Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. birželio 20 d. nutarties M. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. B. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės J. C. 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalį, už tai, kad 2022 m. naktį iš balandžio 5 d. į balandžio 6 d. (tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku), automobiliu „Suzuki Vitara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu M. B., iš (duomenys neskelbtini), buvo gabenama neteisėtai sumedžiota tauriojo elnio patelė, kurią 2022 m. balandžio 6 d. apie 14.15 val., netoli (duomenys neskelbtini) dorojo M. B. ir D. M.. Tokiais veiksmais, pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 58.2.3 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, M. B. nesutinka su administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje padarymu, teigiant, jog administracinio nusižengimo byloje neįrodyta, jog jis 2022 m. balandžio 6 d. 14.15 val., netoli (duomenys neskelbtini) miesto, (duomenys neskelbtini) šile dorojo sumedžiotą tauriojo elnio patelę. Skunde keliamas klausimas dėl įrodymų pakankamumo bei jų vertinimo, teigiant, jog prieštaringi liudytojų parodymai nepatvirtina M. B. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, skundžiama apylinkės teismo nutartimi bei patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. kalte padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, neturi jokio objektyvaus pagrindo. Institucijos Nutarime bei skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyti pagrįsti ir išsamūs argumentai dėl M. B. kaltės.

6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatytos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinki faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje (Alytus) buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, gavus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 8 d. raštą, kuriame nurodoma, kad 2022 m. balandžio 6 d. apie 10 val., naktį iš balandžio 5 d. į balandžio 6 d. (duomenys neskelbtini), buvo sumedžiota tauriojo elnio patelė netoli (duomenys neskelbtini) miesto, (duomenys neskelbtini). Surengus pasalą, apie 14 val. pastebėtas atvažiuojantis visureigis „Suzuki Vitara“, žalios spalvos. Iš sustojusio automobilio išlipo 2 asmenys, iš automobilio išsiėmė juodos spalvos plastikinę dėžę, nuėjo prie paliktos sumedžiotos elnio patelės. Asmenims pradėjus doroti gyvūną, buvo bandyta juos sulaikyti, tačiau jie, pastebėjo prieinančius aplinkos apsaugos darbuotojus ir pabėgo. Įvykio vietoje rasti asmenų palikti daiktai: kirvis, peilio dėklas, kitas peilis su dėklu ir juodos spalvos plastikinė dėžė. Asmenys jau buvo spėję atpjauti elnio patelės kojas. Asmenys netoli paliko automobilį „Suzuki Vitara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal valstybinį numerį nustatyta, kad automobilis priklauso M. B.. Pagal turėtą informaciją nustatyta, kad kitas asmuo buvo D. M.. Apžiūrint automobilį, bagažinės skyriuje rasti aiškūs elnio gabenimo pėdsakai – kailio likučių, kraujo, mėsos. Pasitelktas veterinarijos gydytojas nustatė, kad tauriojo elnio patelė buvo vaikinga, gamtai padaryta 12 160 Eur žala. Taigi, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11992-22 buvo pradėtas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 1 dalyje padarymo. Tačiau Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė A. B. 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą įtariamųjų D. M. ir M. B. atžvilgiu, konstatuojant, jog ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų leidžiančių pagrįstai įtarti, kad M. B. ir D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 272 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kas nušovė elnio patelę ir vairavo M. B. priklausantį automobilį, pervežant gyvūną iš šūvio vietos į dorojimo vietą. Prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad D. M. ir M. B. dorojo uždraustu laiku, neteisėtai nušautą elnio patelę, už ką yra numatyta administracinė atsakomybė. Nutarta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnams perduoti ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti.

8. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. nubaustas administracine tvarka pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, už tai, kad 2022 metais naktį iš balandžio 5 d. į balandžio 6 d. (tiksliai tyrimo menu nenustatytu laiku), automobiliu „Suzuki Vitara“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu M. B., iš (duomenys neskelbtini), buvo gabenama neteisėtai sumedžiota tauriojo elnio patelė, kurią 2022 m. balandžio 6 d. apie 14.15 val., netoli (duomenys neskelbtini) miesto, (duomenys neskelbtini) šile dorojo M. B. ir D. M..

9. ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. Taigi, administracinė atsakomybė kyla už tris alternatyvias veikas: 1) gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba 2) už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą, arba 3) už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą. ANK 290 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus norminius teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę Lietuvos Respublikoje, t .y. į Medžioklės taisykles. Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkte nustatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. balandžio 6 d. gavus pranešimą, kad naktį iš balandžio 5 d. į balandžio 6 d. (duomenys neskelbtini) buvo sumedžiotas taurusis elnias bei nuvykus į įvyko vietą ir aptikus vietą, kur buvo atgabenta neteisėtai sumedžiota tauriojo elnio patelė, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos darbuotojai minėtoje vietoje surengė pasalą. Pasalos metu pastebėtas atvažiuojantis visureigis „Suzuki Vitara“, žalios spalvos, kaip vėliau nustatyta, priklausantis M. B., iš kurio išlipo du asmenys, kurie nuėjo prie sumedžiotos elnio patelės. Bandant sulaikyti asmenis, šie pabėgo. Institucija, įvertinusi byloje surinktus duomenis konstatavo, jog vienas iš minėtų asmenų, atvykusių prie sumedžiotos elnio patelės ir ją dorojęs yra M. B.. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek teikdamas skundą apylinkės, tiek apygardos teismui kategoriškai neigė, jog vienas iš tų asmenų buvo būtent jis, t. y. teigia, jog jis nedalyvavo darant administracinį nusižengimą. M. B. paaiškino, kad savo automobilį „Suzuki Vitara“ paskolino pažįstamam E. A.. 2022 m. balandžio 6 d. E. A. jį informavo, kad automobilis dingo. Kategoriškai neigė buvęs įvykio vietoje, prie nušautos elnio patelės. Skundą nagrinėjantis teismas, šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus vertina kritiškai, kadangi jie yra paneigti kitų byloje surinktų įrodymu visuma. Todėl tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, pagrįstai šiuos M. B. parodymus vertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

11. Bylos duomenimis nustatyta, jog liudytojas E. A. parodė, kad 2022 m. tiksliau kada neatsimena, iš M. B. pasiskolino automobilį „Suzuki Vitara“ nuvažiuoti žvejoti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Pažvejojęs grįžo į (duomenys neskelbtini) ir paliko automobilį prie namų, (duomenys neskelbtini), raktelius paliko spynelėje. Kitą dieną M. B. namuose nerado, pasiėmė automobilį „Suzuki Vitara“ iš tos pačios vietos ir nuvažiavo pasiimti briedžio, kurį rado miške, kai iš vakaro ėjo žvejoti. Norėjo žvėrį miške išsidarinėti, kažkas pradėjo šaudyti, jis išsigando ir automobilį paliko prie briedžio, pats pabėgo. Grįžęs vakare į tą vietą nerado nei automobilio, nei briedžio. Tą patį vakarą pranešė M. B. apie dingusį automobilį ir telefonu paskambino policijai. Aukštesnysis teismas, įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, šiuos liudytojo parodymus vertina kritiškai. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pats liudytojas nurodė, jog teisės vairuoti automobilį neturi jau seniai, kadangi yra praradęs dėl padarytų pažeidimų. Be to, liudytojo nurodytos aplinkybės, jog automobilį palikęs (duomenys neskelbtini), spynelėje paliko ir raktelius, jų neatiduodamas automobilio savininkui yra kiek nelogiškos. Atkreiptinas dėmesys, jog dar atliekant ikiteisminį tyrimą M. B. atsisakė duoti parodymus, o ši įvykio versija, jog automobilį paskolino liudytojui E. A. atsirado tik tuomet, kai byla buvo perduota nagrinėti administracinio proceso tvarka ir M. B. esant susipažinus su bylos medžiaga, liudytojų duotais parodymais. Todėl tikėtina, jog M. B. kartu su E. A. galėjo suderinti parodymus, taip siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Nors E. A. teigė, jog kreipėsi į policiją dėl M. B. dingusio automobilio, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Be to, pats M. B. nurodė, jog asmeniškai į policiją dėl automobilio dingimo nesikreipė, nors jis ir yra automobilio savininkas, kas vėlgi kelia abejones dėl šių asmenų duotų paaiškinimų patikimumo. Kaip ir nelogiška, jog liudytojas E. A. nuvažiavęs automobiliu į mišką prie nušauto gyvūno, išgirdęs šūvius paliko automobilį ir pradėjo bėgti. Nors esant tokiai situacijai, kuomet liudytojui išties grėstų pavojus, siekiant kuo greičiau pasišalinti iš įvykio vietos, tai padaryti yra greičiau su automobiliu.

