Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams N. J., J. D., D. J., D. G., R. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovė J. D. paaiškino, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka ir paaiškino, kad apie tai, jog jos sesuo skolinga ieškovui G. D. sužinojo tik 2013 m., kai gavo iš teismo ieškovo ieškinį. Iki 2013 m. sesuo N. J. gyveno Vilniuje, turėjo verslą su ieškovu, o prasidėjus krizei verslas bankrutavo ir ji grįžo namo pas mamą. Atsakovė su mama rūpinosi N. J., nes ji neturėjo nieko. Kadangi N. J. sveikata buvo labai prasta, ji negalėjo rūpintis savo turtu, todėl 1/6 dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini)., padovanojo turtą, kad atsakovė J. D. juo pasirūpintu. Kitą sklypą padovanojo mamai, bet kadangi ir mamos sveikata greitai pablogėjo, ji sklypą padovanojo jai. Šį sklypą , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) norėjo kuo skubiau parduoti, nes finansinė padėtis tapo sunki, dėl mamos pensijos, ligos, dėl to, kad sesuo N. J. neteko savo pajamų. Šio sklypo pirkėjus surado ne per laikraščius, bet Elektrėnuose per pažįstamus paskleidus žinią, kad nori skubiai parduoti sklypą. Sklypo pirkėjus Gasiūnus pažinojo iš matymo, su jais sveikinosi, bet asmeniškai su jais nebendravo.

Teismo posėdžio metu atsakovė D. G. paaiškino, kad ieškinio nepripažįsta, kadangi ji tuo metu turėjo pinigų, sužinojo, kad Elektrėnų gyventojai parduoda sklypą (duomenys neskelbtini). Pakalbėjo su J. D., kuri papasakojo apie šeimos situaciją. Kadangi jos vyras grįžo iš Norvegijos, nutarė, kad gali investuoti savo lėšas į šį sklypą. Žemės sklypo savininkę J. D. pažinojo iš matymo, žinojo, kad ji dirba mokytoja.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. M. paaiškino, kad jis yra ekspertas įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Jis atliko žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., turto vertės nustatymo ekspertizę. Pažymėjo, kad šis sklypas yra Trakų rajono savivaldybėje, tai yra padidintos atidos rajone. Labiausia atkreiptinas dėmesys skaičiuojant šio sklypo rinkos vertę tai yra su šiuo sklypu susiję teritorijų planavimo dokumentai: 2007-10-25 Trakų rajono savivaldybės sprendimas Nr. S1-176 „Dėl detaliojo plano rengimo“, Vilniaus apskrities viršininko administracijos viršininko raštas dėl detaliojo plano rengimo. Vertindamas šį sklypą išsinagrinėjo šiuos sprendimus, kuriuose vertinamajame sklype leista statyti sporto kompleksą, kai tuo pačiu, aplinkiniai sklypai tokių leidimų neturi. Viso to pasėkoje sklypas tampa aktyviu rinkos objektu. Pažymi, kad vertinamasis žemės sklypas, net neatsižvelgiant į minėtą leidimą sporto komplekso statybai, viešajame registre esančiame bendrajame plane, sklypas patenka į individualiųjų gyvenamųjų namų statybos teritoriją. Ši aplinkybė neleidžia sklypo pozicionuoti kaip žemės ūkio veiklai skirto sklypo. Be to šis sklypas turi pranašumą teisiniu aspektu, todėl rinkoje yra paklausesnis.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. A. paaiškino, kad ji atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., vertinimą. Ji nėra teismo ekspertė. Vertinimo užsakovė N. J.. Sklypo rinkos vertę nustatinėjo naudodama lyginamąjį metodą. Atrinko analogiškus pardavimus iš šaltinio – Registrų centro duomenų bazės. Apie tai, kad sklypas turi kažkokius leidimus vertinimo metu ji nežinojo, nes tokios informacijos jai užsakovė nepateikė. Liudytoja žino, kad kitas vertintojas taip pat vertino šį sklypą ir, kad vertinimo rezultatai žymiai skiriasi.

