Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. G. (A. G.) 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. birželio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštajame policijos komisariate buvo gautas D. P. pareiškimas, kuriame pareiškėja nurodo, kad su sutuoktiniu M. P. vyksta skyrybų procesas. Dėl ankščiau patirto smurto ji su nepilnamete dukra turėjo palikti santuokos metu įgytą turtą- butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtame bute yra likę namų apyvokos daiktai, kurie nėra padalinti, todėl ji turi teisę užeiti į buto, esančio (duomenys neskelbtini), bet kurį kambarį bei naudotis daiktais, tačiau M. P. yra užrakinęs miegamąjį, į kurį jai įeiti neleidžia. Pareiškėja prašo pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl M. P. galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 518 straipsnyje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. G., išnagrinėjęs D. P. pareiškimą, 2017 m. rugpjūčio 16 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, kuriame konstatavo, kad nėra pakankamai objektyvių, neginčijamų įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad M. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.

2017 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas D. P. skundas dėl 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo. Pareiškėja nurodo, kad, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariate buvo tirtas jos skundas dėl sutuoktinio M. P. savavaldžiavimo, uždraudžiant jai naudotis santuokos metu įgytu turtu- butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir pastarajame esančiu santuokos metu įgytu turtu. Turtas nėra padalintas, nenustatyta naudojimosi tvarka, todėl neturi būti ribojamas jos pateikimas į visus buto kambarius. Tėvai, pas kuriuos ji gyvena, turi sveikatos problemų, jiems reikalingas poilsis, todėl ji turi teisę bet kada pasinaudoti miegamuoju santuokos metu įgytame bute bei jame nakvoti. Pareiškėjos teigimu skundžiamame nutarime vadovaujamasi tik M. P. paaiškinimais, sugalvota versija dėl vagystės, kažkokių lėšų saugojimą bei daroma išvada, kad nėra pakankami objektyvių įrodymų, kad M. P. yra įvykdęs inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Sutuoktinis pats pripažino, kad savavališkai įstatė spyną į jai priklausančio turto dalį ir ji negali naudotis šia turto dalimi. Be jos sutikimo buvo apribota jos teisė pateikti į jai priklausantį turtą, naudotis šiuo turtu, nors ji turi teisę naudotis baldais bute, būti buto kambaryje, kol turtas nepadalintas, jis negali būti laikomas vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, todėl yra aiškus M. P. piktnaudžiavimas, draudimas naudotis jai priklausančiu turtu. Pareiškėja teigia, kad tokiais veiksmais daroma žala jos teisėms ne tik naudotis turtu, bet ir kontroliuoti jų nepilnametį vaiką, kuris šiuo metu gyvena su sutuoktiniu, todėl yra aiškiai apribota jos teisė naudotis visu butu dėl M. P. netiesiogine tyčia padaryto nusižengimo, t. y. darydamas šį nusižengimą M. P. iškėlė melagingą versiją, kad jis norėjo apsaugoti savo turtą, bet jam buvo žinoma, kad turtas nepadalintas ir jis jau buvo įspėtas už tai, tačiau toliau savavaldžiavo, pažeisdamas jos teises į visą turtą- butą, esantį (duomenys neskelbtini), įstatydamas spyną į miegamojo kambarį.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Z. V. nurodė, kad yra akivaizdus M. P. savivaldžiavimas. Jos atstovaujamajai neleidžiama įeiti į patalpas, draudžiama naudotis santuokos metu įgytu turtu, t. y. buvo užrakintas miegamasis bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vaikų gyvenamoji vieta dar nenustatyta. Nepilnametis D. yra probleminis, dažnai nenakvoja namuose, buvo papuolęs į muštynes. Motina turi jį kontroliuoti, kadangi ji atsako už nepilnamečio vaiko veiksmus. Šiandien jos atstovaujamoji laikinai gyvena pas savo tėvus. M. P. neturėjo teisės į vieną iš kambarių, t. y. miegamąjį, įdėti rakinamos spynos. Šis klausimas jau buvo spręstas anksčiau ir M. dėl to buvo įspėtas pareigūnų. Ji mano, kad yra aiškus administracinės teisės nusižengimas, nes M. P., suvokdamas, kad turtas nepadalintas, sąmoningai įstatė spyną, taip pat trukdė atlikti kadastrinius matavimus.

