Kauno apygardos teismo nutartis

2018-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-666-238/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-27
Bylos Nr.
1A-666-238/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
V. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-666-238/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50823-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

sekretoriaujant Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokuroru Tomui Dorelaičiui,nuteistajam V. N., jo gynėjui advokatui Mindaugui Skruibiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta bausmė – 100 MGL dydžio (t. y., 3766 Eur) bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 68 straipsniu, BK 72 straipsnio 2 dalimi, uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams; konfiskuota transporto priemonė – keturratis, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. N. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio 1 d., 17.58 val. (duomenys neskelbtini), vairavo nenustatytos markės ir modelio neregistruotą keturratį, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato vyriausiasis patrulis E. L. patikrinęs jo blaivumą alkoholio matavimo prietaisu „Lion 500“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė 2,32‰ girtumą, o pagal specialisto išvadą T-A 10205/2017(01) V. N. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,50‰ etilo alkoholio.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis V. N. apeliaciniame skunde (toliau-skundas) prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Skunde nurodo, kad specialisto išvados Nr. T-A 10205/2017(01), kurioje konstatuota, kad jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,50 promilės etilo alkoholio, 5 punkte nurodyta, kad buvo tiriamas jo kraujas, paimtas 2017 m. spalio 1 d. 20.40 val. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 19, 21 punkte nurodyta, kad kraujo mėginys paimtas 20.25 val. Akivaizdu, kad atlikti tyrimai nėra pakankami konstatuoti, jog 2017 m. spalio 1 d. 17.58 val. alkoholio koncentracija jo kraujyje buvo didesnė nei 1,5 promilės alkoholio. Maža to, minima specialisto išvada nesuteikia jokios reikšmingos informacijos apie jo blaivumą arba apsvaigimą 2017 m. spalio 1 d. 17.58 val. Nuosprendyje nurodyta, kad policijos pareigūno mobilaus ryšio nufilmuotame vaizdo įraše kaltinamasis prisipažįsta vairavęs neblaivus, <...> kaltinamasis, apžiūrimas gydytojo, prisipažino, kad per dieną išgėrė daug ir įvairaus alkoholio <...> Kaltinamasis V. N. pripažino iš vakaro ir ryte vartojęs alkoholinius gėrimus“. Tačiau ir šios nuosprendį priėmusio teismo minimos aplinkybės nesudaro jokio pagrindo teigti, kad 2017 m. spalio 1 d. 17.58 val. alkoholio koncentracija jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės, nei įvardinti kažkokį kitokį jo apsvaigimo laipsnį.

2.2. Teigia, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad asmenį, vairavusį keturratį, liudytoja V. S. matė apie 17.58 val. ir apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Į jo namus atvykus policijos pareigūnams jis miegojo, o prieš užmigdamas namuose vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. 2017 m. spalio 1 d. po pietų jis keturračiu važiavo keliu, kuriame 17.58 val. neblaivaus asmens vairuojamą keturratį sutiko liudytoja V. S.. Bylos nagrinėjimo metu taip ir nepavyko nustatyti kurią tiksliai valandą 2017 m. spalio 1 d. jis iš savo pažįstamų Bartkų namų išvažiavo ir kada grįžo namo. Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. spalio 1 d. keturratį jis vairavo būdamas įsitikinęs, kad yra visiškai blaivus ir jo veiksmai neužtraukia administracinės, o tuo labiau baudžiamosios atsakomybės. Jo manymu, 2017 m. spalio 1 d. apie 17.58 val. liudytoja V. S. matė ne jį, bet kažkokį kitą asmenį ir su juo kalbėjosi. Byloje liudytojais apklausti policijos pareigūnai reaguodami į V. S. pranešimą ir bandydami surasti asmenį, kuris neblaivus nurodytu laiku vairavo keturratį tiesiog suklydo jo namų kieme radę panašų keturratį. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad nuosprendį priėmusio teismo išvada dėl jo kaltės yra klaidinga ir pagrįsta ne neginčijamais įrodymais, bet tiktai prielaidomis.

