Kauno apygardos teismo sprendimas

2024-05-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-117-485/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2024-05-31
Bylos Nr.
AN2-117-485/2024
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-0009-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-117-485/2024Teisminio proceso Nr. 4-17-3-0009-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 31 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovo (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. sausio 31 d. nutarimo A. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno 2024 m. sausio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-813-2024, A. G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 450 Eur bauda ir 12 mėnesių specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas. A. G. buvo nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 11 d. 21 val. 25 min. vairavo transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudodamas akceleratoriaus pedalą privertė savo automobilį slysti šonu. Tokiu transporto priemonės vairavimu iš chuliganiškų paskatų demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, taip pat tokiu vairavimu kėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams bei jų turtui.

Šalies argumentai

2. A. G., nesutikdamas su minėtu nutarimu pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė pakeisti 2024 m. sausio 11 d. Institucijos nutarimą ir sušvelninti jam skirtą administracinio poveikio priemonę.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinės teismas 2024 m. kovo 28 d. nutarimu Institucijos 2024 m. sausio 11 d. priimtą nutarimą Nr. 20-ANR_N-813-2024, panaikino ir A. G. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į ANK 417 straipsnio 7 dalį ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 11 (vienuolikos) eurų baudą.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde Institucijos, priėmusios panaikintą nutarimą atstovas prašo panaikinti 2024 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą ir Institucijos 2024 m. sausio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

4.1. Skunde Institucijos atstovas teigia, kad susipažinus bei išanalizavus skundžiamą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartį, nustatyta, jog teismas nepagrįstai vadovavosi tik paties pažeidėjo pateiktu paaiškinimu. Byloje esančiame vaizdo įraše matyti, kad įvykio metu buvo tamsus paros metas, kritulių nebuvo, kelio danga apsnigta sniego sluoksniu, kuris vietomis yra ištižęs, vietovė nėra apšviesta, todėl tamsoje šviečiant automobilio šviesoms pareigūnai turėjo realią galimybę matyti A. G. transporto priemonę ir jos manevravimą kelyje. Vaizdo įraše taip pat matyti, jog aikštelė nėra tuščia, joje stovi dar keletas automobilių su įjungtomis šviesomis, taip pat vaizdo įraše matyti, jog šalia tų automobilių, lauke, stovi asmuo, kuris stebi A. G. automobilio manevrus.

4.2. Institucijos atstovo teigimu, akivaizdu, jog išanalizavus vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, Institucija neturi pagrindo sutikti su pirmos instancijos teismo pozicija, kad automobilį A. G. vairavo neturėdamas chuliganiškų paskatų. Pažymima, kad pavojingai automobiliu buvo manevruojama automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje buvo kitų transporto priemonių, taip pat iš transporto priemonių buvo išlipę ir žmonės, o prieš pareiškėją važiavo ir kita transporto priemonė, kuri buvo nutolus nedideliu atstumu. Institucijos vertinimu, tai, kad A. G. pavojingai manevravo automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios danga buvo pasidengusi sniegu, aplink esant kitų transporto priemonių bei netolimai esant žmonėms, patvirtina, jog tokiu elgesiu pastarasis negerbdamas eismo saugumo, ignoruodamas asmenų ir jų turto saugumą, siekė pasirodyti prieš aplinkinius ir privertė savo automobilį slysti šonu nesant tam jokios objektyvios priežasties. Institucija pažymi, kad tokie jo veiksmai, tai yra tyčia padidinant automobilio variklio apsukas, tyčia priverčiant automobilį slysti šonu yra akivaizdus savo išskirtinumo, viršenybės, nepagarbos kitų eismo dalyvių atžvilgiu demonstravimas ir tai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

4.3. Skunde Institucijos atstovas pažymi, kad teismas nors ir konstatavo, jog toks A. G. elgesys buvo siekis pasipuikuoti, tačiau pats sau prieštaraudamas nurodė, jog tai nebuvo siekis demonstruoti savo išskirtinumo, nors akivaizdu, kad pasipuikavimas ir išskirtinumo demonstravimas ir yra dedamoji chuliganišku paskatų dalis. Vien teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, kad asmuo norėjo išbandyti savo įgūdžius esant slidžiai kelio dangai, nesudaro jokio pagrindo perkvalifikuoti nusižengimo, be kita ko, asmuo norėdamas tobulinti savo įgūdžius esant ekstremalioms kelio sąlygoms turi tai daryti tam skirtose vietose, o ne dalyvaudamas viešajame eisme.

4.4. Institucijos vertinimu, A. G. administracinių nusižengimų istorija parodo jo sisteminį vairavimą pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Didelis pažeidimų skaičius rodo nebrandų ir neatsakingą požiūrį į kelių eismo taisyklių laikymąsi, į eismo saugumą, akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs skundžiamo nutarimo bei apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutarimą, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, nėra objektyvaus pagrindo.