Ieškinys tekintinas visiškai.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2004-10-21 G. D. ir N. J. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią G. D. suteikė 180 000 Lt paskolą N. J. sodybos su žemės sklypu pirkimui. Pagal paskolos sutartį N. J. įsipareigojo įsigytą turtą parduoti ir grąžinti G. D. iki 2005-12-31, o turto iki šio laiko nepardavus N. J. įsipareigojo įsigytą turtą perleisti G. D. (I t. 13 b.l.). Vilniaus apygardos teismo 2012-03-07 preliminariu sprendimu G. D. ieškinys buvo patenkintas ir iš N. J. buvo priteista 180 000 Lt skola, 63 000 Lt palūkanos ir 2930 Lt bylinėjimosi išlaidos G. D. naudai (I t.,14-15 b.l.). Vilniaus apygardos teismas 2012-04-17 išdavė vykdomąjį raštą Nr.2-3913-464/2012 (I t.,16-17 b.l.). Iš antstolės D. M. 2013-01-10 pažymos Nr. 0012/12/00929, matyti, kad antstolė pagal vykdomąjį dokumentą, kurį išdavė Vilniaus apygardos teismas, skolos išieškojimą nukreipė į skolininkės N. J. gaunamas pajamas VSDFV skyriuje. Pažymos paruošimo dienai buvo išieškoti 357,28 Lt. Skolos likutis 245 930 Lt. Antstolė nustatė, kad skolininkė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą neturi (I t.,18 b.l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 42/966 matyti, kad 1/6 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal 2011-05-12 dovanojimo sutartį priklauso J. D., o iki 2011-05-12 ši žemės sklypo dalis priklausė N. J. (I t.,19-21 b.l.) Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 20/33846 matyti, kad 1/6 statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal 2011-05-12 dovanojimo sutartį priklauso J. D., o iki 2011-05-12 šių statinių dalis priklausė N. J. (I t.,22-25 b.l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 44/453283 matyti, kad žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise pagal 2012-04-02 pirkimo – pardavimo sutartį Nr.115, priklauso D. G. ir R. G.. Iki 2012-04-02 šis žemės sklypas pagal 2011-05-12 dovanojimo sutartį Nr. 1766 priklausė J. D.. Iki 2011-05-12 žemės sklypas pagal 2011-02-15 dovanojimo sutartį Nr. 726 priklausė D. J., o iki 2011-02-15 šis žemės sklypas pagal 2005-09-05 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. JK-6550, priklausė N. J. (I t.,26-27 b.l.).

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi, sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis tokio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas tik pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas.

Pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

Actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visetas yra šis: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis Nr. 3K-3-587/2008).

Minėta, kad actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t.y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditoriaus pareiga yra įrodyti, kad jis turi tokią, t.y. neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę ir kad ši egzistuoja, t. y. nėra tariama, pasibaigusi ir pan.

Kaip matyti iš bylos medžiagos tarp ieškovo ir atsakovės N. J. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovė liko skolinga ieškovui visą paskolos sumą, o įsigaliojusius Vilniaus apygardos teismo sprendimu šios paskolos sutarties pagrindu. Tačiau atsakovei Vilniaus apygardos teismo sprendimo neįvykdžius buvo išduotas vykdomasis raštas, pagal kurį antstolis priverstinį išieškojimą vykdė tik iš atsakovės pajamų, kadangi nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą atsakovė neturi. Taigi atsakovė N. J. žinodama apie neįvykdytus savo sutartinius įsipareigojimus ieškovui dovanojimo sutartimis neatlygintai perleido jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė atsiskaitė su ieškovu nėra. Šios aplinkybė patvirtina, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei ir atsakovės sudarytais nekilnojamojo turto dovanojimo sandoriais buvo pažeistos ieškovo teisės.