2.3. Skunde taip pat nurodo, kad pasisakydamas dėl liudytojos V. S. parodymų patikimumo ir vertinimo, teismas nurodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu liudytoja nedvejodama atpažino kaltinamąjį. Tačiau teismo posėdžio metu be šios liudytojos buvo tik posėdžiui pirmininkaujanti teisėja, klausimą uždavusi prokurorė ir jo gynėjas. Visi išvardinti proceso dalyviai vilkėjo mantijomis ir sėdėjo specifinėse vietose, taigi liudytojai V. S. jį „atpažįstant“ kaip asmenį, kuris 2017 m. spalio 1 d., 17.58 val. būdamas neblaivus vairavo keturratį, jis buvo vienintelis, kadangi nurodyti jokio kito asmens ji tiesiog negalėjo. Nekelia abejonių ir tai, kad liudytojos V. S. teisme išsakytai nuomonei, jog tai jis, būdamas neblaivus, vairavo keturratį turėjo įtakos ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant atpažinimą jai buvo parodyta jo nuotrauka. Liudytoja apie neblaivų asmenį pranešdama bendruoju pagalbos telefonu nurodė ne jo veido bruožus, bet ūgį, sudėjimą ir apsirengimą. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu priimtas sprendimas atpažinti asmenį parodant jam nuotraukas iš gyventojų registro, kuriame kaupiamos asmens dokumentams skirtos nuotraukos, yra mažų mažiausiai nesuprantamas. Gyvo asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką gali būti daromas tik esant išskirtinėms aplinkybėms dėl kurių parodyti asmens negalima arba to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Vertindamas procesinio veiksmo –parodymo atpažinti teisėtumą bei jo metu gautų įrodymų leistinumą ir patikimumą, teismas visiškai nepasisakė dėl to, kokios gi aplinkybės neleido jo atpažinti laikantis imperatyvių įstatymo reikalavimų, t. y. parodant jį kartu su kitais asmenis, leidžiant jam pasirinkti vietą tarp kitų asmenų ir šio procesinio veiksmo metu užtikrinant jo gynėjo dalyvavimą. Apelianto manymu, tokių aplinkybių nebuvo, taigi 2018 m. spalio 5 d. asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką buvo atliktas pažeidžiant imperatyvius procesinio įstatymo reikalavimus ir jo metu gauti duomenys negalėjo būti laikomi leistinais ir patikimais įrodymais. Taip pat pažymi, kad 2017 m. spalio 25 d. jam pranešus apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą ir jo gynėjui susipažinus su visais ikiteisminio tyrimo metu duomenimis, 2018 m. spalio 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo. Atsižvelgdamas į tyrimo metu surinktus duomenis jo gynėjas prašė tyrimą papildyti ir tik po to minimas protokolas buvo pateiktas jo gynėjui. Bylos nagrinėjimo teisme metu jo gynėjas ne kartą akcentavo šias aplinkybes, tačiau teismas į jas neatsižvelgė ir iš esmės jų nevertino.

2.4. Apelianto teigimu, yra akivaizdūs prieštaravimai tarp protokoluose užfiksuotų duomenų, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų ir liudytojos V. S. parodymų. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad šis veiksmas atliktas 2018 m. spalio 5 d., (duomenys neskelbtini), tiksli vieta nenurodyta, jį atliko tyrėja I. S., jokie kiti asmenys, be atpažįstančiosios V. S., šiame veiksme nedalyvavo. Teismas neatkreipė dėmesio, kad sprendimą jį atpažinti parodant nuotrauką tyrėja priėmė dar iki V. S. apklausos, kurioje ši nurodė, kad galėtų įtariamąjį atpažinti pagal veido bruožus. Akivaizdu, kad iki liudytojos V. S. apklausos 2017 m. spalio 5 d. tyrėjai I. S. galėjo būti žinoma tiktai jau minėta informacija apie keturratį vairavusio asmens ūgį, sudėjimą ir apsirengimą. 2018 m. vasario 27 d. apklausiama teisme liudytoja V. S. nurodė, kad „Mane apklausė vieną kartą. Pradžioje paėmė pareiškimą ir dar kartą buvo atvažiavę su nuotraukomis, kad iš jų atpažinčiau kas vairavo keturratį <...> Buvau apklausta kaip liudytoja. Atpažinimas vyko kitą dieną. Pirmą kartą atvažiavo pareigūnai vyras ir moteris, antrą kartą -abi moterys. Protokolą rašė gal vyras, bet tiksliai neprisimenu. <...> Ne tą pačią dieną vyko atpažinimas ir apklausa“. Taigi, nurodytos aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl įrodymų užfiksuotų liudytojos V. S. apklausos protokole ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole leistinumo ir patikimumo. Pažymėtina, kad šių abejonių pašalinti ir gauti patikimų duomenų apie tikrąjį šių procesinių veiksmų atlikimo laiką bylos nagrinėjimo metu nepavyko.