Teismo posėdžio metu M. P. nurodė, kad prieš metus D. P. savo noru išsikėlė iš buto, nors prieš tai iš taupyklės pavogė pinigus. Šiuo metu tame kambaryje yra laikomi visi įmonės dokumentai ir pinigai, todėl jis kažkaip turi apsisaugoti nuo jos veiksmų. Jis kartą liovėsi rakinti duris ir buvo pamokytas, nes ji pavogė penkis kvitus iš aštuonių, kurie įrodo, kad jis išlaiko sūnų. Dėl sūnaus- teismas nustatė laikinąją gyvenamąją vietą su juo, sūnus tikrai nėra probleminis, o turinti problemų yra jo sūnaus motina. Teismo sprendimai santuokos nutraukimo byloje šiai dienai yra jo naudai, kadangi visi jo veiksmai yra teisėti. Visi pareiškėjos pareiškimai yra deklaratyvūs ir nėra įrodymų, jog ji teisi. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Formaliai jie yra vyras ir žmona, bet metus laiko kartu negyvena. Turtas nėra padalintas. Jis įstatė spyną į miegamojo duris. D. P. bute negyvena, ji savo asmeninius daiktus išsivežė, todėl jai nėra pagrindo lankytis miegamajame. Jeigu ji nori kokį paskutinį drabužį pasiimti, tai gali padaryti su juo susitarus. Butas registruotas jo vardu ir tik teismas nuspręs, kam jis priklausys. Butas kol kas yra jo. Jei teismas nustatys, kad tai yra šeimos turtas, tada padalins. Prieš santuoką jis pasirašė sutartį dėl naujo buto statybos Architektų gatvėje. Tas butas buvo statomas jo ir jo motinos lėšomis. Atėjus krizei, kai nukrito buto kainos, jam geriau buvo tiesiog atsisakyti naujų statybų ir įsigyti naują butą už žemesnę kainą. Jis nutraukė sutartį, kuri buvo pasirašyta iki santuokos, atgavęs visus pinigus už tuos pinigus jis įsigijo butą, bet buto registracija įvyko jiems esant santuokoje. Visi dokumentai apie buto pirkimą yra pas jį. 1998 m. lapkričio 24 d. už butą Architektų gatvėje jis buvo sumokėjęs 78 910 litų. 2000 m. gegužės 5 d. butą, esantį Taikos gatvėje, jis pirko už 92 000 litų. Jeigu D. P. būtų prisidėjusi pinigais, tai tikrai būtų nesutikusi, kad butas būtų registruotas jo vardu. Jis nesikreipė į policiją dėl pinigų vagystės iš taupyklės. Pusantrų metų jis dėjo pinigus į taupyklę. Kadangi nėra jokios galimybės įrodyti, kad pinigus pavogė D. P., todėl pareiškimo jis niekur nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą- savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Santuokos nutraukimo bylose teismas, spręsdamas sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 3.118 straipsniu, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrą jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui- įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai išvardyti CK 3.100 straipsnyje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė inter alia pasibaigia nutraukus santuoką ir (ar) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Šios įstatymo nuostatos sistemiškai taikomos su CK 3.87 straipsniu. Šiame straipsnyje įtvirtinta bendroji sutuoktinių turto teisinį režimą apibrėžianti taisyklė- turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Santuokos nutraukimas CK 3.100 straipsnio 4 dalies prasme reiškia įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pabaigą, t. y. po santuokos nutraukimo buvusių sutuoktinių įgyjamas turtas negali būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Tais atvejais, kai santuokos metu sutuoktiniai įgijo turto, kuris pagal įstatymą laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, tokio turto padalijimas yra savarankiškas bendro turto pabaigos pagrindas kaip santuokos nutraukimo pasekmė. Teismas pažymi ir tai, kad, vadovaujantis CK 3.84 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra turtas, jis yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtas yra šis turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams: 1) šeimos gyvenamoji patalpa; 2) kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus. Šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa.

M. P. ir D. P. santuoką sudarė 1999 metų liepos 16 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini)e, įgytas 2000 m. gegužės 5 d., taigi jau po santuokos sudarymo. Nors VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad minėtas butas nuosavybės teise priklauso M. P., šioje nutartyje išdėstytos teisės normos leidžia pagrįstai konstatuoti, kad minėtas butas yra tiek bendroji jungtinė M. P. ir D. P. nuosavybė, tiek šeimos turtas, kuriuo turi teisę naudotis ir valdyti tiek M. P., tiek D. P.. Šis butas nėra teismo sprendimu padalintas, nėra nustatyta naudojimosi juo tvarka, taigi M. P. neturi teisėto pagrindo uždrausti D. P. naudotis dalimi buto, tame tarpe ir miegamuoju, ir D. P. teisė naudotis minėta buto dalimi negali priklausyti nuo M. P. valios- kol nėra priimtas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, D. P. turi teisę naudotis ir valdyti visą butą.

Apibendrinus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. G., priimdamas 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną, neištyrė visų procesiniam sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė bei šeimos turtas, dėl ko nutarimas naikintinas. Administracinių nusižengimų, numatytų ANK 518 straipsnyje, tyrimas bei nagrinėjimas, vadovaujantis ANK 615 straipsnio, 589 straipsnio 49 punkto nuostatomis, priskirtas policijai. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, administracinių nusižengimų, numatytų ANK 518 straipsnyje, bylų nagrinėjimas nepriskirtas teismams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4- 6 dalimis,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. G. 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštajam policijos komisariatui papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.