Kauno apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Juozo Bagdonavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2) Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę;

3) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 64¹ straipsniu, jam paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

5) Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 valandų, iš viso 120 valandų;

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, i vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis;

7) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2022 m. kovo 23 d. paleistas iš lygtinai;

8) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir likusia neatlikta bausmės dalimi ir paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. J. visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios R. C. parodymų, kaltinamojo kaltę įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio Dovydo Stankevičiaus 2025 m. birželio 20 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio nustatyta, kad apie įvykį pranešė ir smurtą patyrė R. C., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusio asmens nebuvo galimybės apklausti dėl jo psichinės būklės. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai: kraujuojanti žaizda, patinimas, kraujosruva (mėlynė); vieta – veidas. Smurtą patyrusio asmens būsena: šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdžiai neblaivi (2,73 promilės neblaivumas). Smurtu įtariamas asmuo – M. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Smurtu įtariamo asmens būklė: susijaudinęs, akivaizdžiai neblaivus (2,73 promilės neblaivumas). Nepilnamečiai (vaikai) šeimoje: nėra. Gauti paaiškinimai: nukentėjusioji R. C. teigė, kad (duomenys neskelbtini), buvo su savo drauge, kuri išėjo, o apie 00.20 val. grįžo į namus iš darbo M. J.. R. C. pasakė M. J., kad jis neištikimas jai, svetimoteriauja su kitomis moterimis. M. J. supyko dėl tokių R. C. žodžių ir du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jai į veido sritį ir taip prakirto jai lūpą, nuskėlė dantį bei veido srityje, dešinėje pusėje padarė kraujosruvą ir patinimą. Tokiais veiksmais M. J. sukėlė jai fizinį skausmą. M. J. išvijo R. C. iš namų. Jis teigė, kai jis grįžo iš darbo, jo sugyventinė R. C. pradėjo žodžiais konfliktuoti. M. J. teigė, kad nenorėjo su R. C. pyktis, todėl išvarė ją iš namų, nemušė jos, o jos dantis buvo nuskeltas jau iš ankščiau. Ant R. C. lūpos matėsi kraujo krešuliai, veido srityje, dešinėje pusėje - kraujosruva, patinimas. Atvykę GMP darbuotojai apžiūrėjo R. C., ji atsisakė medikų pagalbos ir nesutiko vykti į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 33-36);

2025 m. birželio 20 d. asmens apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurio nustatyta, kad apžiūrint R. C., gimusios (duomenys neskelbtini), galvos bei veido sritį, matoma praskelta viršutinės lūpos vidinė dalis bei galimai nuskilęs priekinis dantis. Taip pat matomas dešinėje kaktos pusėje patinimas bei dešinio skruostikaulio patinimas (1 t., b. l. 15-17; 18-22);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1349/2025(02), iš kurio nustatyta, kad R. C. konstatuota muštinė žaizda viršutinėje lūpoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2025 m. birželio 20 d., jis atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 72-73);

2025 m. birželio 20 d. asmenų pūtimų ir alkotesterio duomenų išrašas, iš kurio nustatyta nurodyta, kad 2025 m. birželio 20 d. 00.56 val. alkotesteriu M. J. nustatytas 2,73 promilės neblaivumas, 2025 m. birželio 20 d. 00.59 val. alkotesteriu R. C. nustatytas toks pats – 2,73 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 37-39).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. J. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kadangi 2025 m. birželio 20 d. smurtavo sugyventinės R. C. atžvilgiu. Kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.

Šeimos nario sąvoka yra pateikta BK 141 straipsnio 2 dalyje. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Taigi, nukentėjusioji R. C. veikos padarymo metu gyveno kartu su kaltinamuoju, vedė bendrą ūkį, todėl laikytina kaltinamojo šeimos nariu.

M. J. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis 2025 m. birželio 20 d. apie 00.20 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,73 promilės neblaivumas), žodinio konflikto metu su savo šeimos nariu – sugyventine R. C. (nustatytas 2,73 promilės neblaivumas), tyčia, dešinės rankos kumščiu du kartus smogė jai į veidą padarydamas jai muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Prokuroras savo pareiškime siūlo kaltinamajam M. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per teismo nustatytą laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per teismo nustatytą laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (1 t., b. l. 18-19), todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant kaltinamajam M. J. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas, padarytas dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 111–129), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 130–159), gydytojo psichiatro įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 59), įrašytas priklausomybės ligų įskaitoje (1 t., b. l. 58), ekspertizę skirti nėra pagrindo (1 t., b. l. 109–110), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Pagrindo skirti kitokią bausmę ar skirti mažesnį jos dydį nei prašo prokuroras, nėra, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktu, 5 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu M. J. įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų per mėnesį, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams, o paskirti įpareigojimai padės koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina sumažinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktu, 5 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu M. J. įpareigojamas dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų per mėnesį, ir bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamajam M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 86-89), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Civilinis ieškinys nebuvo reiškiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktu, 5 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu M. J. įpareigojamas dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų per mėnesį, ir bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktu, 5 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu M. J. įpareigojamas dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų per mėnesį, ir bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti M. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos, atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną.

M. J. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.