2.5. Skunde taip pat nurodo, kad liudytoja V. S. kalbėdama su bendrojo pagalbos centro operatore nurodė, jog neblaivaus asmens vairuojamas keturratis yra tamsiai mėlynos spalvos, kad jį vairavęs asmuo yra apie 180 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, dėvintis pilkas sportines kelnes ir juodą bliuzoną su kapišonu, kas leidžia kategoriškai teigti, kad liudytoja V. S. matė ne jį, kalbėjosi ne su juo ir bendrajam pagalbos centrui pranešė ne apie jį. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad asmuo, dėl kurio V. S. paskambino bendrajam pagalbos centrui „ieškojo (duomenys neskelbtini) kaimo“. Jis su šeima daug metų gyvena (duomenys neskelbtini), gerai žino aplinkines vietoves, taigi jis tikrai nebūtų ieškojęs, kur yra (duomenys neskelbtini). Tai, kad liudytoja V. S. tiesiog suklydo įvardindama jį kaip asmenį, dėl kurio ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu, patvirtina ir kitos aplinkybės. Kaip jau buvo minėta, kalbėdama su bendrojo pagalbos centro operatore, V. S. nurodė, kad jos sutiktas asmuo vairavo tamsiai mėlynos spalvos keturratį. Nuosprendyje nurodyta, kad atnaujinus įrodymų tyrimą, 2018 m. balandžio 24 d. buvo papildomai apžiūrėtas keturratis. Apžiūros protokole nurodoma, kad keturratis juodos spalvos, keturračio rėmas, plastmasinės apdailos detalės ir sėdynė yra juodos spalvos. Priekinių amortizatorių spyruoklės yra geltonos spalvos. Akivaizdu, kad jei V. S. būtų sutikusi jį, ji nebūtų jo keturračio apibūdinusi kaip „tamsiai mėlyno“. Jo keturratis neturi nei vienos mėlynos detalės, o priekinių amortizatorių spyruoklės yra ryškiai geltonos ir gerai matomos. Nekelia abejonių, kad jei V. S. būtų sutikusi jį, tai ji tikrai būtų atkreipusi dėmesį į gerai matomas ryškiai geltonas priekinių amortizatorių spyruokles ir tai būtų nurodžiusi bendrojo pagalbos centro operatorei.

2.6. Teigia, kad tai, jog policijos pareigūnui jį filmuojant jis buvo apsirengęs visiškai kitaip nei nurodė liudytoja V. S. tik patvirtina, jog ji matė ne jį. Nuosprendį priėmęs teismas negalėjo remtis prielaida, kad jis galėjo persirengti. Visų pirma, jis neturėjo ir neturi tokių drabužių, kokiais vilkėjo liudytojos V. S. apibūdintas asmuo. Fakto, kad jis galėjo persirengti nepatvirtino niekas, kokie ir kieno drabužiai buvo padėti ant stalo kada juos matė liudytojas L. V. taip ir liko neaišku. Įraše užfiksuotas vaizdas yra gana abstraktus, jame minimas administracinis nusižengimas, taigi remiantis šiuo įrašu tikrai nebuvo negalima konstatuoti, kad 2017 m. spalio 1 d. apie 17.58 val. jis vairavo transporto priemonę. Įrašą padaręs policijos pareigūnas E. L., duodamas parodymus teismo posėdžio metu patvirtino, kad prieš darydamas šį įrašą jis nepaaiškino jam, kad jis gali neduoti parodymų prieš save.

2.7. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad įrašo darymo metu jis buvo neblaivus. Ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos jo elgesiui. Pažymi, kad vaizdo įraše užfiksuotų jo teiginių nepatvirtino jokie kiti įrodymai. Tą patį vakarą ligoninėje kalbėdamas su jį apžiūrinčiu gydytoju jis nurodė jau visiškai kitokias aplinkybes. Taigi akivaizdu, kad tą vakarą įvairiomis priemonėmis buvo užfiksuotas tiesiog neblaivaus žmogaus neadekvatus elgesys, tačiau tai negali būti laikoma pakankamais įrodymais, kad jis padarė jam inkriminuojamą veiką.