12. Tai, kad M. B. 2022 m. balandžio 6 d. išties apie 14.15 val. buvo pastebėtas dorojęs sumedžiotą tauriojo elnio patelę, patvirtina ir byloje apklausti liudytojai, t. y. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistai. Apygardos teismui pateiktame skunde abejojama šių liudytojų parodymų patikimumu, teigiant, jog minėti asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi bei jų parodymai yra prieštaringi, dėl ko jais vadovautis nėra jokio pagrindo. Su šiais apelianto skundo argumentais nesutiktina. Iš byloje esančio Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto T. D. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2022 m. balandžio 6 d. apie 10 val. Valstybinės miškų urėdijos darbuotojas pranešė, kad naktį iš balandžio 5 d. į balandžio 6 d., (duomenys neskelbtini) buvo sumedžiotas taurusis elnias. Kiek vėliau T. B. pranešė, kad netoli (duomenys neskelbtini) miesto, (duomenys neskelbtini) rado vietą, kur buvo atgabenta neteisėtai sumedžiota tauriojo elnio patelė. Kartu su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos darbuotojais surengė pasalą, kurios metu apie 14 val. pastebėjo atvažiuojantį automobilį „Suzuki Vitara“, iš kurio išlipo du asmenys, kurie nuėjo prie sumedžiotos tauriojo elnio patelės. Vyriškiams pradėjus doroti gyvūną, bandyta juos sulaikyti tačiau jie pabėgo. Pateiktame skunde teigiama, jog pasalą vykdę pareigūnai negalėjo gerai matyti asmenų, kurie atvyko į įvykio vietą. Visų pirma skunde akcentuojama tai, jog liudytojų parodymai skiriasi nurodant koks buvo atstumas skyręs pasislėpusius pareigūnus ir asmenis, kurie automobiliu atvyko į įvykio vietą. Atliekant ikiteisminį tyrimą, liudytoju apklaustas T. D. parodė, kad pasaloje laukė maždaug 50 metrų nuo gyvūno buvimo vietos, o atvykus automobiliui, jis sustojo apie 20-25 metrus nuo gyvūno buvimo vietos. Liudytojas apklaustas apylinkės teisme, parodė, jog nepamena koks atstumas buvo nuo pasalos iki tų asmenų. Liudytojas S. K., dalyvavęs pasaloje, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į įvykio vietą atvykęs automobilis sustojo ne prie pat gyvūno, apie 15 metrų atstumu nuo pareigūnų buvusių pasaloje bei apie 15 metrų nuo gyvūno. Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju parodė, jog dalyvavo pasaloje siekiant sulaikyti asmenis, kurie nušovė elnio patelę. Būnant pasaloje pastebėjo atvažiuojantį automobilį „Suzuki Vitara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipo du vyrai, kurie nuėjo link nušauto gyvūno ir pradėjo jį doroti. Liudytojas parodė, jog nutarė, kad geriausia pasaloje būtų laukti maždaug 15-20 metrų atstumu nuo gyvūno. Taigi, iš esmės matyti, jog liudytojų parodymai yra pakankamai nuoseklūs ir sutampantys vieni su kitais. Visi pasaloje dalyvavę pareigūnai, apklausti liudytojais vienareikšmiškai nurodė, jog pasaloje laukė netoli nušauto gyvūno buvimo vietos, tačiau atstumas buvo pakankamas, jog gerai matytų atvykusių asmenų veidus. Be to, visi liudytojai taip pat nurodė, jog atvykęs automobilis nuo gyvūno buvimo vietos sustojo apie 15-20 metrų, t. y. ne prie pat gyvūno. Nors liudytojai apklausti skundą nagrinėjant apylinkės teisme negalėjo tiksliai nurodyti atstumų nuo pasalos vietos bei asmenų, kurie atvyko doroti nušauto elnio patelės, tačiau tai nepaneigia to, jog liudytojai išties atpažino, jog vienas iš tų asmenų buvo M. B.. Natūralu, jog po įvykio praėjus dvejiems metams, liudytojai galėjo neprisiminti tiksliai visų aplinkybių. Visgi, svarbu įvertinti tai, jog reikšmingiausias įvykio aplinkybes nurodė visi pasaloje dalyvavę liudytojai. Nors skunde apygardos teismui teigiama, jog apklausiant minėtus liudytojus, buvo nesilaikyta teisės įstatymuose reglamentuotos tvarkos, kadangi visi liudytojai buvo apklausiama nuotoliniu būdu jiems būnant viename kabinete, tačiau aukštesnysis teismas su šiais apelianto skundo argumentais sutikti neturi jokio pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, jog minėti liudytojai teikdami teismui paaiškinimus išties buvo vienu metu toje pačioje patalpoje. Dėl ko nėra pagrindo spręsti, jog liudytojų apklausa yra neteisėta.

13. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareigūnai dalyvavę pasaloje ir pamatę automobiliu „Suzuki Vitara“, kuris priklauso M. B. gerai matė atvykusių asmenų veidus, įsidėmėjo jų bruožus, apsirengimą. Liudytojas A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad duomenų bazėje patikrinus kam priklauso automobilis „Suzuki Vitara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, jog šios transporto priemonės savininkas yra M. B.. Duomenų bazėje patikrinęs šio asmens nuotrauką iš karto atpažino, jog tai tas pats asmuo, kuris vilkėjo rožinę striukę. Parodė tą nuotrauką kolegoms, jie patvirtina, kad M. B., matomas nuotraukoje registre, tikrai buvo vienas iš pabėgusių asmenų. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas T. D., kuris parodė, kad patikrinus automobilio priklausomybę pagal turimas bazes, atpažino, kad antrasis asmuo, kuris ir vairavo mašiną, ir yra mašinos savininkas, M. B.. Liudytojas parodė, jog gerai matė asmenų veidus, po ko iš turimų nuotraukų atpažino, jog vienas jų buvo M. B.. Liudytojas S. K. taip pat pakankamai išsamiai apibūdino asmenis, kurie automobiliu atvyko į įvykio vietą. Liudytojas parodė, jog vijosi vyriškį, kuris vilkėjo rožine striuke. Jis buvo sportiško kūno sudėjimo. Tačiau jam šio asmens pavyti nepavyko. Patikrinus mašinos priklausomybę pagal turimas bazes, atpažino, kad mašinos savininkas yra M. B., ir kad tai tas pats asmuo, kuris ir vairavo mašiną ir kuris vilkėjo rožinės spalvos striukę ir pabėgo. Taigi, iš esmės, visi minėti liudytojai nurodė tas pačias aplinkybes, t. y. apibūdino M. B. išvaizdą bei nurodė, jog jį atpažino patikrinus duomenų bazę dėl automobilio „Suzuki Vitara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybės. Nors skunde akcentuojama tai, kad asmens atpažinimas nebuvo tinkamai užfiksuotas procesiškai, tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti, jog liudytojai išties įvykio vietoje matė M. B.. Pastebėtina, jog šis procesinis veiksmas – asmens atpažinimas nebuvo atliekamas, kadangi M. B. atpažino pareigūnai patys tyrę asmenį, o ne tretieji asmenys.