Teismas atmeta atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį. Atsakovė mano, kad ieškovas apie savo pažeistą teisę sužinojo 2005-12-31, kuomet atsakovė jam negrąžino paskolos. Teismas pažymi, kad ieškovas savo pažeistą teisę dėl atsakovės negrąžintos paskolos apgynė kreipdamasis su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą. Išieškojimą vykdanti antstolė 2013-01-10 pažymą informavo ieškovą apie tai, kad priverstinio išieškojimo nukreipti į atsakovės nekilnojamąjį turtą ji negali, kadangi atsakovė jokio nekilnojamojo turto neturi ir pažymėjo, kad dalį turto skolininkė yra perleidusi tretiesiems asmenims. Ieškovo G. D. ieškinys dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis Trakų rajono teisme buvo priimtas 2013-02-13, todėl teismas laiko, kad ieškinys reiškiamas nepraleidus CK 6.66 str. 3 d. įtvirtinto vienerių metų ieškinio senaties termino.

Taip pat pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis, sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi būti vertinama pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes. Nustatinėjant šią actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kurie nors ir nesukėlė skolininko bendro nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti; kreditoriaus teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. Tsetskhladze ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Disca Baltica“ v. UAB „Panevėžio balsas“, bylos Nr. 3K-3-420/2005). Kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme taip pat laikytinas ir sumažėjęs skolininko mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai arba iš dalies patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Automašinų verslo centras v. UAB „Baltijos realizacijos centras“, bylos Nr. 3K-3-473/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. I. G., D. G., bylos Nr. 3K-3-497/2006) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).

Kaip jau minėta Ginčo sutartimis atsakovė N. J. padovanojo dalį žemės sklypo su statiniais sesei J. D. ir žemės sklypą mamai D. J., pastaroji žemės sklypą padovanojo dukrai J. D. ir netrukus šis sklypas buvo parduotas D. G. ir R. G..