2.8. Apeliantas mano, kad teismas visiškai nepagrįstai nesirėmė liudytojų A. B. ir V. B. parodymais. Vien tai, kad praėjus beveik penkiems mėnesiams po aptariamų įvykių jie negalėjo nurodyti konkrečios dienos jokiu būdu nereiškia, kad tai nebuvo 2017 m spalio 1 d. popietė. Mano, kad teismas prieš nutardamas nesiremti šių liudytojų parodymais privalėjo patikslinti jų nurodomas reikšmingas aplinkybes. Pacituoti minimų liudytojų parodymai, vertinant juos jo teismui duotų parodymų kontekste, yra visiškai pakankami teigti, kad teismas juos atmetė nepagrįstai. Teismo padarytos išvados ydingumą parodo ir teismo panaudota formuluotė „teismas nelaiko, kad liudytojai paneigia kaltinamojo kaltę“. Apeliaciniame skunde teigiama, kad priimdamas nuosprendį teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.

2.9. Nors teismui jo duoti parodymai buvo logiški ir nuoseklūs, juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai, teismas dėl šių jo parodymų visiškai nepasisakė. Tas pats pasakytina ir apie jo sutuoktinės A. N. paaiškinimus duotus bylos nagrinėjimo metu. Apelianto manymu, tai, kad 2017 m. spalio 1 d. popietėje grįžęs iš pažįstamų namuose jis vartojo stiprius alkoholinius gėrimus šioje byloje buvo ypač reikšminga aplinkybė. Kodėl teismas jos nevertino ir dėl jos visiškai nepasisakė tiesiog nėra suprantama. Visuma išvardintų aplinkybių leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nesilaikė įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių normų, nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos ir jo atžvilgiu priėmė neteisėtą, ne įrodymais, o tik prielaidomis grindžiamą nuosprendį.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. N. ir jo gynėjas Mindaugas Skruibis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Tomas Dorelaitis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo V. N. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

7. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino V. N. kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.

8. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

9. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, V. N. viso proceso metu savo kaltę neigė nurodydamas, kad nors jis patikrinimo metu ir buvo neblaivus, tačiau keturračio nurodytomis aplinkybėmis nevairavo. Tačiau aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios nuteistojo nurodomos aplinkybės yra tik jo gynybinė versija siekiant išvengti savo atžvilgiu baudžiamosios atsakomybės, kadangi jas paneigia nuoseklūs ir objektyvūs liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga.

10. Apeliantas teigia, kad nuosprendį priėmusio teismo minimos aplinkybės nesudaro jokio pagrindo teigti, kad 2017 m. spalio 1 d. 17.58 val. alkoholio koncentracija jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės, nei įvardinti kažkokį kitokį jo apsvaigimo laipsnį. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo nuomone, išvadą apie didesnę nei 1,5 promilių koncentraciją apelianto kraujyje transporto priemonės vairavimo metu galima daryti iš byloje esančių netiesioginių įrodymų visumos.

11. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojas 2017 m. spalio 1 d. 20.20 val. apžiūrėjo V. N., medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto 12 punkte nurodyta, kad per dieną jis išgėrė daug ir įvairaus alkoholio. Pirmasis tyrimas paimtas alkotesteriu 20.22 val. rezultatas – 3,28 promilės, kartotinis tyrimas 20.30 val., rezultatas – 3,27 promilės, gydytojas davė išvadą – sunkus girtumas (t. 1, b. l. 45). 2017 m. spalio 6 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 10205/2017(01) konstatuota, kad V. N. kraujyje, paimtame 2017 m. spalio 1 d. 20.40 val., nustatyta mažiausia koncentracija – 2,5 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 52). Aukštesniojo teismo nuomone nėra jokio pagrindo manyti, kad 2017 m. spalio 1 d., 17.58 val. V. N. kraujyje alkoholio koncentracija galėjo būti mažesnė nei 1,5 promilės, kadangi net ir po beveik trijų valandų ji ženkliai viršijo vidutinio girtumo ribą. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis alkoholinius gėrimus vartojo grįžęs namo po pasivažinėjimo keturračiu, dėl ko jį pareigūnai ir rado neblaivų, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Priešingai, byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, kurie patvirtina, jog apeliantas neblaivus buvo dar prieš vairuodamas keturratį 2017 m. spalio 1 d. 17.58 val.

12. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2017 m. spalio 1 d. po pietų jis keturračiu važiavo keliu, kuriame 17.58 val. neblaivaus asmens vairuojamą keturratį sutiko liudytoja V. S., tačiau jo manymu, liudytoja matė ne jį, bet kažkokį kitą asmenį ir su juo kalbėjosi. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad liudytoja V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. spalio 1 d., apie 17.00 val., su keturratį vairavusiu asmeniu bendravo apie 10 minučių, jo veidą matė iš arti, galėtų jį atpažinti, o tuo metu, kai kalbėjo su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis beveik nepaėjo, vos ištarė žodį. Byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog liudytoja yra suinteresuota melagingai apkalbėti V. N. ir apkaltinti jį nebūtos nusikalstamos veikos padarymu. Liudytoja V. S. nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta, be to, iš bylos duomenų akivaizdu, kad liudytoja pranešdama apie neblaivų asmenį, kuris vairuoja keturratį, vykdė savo pilietinę pareigą ir buvo suinteresuota apsaugoti kitus asmenis nuo pavojingų veiksmų. Nėra jokio pagrindo manyti, kad liudytoja V. S., betarpiškai bendravusi su vairuotoju, klystų, jog keturratį vairavo būtent V. N.. Apelianto teigimu, išvadą, kad V. S. kalbėjo su kitu asmeniu, patvirtina ir tai, kad asmuo, dėl kurio ji paskambino bendrajam pagalbos centrui „ieškojo (duomenys neskelbtini) kaimo“, o jis su šeima daug metų gyvena (duomenys neskelbtini) k., gerai žino aplinkines vietoves. Tačiau ši aplinkybė tik patvirtina surinktus duomenis apie V. N. vidutinį ar net sunkų girtumo laipsnį, kadangi jis, gyvendamas (duomenys neskelbtini) kaime, akivaizdžiai nesiorientavo aplinkoje ir negalėjo jo rasti. Skunde nurodo, kad jei V. S. būtų sutikusi jį, tai ji tikrai būtų atkreipusi dėmesį į gerai matomas ryškiai geltonas priekinių amortizatorių spyruokles ir tai būtų nurodžiusi bendrojo pagalbos centro operatorei. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, apelianto nurodomos aplinkybės apie tai, kad liudytoja neįsidėmėjo keturračio spalvos, nekelia abejonių liudytojos parodymų patikimumu, kadangi bendraujant dėmesys yra nukreipiamas į pašnekovą, jo veidą, o kitas detales, tokias kaip keturračio spalva ar asmens drabužiai, tiksliai atsiminti gali būti sudėtinga taip pat ir dėl kilusios stresinės situacijos.

13. Apeliantas taip pat mano, kad bandydami surasti asmenį, kuris neblaivus nurodytu laiku vairavo keturratį, pareigūnai tiesiog suklydo jo namų kieme radę panašų keturratį. Tačiau teismo posėdžio metu liudytojai E. L. ir A. M. patvirtino, kad, būdami policijos pareigūnais, gavę budėtojo pranešimą apie neblaivų vairuotoją, sekė vėžėmis, kol atvažiavo į kaltinamojo sodybą, kur kaltinamasis V. N. prisipažino vairavęs neblaivus. Skunde teigiama, kad įrašą padaręs policijos pareigūnas E. L., duodamas parodymus teismo posėdžio metu patvirtino, kad prieš darydamas šį įrašą jis nepaaiškino jam, kad jis gali neduoti parodymų prieš save. Tačiau, net ir pripažinus vaizdo įrašą neleistinu įrodymu byloje, nėra pagrindo abejoti liudytojų policijos pareigūnų parodymais apie tai, kad V. N. prisipažino vairavęs neblaivus, juo labiau, kad juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

14. Apelianto teigimu, iki liudytojos V. S. apklausos 2017 m. spalio 5 d. tyrėjai I. S. galėjo būti žinoma tiktai informacija apie keturratį vairavusio asmens ūgį, sudėjimą ir apsirengimą, todėl nurodytos aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl įrodymų užfiksuotų liudytojos V. S. apklausos protokole ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole leistinumo ir patikimumo. Tačiau su tokia išvada sutikti negalima, kadangi dar 2017 m. spalio 1 d. pareigūnai sekė vėžėmis kol atvažiavo į V. N. sodybą, todėl tyrėjai I. S. neabejotinai buvo žinomi duomenys apie asmenį, galimai padariusį nusikalstamą veiką – V. N., kurio nuotrauka buvo tarp asmenų, pateiktų atpažinti liudytojai V. S..

