. J. jokio smurto jos atžvilgiu nenaudojo, jie konfliktavo tik žodžiu.
Liudytojo M. Č. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (56-57 b. l.), kuriuose nurodyta, kad 2015-12-31 jis atėjo pas G. P., kuri gyvena su tėvais adresu: (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., švęsti Naujųjų Metų. G. tėvai ir sesuo išėjo į svečius. Namuose pas G. buvo ir daugiau draugų, su kuriais jie sutiko Naujuosius Metus. Naktį G. tėvai grįžo namo. Jis G. tėvų nematė, nes buvo kambaryje. Kažkuriuo metu jis išgirdo, kaip konfliktuoja G., jos mama ir patėvis. Jis nebuvo nuėjęs į tą patalpą, kur vyko konfliktas, nes, tik prasidėjus konfliktui, pradėjo verkti mažoji G. sesuo, kurią jis ramino. Kas vyko tarp G. ir jos tėvų, jis nežino ir nematė. Dėl ko kilo konfliktas, jis taip pat negali pasakyti. Šio įvykio metu jis nenukentėjo, nes niekur nesikišo ir nieko nematė.
Akistatos tarp liudytojo M. Č. ir įtariamojo protokolu, kuriame nurodyta, jog D. J. atsisakė dalyvauti akistatoje su M. Č., D. J. parodė, jog jis pats sukėlė triukšmą ir pats dėl to yra kaltas. (90-91 b. l.).
Liudytojos G. G. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (59-60 b. l.), kuriuose nurodyta, kad 2015-12-31 ji ruošėsi sutikti Naujuosius Metus su pussesere G. P. Kai ji atvyko pas G. į namus, jos mama L., patėvis D. ir mažametė jos sesuo išėjo pas kaimynus švęsti Naujųjų Metų. Pas G. atėjo šios draugas M. ir dar keli draugai, su kuriais jie sutiko Naujuosius Metus. Po vidurnakčio visi draugai išsiskirstė. Nakvoti pas G. liko ji ir M. Naktį namo grįžo L., D. ir jų dukra. Mergaitė tuoj pat nuėjo miegoti. Ji trumpai pasikalbėjo su L. ir D., tarp kurių jokių konfliktų nebuvo. Ji taip pat nuėjo į kambarį ir ruošėsi eiti miegoti. Kur tuo metu buvo G. ir M., ji nežino. Po kelių akimirkų ji išgirdo triukšmą, sklindantį iš virtuvės. Ji suprato, kad konfliktuoja L. ir D. Ji nugirdo, kad D. kažką sakė apie G. L. ir D. vienas ant kito šaukė. Ji nebuvo nuėjusi į virtuvę pasižiūrėti, kas ten vyksta. Ji suprato, kad tai šeimos reikalas, todėl nesikišo. Tuoj po to į kambarį atėjo M., nes nuo triukšmo pabudo J. mažametė dukra. Ji su M. buvo prie mergaitės. Kur tuo metu buvo G., ji nežino. Kai po kurio laiko viskas nurimo, ji nuėjo į virtuvę, kur buvo G. ir L. D. namuose nebuvo. Ji nepastebėjo, kad L. būtų buvusi sumušta. Po to L. paprašė pažiūrėti šoną, kuris jai skaudėjo. L. paaiškino, jog D. spyrė jai. Apžiūrėjus šoną, ji jokių kraujosruvų nematė. Ji girdėjo tik triukšmą, bet spyrių ar smūgių nematė.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad veika kvalifikuota teisingai, nes kaltinamasis tyčia spirdamas tris kartus nukentėjusiajai, žmonai L. J., į kairįjį šoną sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose, bei abejoti jo kalte nėra pagrindo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam bausmę – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų, neatlygintinai išdirbant po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką, paskirtą kardomąją priemonę panaikinti.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai ir jos dydžiui (124-126, 127 b. l.).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamasis neteistas (98-99, 100-107 b. l.), administracine tvarka baustas, turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų, pažeidimai pavieniai (113-115 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (110, 111 b. l.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į įstatymo reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą (neteistas, šis nusikaltimas atsitiktinis, įtakotas alkoholio, nukentėjusiosios atsiprašė, administracine tvarka baustas, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas), teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo nuomonę (sutikimą) dėl bausmės rūšies parinkimo ir pritardamas prokuroro siūlymui, mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai galėtų būti adekvati sankcijoje numatyta švelnesnė bausmės rūšis – viešieji darbai (BK 46 straipsnis 1-3 dalys), skiriant 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų kas mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta viešųjų darbų bausmė mažinama vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant D. J. neatlygintinai išdirbti po 20 valandų kas mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir D. J. skirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant D. J. neatlygintinai išdirbti po 20 valandų kas mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į atliktą bausmę D. J. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 1 d., 4.04 val., iki 2016 m. sausio 1 d., 15.33 val., ir laikyti, kad yra atlikęs dalį bausmės – 6 (šešias) viešųjų darbų valandas.
Panaikinti D. J. 2016-01-01 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Daiktinį įrodymą – CD diską su pagalbos kvietimo garso įrašu, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, pridėto prie bylos galinio viršelio voke, 1 vnt, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Išaiškinti D. J., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.