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis). Nagrinėjamu atveju teismas vertindamas atsakovų D. G. ir R. G. sąžiningumą perkant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertina tai, kokiomis aplinkybėmis sklypas buvo nupirktas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovių, liudytojų parodymų, tarp atsakovių J. D., atstovaujamos N. J. ir D. G. 2012-04-02 buvo pasirašyta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią žemės sklypas buvo parduotas už 10 000 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra akcentuojama, kad aiški perleisto turto vertės ir kainos neatitiktis yra pagrindas daryti išvadą apie sandorio šalių nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-07-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012). Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl 2012-04-02 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1151 perleisto 3,2 ha žemės sklypo vertės. Ieškovas pateikė Turto vertės nustatymo ekspertizę, kurios išvadoje nurodoma, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė žemės sklypo pardavimo metu (2012-04-02) sudarė 143 000 Lt sumą. (II t., 35 b.l.). Atsakovės pateiktoje to paties žemės sklypo vertės nustatymo ataskaitos išvadoje nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0668-3196, rinkos vertė žemės sklypo pardavimo metu (2012-04-02) sudarė 11 000 Lt (II t, 105 b. l.). Kaip matyti, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 44/453283, nurodoma šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 6600 Lt (vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2013-03-13). Teismų praktikoje laikoma, kad masinis turto vertinimas yra toks turto vertinimo būdas, kai konkretaus turto vertė nėra nustatoma, o surinktos informacijos apie vertinamąjį turtą analizės būdu nustatomos verčių ribos, apimančios vertinamojo turto vertę. Duomenys renkami, analizuojami ir apskaičiavimai atliekami sisteminimo pagrindu. Šiuo vertinimo būdu yra vertinami turto objektai, kurie turi daug panašumų. Todėl turto įkainojimas yra ypač svarbus kadangi svarbu nustatyti tikrąją turto rinkos vertę, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, o šį tikslą geriausiai realizuoja individualus turto vertinimas, kai konkretaus turto vertė nustatoma atsižvelgiant į visas individualias to turto savybes. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008, aiškina, kad rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; atitinkamai rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje, turto kaina, bei pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė yra nustatoma masiniu vertinimo būdu, t. y. nustatant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų turto vertę, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes, todėl gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės. Tokį skirtumą gali lemti ir kitos aplinkybės – rinkos pokyčiai, vertinimo laikas ar pan. Tais atvejais, kai skirtumas tarp nekilnojamojo turto registre nurodytos turto vertės ir vykdymo procese eksperto nustatytos turto vertės yra didelis, toks skirtumas turi būti paaiškinimas objektyviomis su konkrečiu turtu susijusiomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas teismų praktiką ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus , teismas išanalizavęs dviejų ekspertų atliktus žemės sklypo vertinimus teismas laiko, kad eksperto T. M. atlikta žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizė atlikta naudojant lyginamąjį metodą, paremta faktiniais analogiškų nekilnojamojo turto objektų pirkimo – pardavimo atvejais, todėl laiko, kad ekspertizė atlikta tinkamai, išsamiai ir pagrįstai nustatyta žemės sklypo rinkos vertė. Vertinant ekspertės I. A. atliktą turto vertinimo ekspertizę teismas nustatė, jog ataskaitoje nenurodytos sąlygos ir aplinkybės į kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui, atrenkant lyginamuosius objektus, ekspertė orientavosi į blogesnę charakteristiką turinčius palyginamuosius objektus, lyginimui pasirinko labiausiai besiskiriantį ir seniausią sandorį, neaiškiai ir netiksliai pasirinkti ir nurodyti lyginamųjų objektų atrankos kriterijai, nurodo, kad surinko informaciją apie 4 sandorių kainas, atliko pataisas, tačiau galutinę vertę priima tik remiantis 2 lyginamuoju objektu. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas daro išvadą, kad sandorio sudarymo metu, t. y. 2012-04-02 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė sudarė 143 000 Lt. Todėl esant tokiam dideliam kainų skirtumui, kuomet 143 000 Lt vertės sklypas parduodamas ir perkamas už 10 000 Lt sumą yra pakankamas pagrindas teigti, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos bei tokie jų veiksmai prasilenkė su apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartu (bonus pater familias) Svarbu pažymėti ir tą aplinkybę, kad atsakovė J. D. kaip žemės sklypo pardavėja, buvo atstovaujama atsakovės N. J., kuri žinojo apie savo kreditorinius įsipareigojimus.

CK 6.67 str. preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Nustatyta, kad atsakovė N. J. vengė parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą bet kuriems galimiems pirkėjams už maksimalią kainą ir gautomis lėšomis atsiskaityti su ieškovu, bet sklypus perleido būtent mamai ir seseriai. Pagal CK 3.135 str. artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Atsakovė D. J., nesąžiningai, neteisėtai ir neatlygintinai 2011-02-15 dovanojimo sutartimi Nr. 726 įgijusi dalį atsakovės N. J. turto, negalėjo sudaryti teisėto tolesnio šio turto perleidimo sandorio (2011-05-12 dovanojimo sutarties Nr. 1766), kadangi galioja pamatinis teisės principas, jog iš neteisės teisė nekyla (lot. ex iniuria ius non oritur) ir iš neteisėtų bei nesąžiningų veiksmų negali kilti teisėtos teisinės pasekmės. Atitinkamai dėl tos pačios priežasties ir atsakovė J. D., nesąžiningai, neteisėtai ir neatlygintinai 2011-05-12 dovanojimo sutartimi Nr. 1766 įgijusi dalį atsakovės N. J. turto, negalėjo sudaryti teisėto tolesnio šio turto perleidimo sandorio (2012-04-02 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1151) su atsakovais D. G. ir R. G.. Pagal CK 1.5 str. 1 d. civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Iš jų išplaukia ar yra išvedamos ir kitos civilinių teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos, kurios yra nustatytos įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Tiek imperatyvioms įstatymo normoms, tiek viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str., 1.81 str.). 2011-05-12 dovanojimo sutartis Nr. 1766, kuria atsakovė D. J., nesąžiningai, neteisėtai ir neatlygintinai 2011-02-15 dovanojimo sutartimi Nr. 726 įgijusi dalį atsakovės N. J. turto, šį turtą perdovanojo kitai savo dukrai -atsakovei J. D., atitinka CK 1.80 str. ir 1.81 str. įtvirtintus sandorių negaliojimo pagrindus, todėl pripažintina negaliojančia (niekine). Tais pačiais sandorių negaliojimo pagrindais negaliojančia (niekine) pripažintina ir 2012-04-02 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1151, kuria atsakovė J. D., nesąžiningai, neteisėtai ir neatlygintinai 2011-05-12 dovanojimo sutartimi Nr. 1766 įgijusi dalį atsakovės N. J. turto, šį turtą pardavė atsakovei D. G. kartu su R. G..