9. Nagrinėjamu atveju A. G. Institucijos 2024 m. sausio119 d. nutarimu nubaustas už tai, kad automobilių stovėjimo aikštelėje dėl chuliganiškų paskatų, t. y. be jokio aiškaus tikslo ir motyvo, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, spaudė akseleratoriaus pedalą, taip priversdamas automobilį slysti šonu, ir šiais veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nagrinėjamoje byloje susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

10. Vadovaujantis teismų praktika, vien Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų nesilaikymas (pažeidimas) dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – gatvėje, esant intensyviam eismui, sankryžoje, taip pat, žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas Kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-72-20142; Nr. AT-50-788/2016; Nr.2AT-16-489/2017).

11. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju nėra įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, jog A. G. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją ar pasipiktinimą.

12. Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas savo sprendimą perkvalifikuoti pažeidėjo veiksmus grindė tik paties A. G. pateikta versija, nevertino objektyvių duomenų – t. y. vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas išsamiai išanalizavo bylos duomenų visumą, taip pat ir byloje esantį vaizdo įrašą, kuriame iš tiesų užfiksuota, kad A. G. vairuojamas automobilis, naudojant akceleratoriaus pedalą, slydo šonu. Ir pats A. G. neneigia, jog jis, naudodamas akceleratoriaus pedalą privertė savo automobilį slysti šonu, tačiau jis pažymėjo, jog šį manevrą jis atliko aikštelėje, stebėjo, kad tuo metu arti nebūtų kitų transporto priemonių, todėl mano, jog vairavo pakankamai saugiai, nesukėlė grėsmės sau ir kitiems asmenims. Šiame kontekste pažymima, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, bet ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju chuliganiškų paskatų buvimo pažeidėjo veiksmuose nepatvirtino ir objektyvios aplinkybės, t. y. vaizdo įrašo duomenys, kuriuos, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir tinkamai įvertino.

13. Iš vaizdo medžiagos matyti, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas tamsiu paros metu, nuošalioje aikštelėje, kurioje be A. G. vairuojamo automobilio matomos dar trys kitos transporto priemonės su įjungtomis šviesomis, kurios stovi atokiau nuo važiuojančio A. G.. Skunde Institucijos atstovas nurodė, jog pavojingai automobiliu pažeidėjas manevravo automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje buvo kitų transporto priemonių, taip pat iš transporto priemonių buvo išlipę ir žmonės, o prieš pareiškėją važiavo ir kita transporto priemonė. Tačiau iš įrašo matyti, kad šalia A. G. automobilio nevažiavo jokia kita transporto priemonė, tai patvirtina ir paties pažeidėjo versiją, jog jis palaukė, kol pravažiuos kitos transporto priemonės tam, kad būtų saugu, kadangi kelio danga buvo slidi. Įraše matyti, kad asmenys, buvę aikštelėje, stebi A. G. vairuojamą automobilį, po atlikto manevro šie asmenys jokiais veiksmais neparodė, kad būtų šokiruoti, išsigandę ar jautęsi nesaugiai. Bylos medžiagoje nėra informacijos, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaip nors trukdė (kliudė) kitiems asmenims (dėl šio įvykio policijai nepateikta skundų ar pranešimų).

14. Vaizdo įraše užfiksuotas manevravimas nebuvo kartojamas, jis atliktas tik kartą ir truko kelias sekundes. Vertinant ne tik aptartus objektyvius duomenis, bet ir paties pažeidėjo nurodytas aplinkybes, jog jis tokį manevrą padarė tik kartą, kad tai buvo apgalvotas veiksmas ir jis vertino aplinką, kad manevras būtų saugus, nekeltų pavojaus aplinkiniams, bei šį manevrą stebėjusių asmenų reakciją (kaip minėta, iš stebėjusių pusės nebuvo išreikšta nepasitenkinimas), aukštesnysis teismas pritaria skundžiamame nutarime padarytai išvadai, kad neatmestina, jog kitose transporto priemonėse buvusių asmenų tikslas buvo pasižiūrėti A. G. manevravimo įgūdžius, ir jie dėl tokio jo elgesio šokiruoti ar išgąsdinti nebuvo.

15. Aptartų aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad jokios nepagarbos kitiems vairuotojams ar pėstiesiems, akivaizdaus savo išskirtinumo, viršenybės, nepagarbos kitų eismo dalyvių atžvilgiu A. G. nedemonstravo ir jokio atviro iššūkio visuomeninei bei jos tvarkai nemetė. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad būtinasis ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto inkriminuoto nusižengimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos, pažeidėjo veiksmuose nebuvo nustatytos. Institucijos atstovas skundą grindžia ir A. G. administracinių nusižengimų istorija, kuri, apelianto teigimu, parodo jo sisteminį vairavimą pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šios aplinkybės yra pažeidėjo asmenybę charakterizuojančios, turinčios reikšmės tik nuobaudos skyrimui, tačiau ne jo veiksmų kvalifikavimui.

16. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl tenkinti Institucijos skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. sausio 31 d. nutarimą A. G. administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Remeika