Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Zofijai Bereznovskajai, vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. prašymą dėl terminų prašymui bei dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti atnaujinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities viršininko administracija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas S. P. prašo atnaujinti terminą prašymui ir dokumentams paduoti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę.

Prašyme (b. l. 3-4) paaiškino, kad jo senelis iš motinos pusės J. S. Vilniaus Trakų apskrities Lentvario valsčiaus Kaišialakių kaime iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 13 dešimtinių žemės. J. S. mirė (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad įstatymo nustatytus terminus praleido dėl šių priežasčių: yra senyvo amžiaus, neraštingas, neregintis. Nuo 2000 m. dėl regėjimo pripažintas pirmos grupės invalidu. Tvirtina, kad neturėjo žinių apie senelio iki nacionalizacijos turėtą žemę. Tai sužinojo tik 2006 m. gruodžio 18 d. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos apie nekilnojamąjį turtą Nr. R4-5333. Dėl šių priežasčių neturėjo galimybės laiku pateikti prašymą ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėjo teigimu, atnaujinus praleistus terminus prašymui ir dokumentams pateikti, kitų asmenų teisėti interesai nebus pažeisti, kadangi kiti asmenys nepretenduoja atkurti nuosavybės teisių į J. S. valdytą žemę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime (b. l. 19-20) paaiškino, kad jeigu pareiškėjas įrodys, kad terminų praleidimo priežastys yra svarbios, neprieštaraus, kad terminai būtų atnaujinti.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašymą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jos brolis 4 metus buvo įkalintas.

Prašymas atmestinas.

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 17 str. 1 d., Žemės reformos įstatymo 16 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 98, 103-105, 112-113, 115 p. nuostatas, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal žemės, miško ar vandens telkinio buvimo vietą, o sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn žemę neatlygintinai priima apskričių viršininkai. Atkūrimo įstatymo 10 str. (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatytas prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį, nes, pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas, šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu, dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti. Pagal šio straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-489 redakciją (įsigaliojusią nuo 2004 m. spalio 26 d.), nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujintinais terminais. Tai rodo straipsnio 1 ir 4 d. nuostatos, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata, pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę, nes laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje.

S. P. nurodyta aplinkybė, kad jis iki 2006 m. gruodžio mėn. nežinojo apie J. S. turėtą nuosavybės teisę į žemę negali būti pripažinta objektyvia kliūtimi paduoti atitinkamą prašymą ir dokumentus, nes toks nežinojimas išimtinai priklausė nuo pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio – nesidomėjimo savo galimomis teisėmis, suteiktomis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, o nuo 1997 m. - Atkūrimo įstatymo, t. y. termino praleidimas šiuo atveju buvo sąlygojamas išimtinai subjektyvaus pobūdžio priežasčių. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad raštiškai į archyvus dėl J. S. nuosavybės teise valdytos žemės negalėjo kreiptis kur kas anksčiau, kol įstatymo nustatyti terminai pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir reikiamus dokumentus dar buvo nepasibaigę. Administracinėje byloje nekyla ginčo, kad S. P. turi fizinių trūkumų, kurie neabejotinai daro įtaką jo gyvenimo kokybei, pilnavertiškumui, bendravimui su kitais visuomenės nariais, galimybei veikti taip, kaip galėtų veikti visapusiškai pajėgus žmogus, bet, teisėjų kolegijos nuomone, visa tai nėra pakankamas pagrindas atnaujinti terminus paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusią žemę bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Laiko tarpas nuo nuosavybės atkūrimo proceso pradžios iki prašymų atkurti nuosavybės teises bei pateikti nuosavybes teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus pateikimo pabaigos, net ir turint omenyje S. P. neįgalumą, buvo pakankamas apsispręsti, išreikšti savo valią tiek pareiškėjo asmeninėmis jėgomis, tiek kreipiantis pagalbos į kitus asmenis Pareiškėjas nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, liudijančių, jog jis ilgą laikotarpį negalėjo kontaktuoti su asmenimis, kurie galėtų jam padėti įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese.

Nors pareiškėjas yra 81 m. amžiaus, pagal susiklosčiusią teisminę praktiką, asmens, prašančio atstatyti įstatymo nustatytą terminą, amžius nėra veiksnys, savaime leidžiantis konstatuoti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, tai, kad pareiškėjas dėl neraštingumo nesugebėjo tinkamai ginti savo teises, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nėra laikytina svarbia, praleistus terminus pateisinančia priežastimi.

Darytina išvada, kad S. P. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad buvo svarbios priežastys, objektyviai trukdžiusios jam realizuoti savo teisę nustatytais terminais kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl jo prašymas laikytinas nepagrįstu.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d.,

Rezoliucinė dalis

nuspren d ė:

pareiškėjo S. P. prašymą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.