Minėta, kad tuo atveju, jeigu byloje nustatoma, jog kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turi tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas tik pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatytinos visos sąlygos pripažinti negaliojančiomis Ginčo sutartis actio Pauliana pagrindu, todėl toks ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pripažinus Ginčo sutartis negaliojančiomis ab initio (nuo jų sudarymo momento) taikytinos sandorio negaliojimo teisinės pasekmės – žemės sklypai, statiniai grąžinti atsakovei N. J..

Nustatyta, kad atsakovė D. G. 2012-04-02 įsigydamas žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)atsakovei J. D. sumokėjo 10000 Lt Todėl grąžinus turtą buvusiam savininkui, atsakovei D. G. priteistina iš atsakovės J. D. 10 000 Lt.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Ieškovas patikslintu ieškiniu bei ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovų visas ieškovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, o būtent, sumokėtą žyminį mokestį, atstovavimo, turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimo ir kitas išlaidas, tačiau pateikė tik žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistina 1153,49 Eur (3982,77 Lt) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 230,70 Eur žyminio mokesčio.

Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistina 24,96 bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 4,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 83, 93, 96, 177-178, 259, 260, 270 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia 2011-05-12 sutartį (notarinio registro Nr. 1768), sudarytą tarp atsakovės N. J. ir atsakovės J. D., šio nekilnojamojo turto: 1/6 dalies 4,15 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalies pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalies pastato-viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalies pastato-tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalies pastato-tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/6 dalies pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalies pastato-malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalies pastato-tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalies pastato-daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalies pastato-daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalies pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/6 dalies pastato-kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/6 dalį kitų statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).;

Pripažinti negaliojančia 2011-02-15 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 726), sudarytą tarp atsakovės N. J. ir atsakovės D. J.,

Pripažinti negaliojančia 2011-05-12 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 1766), sudarytą tarp atsakovės D. J. ir atsakovės J. D.,

Pripažinti negaliojančia 2012-04-02 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1151), sudarytą tarp atsakovės J. D. ir atsakovės D. G., bei taikyti vienašalę restituciją natūra - 3,2 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)., grąžinti atsakovės N. J. nuosavybėn, o atsakovų D. G. ir R. G. naudai iš atsakovės J. D. priteisti 10 000 Lt;

Taikyti restituciją – grąžinti 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalį pastato-viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalį pastato-tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalį pastato-tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/6 dalį pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalį pastato-malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalį pastato-tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalį pastato-daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalį pastato-daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalį pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/6 dalį pastato-kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/6 dalį kitų statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) N. J. nuosavybėn.

Taikyti restituciją – grąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., N. J. nuosavybėn.

Priteisti iš J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovams D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. G. (duomenys neskelbtini) pagal 2012-04-02 pirkimo – pardavimo sutartį sumokėtus 2896,20 Eur (10000 Lt).

Priteisti iš atsakovų N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 230,70 Eur bylinėjimosi išlaidų G. D..

Priteisti iš atsakovų N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 4,99 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.