14. Skunde akcentuojama tai, jog surengta pasala nebuvo fiksuojama jokia vaizdine įranga bei nebuvo atliktas matomumo eksperimentas. Visgi, nors papildoma įranga ir nebuvo panaudota siekiant užfiksuoti asmenis, kurie atvyko prie nušautos elnio patelės, tačiau tai nepaneigia to, jog liudytojai dalyvavę pasaloje, išties matė, jog vienas iš tų asmenų buvo M. B.. Visi liudytojai vienareikšmiškai nurodė, jog gerai matė asmenis iš pasalos vietos. Atkreiptinas dėmesys, jog paros metas buvo šviesus, buvo balandžio mėnesis, todėl miške matomumas buvo pakankamas identifikuoti asmenis bei įsidėmėti jų bruožus. Juolab, jog pasaloje dalyvavę pareigūnai vijosi bėgančius asmenis, susidūrė jų žvilgsniai, netikėti liudytojų parodymais aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo. Apeliantas skunde teigia, jog šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nenurodo. Vien tai, jog minėti liudytojai nurodė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu nepalankias aplinkybes, tai nesudaro pagrindo manyti liudytojų parodymų nepatikimumu. Nustatyta, jog liudytojai atlikdami pasalą, atliko Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistų pareigas. Byloje nėra jokių duomenų, jog liudytojai turėtų pagrindą nepagrįstai apkaltinti M. B. padarius administracinį nusižengimą. Nei M. B., nei minėti liudytojai nenurodė tokių aplinkybių, jog jie būtų buvę pažįstami, ar juolab, kad būtų turėję kažkokių konfliktų, kas leistų pagrįstai abejoti liudytojų parodymų patikimumu.

15. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai, kurių visuma leidžia daryti pagrįstas išvadas, jog M. B. išties padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Jau anksčiau šioje nutartyje aptarta, jog M. B. nurodytos aplinkybės, jog savo automobilį buvo paskolinęs E. A. yra paneigtos, nelogiškos ir sunkiai tikėtinos. Be to, nustatyta, jog M. B. telefonas jungėsi prie telekomunikacijos bokštų, kurie patenka į įvykio vietos, kurioje buvo dorojamas žvėris, veikimo zoną. Be to, iš ant įvykio vietos paimto peilio rasta M. B. DNR pėdsakų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Taigi, ir vieni, ir kiti įrodymai yra įrodinėjimo procese elementai. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog apylinkės teismas išsamiai ir motyvuotai aptarė aplinkybes, kurios įrodo M. B. kaltę padarius administracinį nusižengimą. Byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti tiek juos atskirai, tiek jungiant juos į vientisą logišką ir nuoseklią įvykių seką, dėl ko abejoti M. B. kalte, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

16. Skunde nurodomi neatlikti procesiniai veiksmai, nepaneigia byloje surinktų duomenų, patvirtinančių, jog M. B. išties padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje. Byloje nustatyta, jog automobilis „Suzuki Vitara“ buvo pastebėtas ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, šias aplinkybes patvirtino liudytojas T. B.. Nors teisme apklaustas T. B. teigė, jog aplinkos apsaugos pareigūnams neįvardijo asmenų, kurie padarė administracinį nusižengimą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad įtaria, kad galimai automobilio pėdsakai, užfiksuoti vietoje kur buvo nušautas gyvūnas, yra jam žinomos mašinos – „Suzuki Vitara“, stovinčios (duomenys neskelbtini). Šio automobilio padangų protektorius buvo identiškas tiems matytiems pėdsakams. Netikėti šio liudytojo parodymais, aukštesnysis teismas taip pat neturi jokio pagrindo, kadangi jie atitinka kitus byloje surinktus duomenis.

17. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų. Apygardos teismui pateiktas skundas iš esmės yra grindžiamas tais pačiais motyvais kaip ir teikiant skundą apylinkės teismui, į kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai bei motyvai atsakė. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos ANK nuostatos ir padarytos neteisingos išvados. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas jokių teisinių klaidų nepadarė, įrodymus vertino tinkamai, pagrįstai, išsamiai ir nešališkai ištyrus aplinkybes. Dėl ko administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeista.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.