15. Skunde nurodoma, kad gyvo asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką gali būti daromas tik esant išskirtinėms aplinkybėms dėl kurių parodyti asmens negalima arba to reikia to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Vertindamas procesinio veiksmo –parodymo atpažinti teisėtumą bei jo metu gautų įrodymų leistinumą ir patikimumą, teismas visiškai nepasisakė dėl to kokios gi aplinkybės neleido jo parodymo atpažinti atlikti laikantis imperatyvių įstatymo reikalavimų, t. y. parodant jį kartu su kitais asmenis.

16. BPK 192 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad tai gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo taktikos sumetimais, kai būtina išvengti įtariamojo ar nukentėjusiojo fizinio kontakto iki atpažinimo veiksmo atlikimo ar po jo; kad BPK nenustatyta, jog šiais atvejais turi būti priimamas atskiras procesinis sprendimas; kad kiekvienu konkrečiu atveju tai sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ar padarytus atpažinimus pripažinti įrodymais – sprendžia teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-586/2006). Taigi, tai, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu procesinis veiksmas – parodymas atpažinti buvo daromas pagal nuotraukas, nėra pagrindas pripažinti, kad duomenys gauti neteisėtu būdu, ir kad teismas, juos pripažindamas įrodymais, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas liudytojos V. S.parodymus apie tai, kad keturratį 2017 m. spalio 1 d., 17.58 val. Karčrūdės k. Kazlų Rūdos sav. vairavo būtent V. N., ir atpažinimą pagal nuotraukas pripažino įrodymais, nenustatę jokių priežasčių ir aplinkybių, dėl kurių šie duomenys turėtų būti laikomi nepatikimais ir neturinčiais įrodomosios galios.

17. Apeliantas nurodo, kad nors teismui jo duoti parodymai buvo logiški ir nuoseklūs, juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai, teismas dėl šių jo parodymų visiškai nepasisakė. Tas pats pasakytina ir apie jo sutuoktinės A. N. bylos nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus. Aukštesniojo teismo vertinimu, V. N. parodymų apie tai, kad jis keturratį vairavo neblaivus, o alkoholinius gėrimus vartojo tik grįžęs, nepatvirtina nei liudytojos A. N. parodymai, nei jokie kiti byloje esantys duomenys. Liudytoja A. N. negalėjo patvirtinti V. N. nurodomų aplinkybių – ji nurodė, kad nepamena, ar jai grįžus namo po varžybų V. N. buvo namuose, ryte namuose ir dieną, kai kalbėjo su juo telefonu, jis buvo blaivus, taip pat nurodė, kad būna taip, jog V. N. vienas išgeria alaus, būna, kad išgeria ir stipresnių gėrimų. Tačiau šios liudytojos nurodomos aplinkybės neturi jokios reikšmės vertinant V. N. veiksmus, kadangi jos nėra reikšmingos ir susijusios su kaltinimu, pateiktu V. N.. Liudytojai A. B. ir V. B. paaiškino, kad rudenį pas juos keturračiu atvažiavo blaivus V. N., tačiau jie negalėjo nurodyti mėnesio ir dienos, kada pas juos atvyko V. N., todėl šių liudytojų parodymai byloje taip pat nėra reikšmingi.

18. Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir neginčytinai nustačius, jog V. N. 2017 m. spalio 1 d., 17.58 val. (duomenys neskelbtini), vairavo nenustatytos markės ir modelio neregistruotą keturratį, kurio identifikavimo Nr. L4XA (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, jo veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį buvo kvalifikuota teisingai.

19. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai V. N. skyrė bausmę – baudą, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimą jos minimaliam dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Skunde bausmės švelninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.

20. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas V. N. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Todėl nuteistojo V. N. apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. N. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys