Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei O. A.,

K. R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą prie Mažeikių rajono savivaldybės, pagrindinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R. 2020 m. gruodžio 19 d. apie 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), bute, rankoje laikydama šlepetę, ne mažiau kaip penkis kartus, trenkė R. K. per veido kairę ir dešinę pusę, po to, ranka ne mažiau penkis kartus, trenkė per veido kairę ir dešinę puse, taip nukentėjusiajam R. K. sukeldama fizinį skausmą.

Kaltinamoji K. R. teismo posėdyje dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Paaiškino, kad viskas įvyko 2020 m. gruodžio 19 d. R. K. jai skambinėjo ir rašinėjo telefonu ir jie apsipyko. Ji tuomet nuėjo pas jį į butą. Ji buvo su drauge K. S.. Kai nuėjo pas jį, jis ją pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Ji įėjusi į kambarį, apvertė staliuką ir sudavė jam su šlepete. Jis ją suspaudė, pradėjo dusinti, todėl ji nuėjo į virtuvę, kur numetė ir sudaužė ten buvusią lėkštę, keptuvės dangtį ir išėjo iš to buto. Ji tada buvo labai susinervinusi, savęs nekontroliavo, todėl galėjo būti, kad ji, susierzinusi ir išgėrusi, galėjo ir suduoti nukentėjusiajam šlepete ne vieną kartą, o apie penkis kartus į veido sritį bei ranka suduoti tiek pat kartų į veido sritį. Dėl savo būsenos, ji gali ir neprisiminti kiek kartų jam sudavė. Jai pareikšto kaltinimo neginčija, su viskuo sutinka, labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, su nukentėjusiuoju šiuo metu yra susitaikę ir yra pasirašę susitaikymo protokolą, kurį pateikė teismui. Dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju yra susitarę, kad ji per kelis mėnesius atlygins jam padarytą žalą.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi kaltinamoji kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, nukentėjusysis ir prokurorė. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamosios K. R. kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jos pačios visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir tesime ištirtais įrodymais:

2020 m. gruodžio 20 d. R. K. pareiškimu, kuriame nurodoma, kad 2020 m. gruodžio 19 d. vakare, jam būnant savo nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini) su draugais, apie 21.30 val., nekviesta atėjo jo buvusi sugyventinė K. R. su savo drauge K. S.. K. ėmė jį įžeidinėti ir, nusiavusi savo šlepetę, su ja ne mažiau penkis kartus trenkė jam per veidą bei rankos delnu ne mažiau penkis kartus jam trenkė per veidą, taip sukeldama jam fizinį skausmą (b. l. 6-7);

2020 m. gruodžio 19 d. bendra informacija ROIK (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pranešėjas ką tik susipyko su sugyventine K. R.. Moteris viską išdaužė pranešėjo bute, konfliktavo žodžiu ir pasišalino. GMP nereikia. Nepilnamečių nėra, lauks namuose. Pranešėjas R. K. (b. l. 16-20);

įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), bei nustatyta, kad įėjus pro duris, patenka į koridorių. Koridoriaus kairėje, prie sienos, matome trejų durų spintą, ant kurios durų yra pakabintos striukės, o ant grindų baltos spalvos šukes. Iš koridoriaus paėję tiesiai, patenkame į virtuvę. Įėję į virtuvę, kairėje pusėje prie sienos stovi baltos spalvos šaldytuvas, ant kurio matosi skaidraus stiklo šukės. Virtuvės dešinėje yra virtuvės komplektas, kuriame įmontuota kriauklė. Kriauklėje ir ant stalviršio yra sudėti nešvarūs indai, ant kriauklės taip pat yra sudaužytas stiklinis keptuvės dangtis. Nuo įėjimo durų pasukus į dešinę patenkame į kambarį. Įėjus į kambarį kairėje pusėje matome sofą-lova ir fotelį, toliau už jų, ant grindų, yra baltos spalvos šukes ir šaukštas. Prie sienos dešinėje pastatytą sekciją, prie kurios yra fotelis ir staliukas. Ant staliuko yra padėtos dvi pakuotės sulčių ir stiklinę. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau bylai reikšmingų pėdsakų nestebi, tuo įvykio vietos apžiūrą baigta (b. l. 26-33);

nukentėjusiojo R. K., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, kad nuo 2019 metų sausio mėnesio iki 2020 metų rugsėjo mėnesio, jis gyveno kartu kaip sugyventiniai su K. R.. Nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio, jiems susipykus, jis su ja kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, gyvena atskirai. 2020 m. gruodžio 19 d. vakare, jam būnant savo nuomojamame bute, adresu S. (duomenys neskelbtini), su draugais M. Z. (šiuo metu laikinai gyvena pas jį) ir M. D., jie visi trys vartojo alkoholį, apie 21.30 val. nekviesta atėjo K. R. su savo drauge K. S.. K. pirma įėjo į koridorių, nusimovė šlepetę, laikydama ją dešinėje rankoje ir sakydama „brūde“, „suski“, „kurvininke“, ne mažiau penkis kartus sudavė su šlepete per dešinę ir kairę veido pusę, daugiau pataikydama jam į skruostus. Jis traukėsi nuo jos į kambarį, jai sakė, kad ji baigtų. Tada ji apsimovė šlepetę ir dešinės ir kairės rankos delnais jam pradėjo daužyti per veidą. Jam rankos delnais sudavė ne mažiau kaip penkis kartus per veidą bendrai, pataikydama į dešinę ir kairę veido pusę. Po suduotų smūgių, jis pajuto fizinį skausmą. Jis ją tik stūmė nuo savęs, sakė, kad ji ramintųsi, kad eitų iš jo buto. Kai pabaigė jį mušti, tada K., pakėlė staliuko, stovėjusio kambaryje, viršų ir sviedė ant grindų, ant staliuko buvo laikrodis, kuriam suskilo stikliukas. Po to, nuėjo į virtuvę, ten pasėdėjo kokias tris minutes, tada ji paėmė keturias lėkštes, buvusias ant spinteles ir sviedė į grindis, jos sudužo, po to, paėmė keptuvę su dangčiu ir sviedė į grindis. Keptuvės dangtis sudužo, keptuvė įlinko. Tada ji išėjo namo, o jis iškvietė policijos pareigūnus. Kaip jam buvo suduota į veidą su šlepete, matė tiek K. draugė K., kuri visą laiką stovėjo buto koridoriuje, tiek pas jį atėjęs M. D. ir M. Z.. Kai jam sudavė smūgius į veidą šlepete, jis taip pat pajuto fizinį skausmą. K. pas jį buvo atėjusi neblaivi. Jis su ja jau nebegyvena nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio, jie bendro ūkio neveda, vaikų bendrų neturi. Jis su ja iki to įvykio, bendraudavo, jie susirašydavo žinutėmis, per įvairias programėles, susimatydavo. Tą vakarą, taip pat su K. jie susirašinėjo per telefoną, ji kvietė ateiti pas ją į butą, tačiau jis atsakė, kad neis, sakė, jei nori, gali susitikti prie laiptinės pašnekėti, nes K. gyvena šalia jo namo, kitame name. Tada K. jam atsakė, kad ji ateina, o kai tik pradarė buto duris, tada jau ir prasidėjo jo mušimas be jokios priežasties. Kadangi K. sudaužė 4 lėkštes, keptuvę su dangčiu ir laikrodžio stiklą, tai jis juos atpirks, nes tie daiktai yra nuomotojų, kurių įvardyti nenori, nes jis su jais gerai sutaria ir nenori, kad jie sužinotų apie tą įvykį. Jis pats iš savo pinigų atpirks visus daiktus, po švenčių, tada prie bylos, prie civilinio ieškinio pateiks čekius. Jis į medikus nesikreipė ir nesikreips. Jam išaiškinta civilinio ieškinio pareiškimo teisės ir pareigos, jis jas suprato, bei parodo, kad dėl jam sukelto fizinio skausmo, ikiteisminio tyrimo byloje, dėl fizinės ir turtinės žalos, civilinį ieškinį reikš. Jis su ja nesitaikys, nes tai ne pirmas kartas, kai K. prieš jį smurtauja, sukelia fizinį skausmą, tačiau į policiją niekada nesikreipė, nes vis jos pasigailėdavo ir būdavo gėda, tačiau, dabar neatleis. Jis 2020 m. gruodžio 28 d. buvo Mažeikių policijai prašęs prašymą, dėl to, kad K. R., būdama neblaivi, jam skambindavo į jo asmeninį telefoną naktimis, rašinėdavo sms žinutes, naudojo psichologinį spaudimą, grasino susidorojimu, bet dabar patvirtina, kad K. R., jam daugiau neskambina, dėl to, jis jai jokių pretenzijų neturi ir neturės ateityje, dėl jos skambučių, rašinėjimo sms ir daryto jam spaudimo. O kai ji jam skambindavo, tai skambindavo būdama neblaivi (suprasdavo, kad ji neblaivi iš jos balso, kalbėjimo manierų, nes jis ją gerai pažįsta), tačiau mano, kad jo atžvilgiu išsakyti K. grasinimai, kad kai eina į darbą, eitų atsargiai, tai jis tuo metu suprato, kaip grasinimą, tačiau, dabar gerai pagalvojęs, patvirtina, kad tai girtos moters išsakyti žodžiai ir jie yra jam nepavojingi, nes ji vis tiek išvyksta gyventi į kitą miestą ir su ja nebesusitiks. Jis susirašinėjimų su K. pateikti negali, nes jo telefonas sugedo ir žinutės nebeišliko. Ikiteisminio tyrimo byloje, jis civilinį ieškinį reikš, nes jam padaryta 600 eurų moralinė žala ir turtinė žala, jis už keptuvę sumokėjo 8.90 Eur, ir už 4 vnt. sudaužytas lėkštes, jis sumokėjo 3.16 Eur, jam padaryta bendra turtinė žala 12.06 Eur. Laikrodį, jis sutvarkė, žala, nepadaryta. (b. l. 38-39, 40-42, 42-43);

liudytojos K. S., apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, kad 2020 m. gruodžio 19 d. apie 21.00 val., ji lauke susitiko K. R., tai yra savo pusbrolio žmoną, kuri lauke vedžiojo šunį. Jos abi parėjo pas K. į namus. Pas K. namuose, taip pat buvo jos vyras S. R. ir jos trys mažamečiai vaikai. Vaikai buvo kambaryje, o jie atsisėdo virtuvėje. K. dienos metu, buvo vartojusi alkoholį, nuo jos sklido alkoholio kvapas, tačiau prie jos alkoholio nevartojo. Tada pradėjo kalbėti apie jos buvusį draugą, su kuriuo kažkurį laiką draugavo, t. y. apie R. K., nes jis tą vakarą, jai į mobilų telefoną skambinėjo, rašė žinutes, liepė išeiti į lauką pasikalbėti. Tada K. susinervino, kad ją trukdo R. ir nusprendė nueiti iki R. Ji, K. vyras atkalbinėjo eiti pas R. ir aiškintis santykių, tačiau K. nusprendė nueiti iki R., kuris gyvena šalia jos namo. K. jos paprašė, kad ji padėtų nueiti iki R.. Ji sutiko, nes nenorėjo išleisti jos vienos pas R. Tada K. apsivilko striukę ir su tapkėmis išėjo iki R. buto, kol ėjo iki R. buto, K. vis sakė, kad pasakys, kad jis paliktų ją ramybėje, K. buvo visa įpykusi. Į R. buto duris paskambino K.. Buto duris atidarė R., už jo buvo jai nepažįstamas vaikinas, vardo ir pavardės nežino. Nepažįstamas vaikinas koridoriuje movėsi žiemines pirštuotas pirštines ir ruošėsi boksuotis, suspaudė kumščius, ji dar jo paklausė prieš ką čia žadi boksuotis? Vaikinas nieko neatsakė, tylėjo, po to jas nusimovė ir nuėjo į kambarį. K. pradėjo šaukti ant R., kad jis paliktų ją ramybėje, kad nebelįstų prie jos. Jie visi suėjo į kambarį, ji atsistojo tarp koridoriaus ir kambario durų. Kai K. pradėjo šaukti, kad ją paliktų ramybėje, tada R. pradėjo sakyti, kad ji yra kekšė, kad čia jo miestas, kad visi ant kelių pakritę čiulpsit. K. atsakė, ko tada gyveno su ja. K. apvertė stalą su ant juo buvusiu degtinės buteliu, makaronų sriuba, duona. Tada K. nusimovė tapkę ir vieną kartą su ja davė į veidą R., kur tiksliai pataikė, pasakyti negali. R. ją stūmė nuo savęs. K. pradėjo dusti ir jai liepė nueiti į virtuvę pasėdėti. R. sakė, kad jis nelįstų prie jos ir neitų į virtuvę. K. atsisėdo atsigauti, įkvėpti oro, nes ją gal nuo nervinio, pradėjo dusinti, tada į virtuvę vėl atėjo R. ir ji paėmė keptuvę, buvusią ant dujinės ir sviedė į grindis. Sudužo keptuvės dangtis, po to ji paėmė nuo spintelės lėkštę ir sviedė į sieną, atsitrenkė į lango staktą, lėkštė sudužo. Ji sakė, kad ramintųsi ir K. išsivedė. R. ją buvo apglėbęs, kiek stipriai, pasakyti negali, jokių smūgių nesudavė. Tada jos su K. parėjo pas K. į namus, liepė eiti miegoti, o ji išėjo namo. Tą vakarą, ji buvo blaivi. K. tik vieną kartą iš tapkės sudavė R. per veidą, su rankos plaštakomis nesudavė nei karto. Pas R. buvę: M. D. ir jai tas nepažįstamas vaikinas, jokių veiksmų nesiėmė, jie tik sėdėjo ir viskas, gal tik M. D. žodžiu kišosi į konfliktą, bet tik tiek. (b. l. 59-60)

liudytojo M. Z., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, kad 2020 m. gruodžio 19 d. jis buvo adresu (duomenys neskelbtini), kur nuomojasi butą kartu su savo draugu R. K.. Jis iš jo nuomojasi bute vieną kambarį. Pas juos į namus buvo atėjęs kaimynas M. D.. Jie visi sėdėjo kambaryje, žiūrėjo televizorių. Į mobilų telefoną R. skambinėjo jo buvusi sugyventinė K.. R. įsijungė telefone garsiakalbį ir girdėjo, kai K. R. sakė, kad ji ateis, gaus į „snukį“. R. pasakė, kad ateik. R. tada padėjo telefono ragelį. Po kokių 10 minučių, išgirdo, kad kažkas skambina į buto duris. Jis tuo metu ruošėsi eiti į lauką. Buto duris atidarė R. ir tada į butą įėjo K. ir K.. K. abiejų rankų plaštakomis R. pradėjo daužyti per veidą, kiek kartų jam ranka pataikė į veidą, jis pasakyti negali, bet ji trenkė į veidą ne mažiau kaip 15 kartų, nors jis skaičių neskaičiavo, bet buvo daug smūgių. R. bandė atsitraukti iš koridoriaus įėjo į kambarį ir tada K. apvertė stalą, paėmė lėkštę, nukritusią ant stalo ir metė į R. pusę, tačiau pataikė į langą. Lėkštė sudužo. Tada vėl ji puolė ranka daužyti R. per veidą, bet sudavė gal kokius tris kartus. Tada K. nusimovė savo tapkę ir gal kokius 10 kartų su tapke trenkė R. per veidą. Jis K. pasakė, kad ji eitų iš svetimo buto, kad ji eitų pas savo vyrą. K. stovėjo ir žiūrėjo, po to K. pradėjo sakyti, kad jai trūksta oro. K. pasakė, kad ji eitų į virtuvę, kad pradarys langą. Jos nuėjo į virtuvę, R. taip pat nuėjo iš paskos, jis atsistojo koridoriuje. Tada išgirdo, kad pradėjo dužti indai, K. metė keptuvę su dangčiu link jo pusės, sudužo keptuvės dangtis. Jis pasakė, kad ji eitų iš šių namų. K. dar pasikoliojo ant R. ir su K., išėjo iš buto. Tada R. paskambino į policiją. Po to atvyko policija, kuri užfiksavo visus išdaužytus indus. K. akivaizdžiai buvo neblaivi, ji buvo labai girta. Policijos pareigūnui R. nustatinėjo alkoholio kiekį, įpūtė 1.79 promilės alkoholio. Jis buvo blaivus. Ar M. D. buvo vartojęs alkoholio, pasakyti negali. M. D. buvo atėjęs, tik paprašyti cigarečių (b. l. 62-63);

liudytojo S. R., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, kad 2020 m. gruodžio 14 d. jis grįžo iš Norvegijos ir grįžo toliau gyventi pas savo buvusią žmoną K. R., su kuria jau bendrai nebegyveno apie 2 metus. Jis tik kai grįždavo iš Norvegijos, ateidavo pas ją atsigerti kavos, pabūti su jų bendrais 3 vaikais. Tai kai dabar grįžo iš Norvegijos, jie susitaikė ir nusprendė gyventi kartu. Per tą laikotarpį, kol jie buvo kartu, K. vis į mobilų telefoną, skambino jos buvęs sugyventinis R. K., net jis vieną kartą, paėmęs telefoną ragelį, R. sakė, kad jis baigtų skambinėti jo buvusiai žmonai, nes jie susitaikė ir dabar gyvena kartu. Po to, 2020 metų gruodžio 19 dieną namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo jis, jo buvusi žmona K. ir jų bendri vaikai. K. dieną buvo susitikusi su pusbroliu ir vartojusi alkoholį, tai namuose buvo neblaivi. Po to, laiko tiksliai pasakyti negali, bet lauke jau buvo tamsu, K. išėjo pavedžioti šunį ir grįžo namo, kartu su jo pussesere K. S.. Jiems sėdint virtuvėje ir geriant kavą, K. vėl pradėjo skambinėti R.. K. į skambučius neatsiliepė. Užblokuoti numerio K. negali, nes R. yra pasidaręs kaip privatų numerį. Taip pat K. sakė, kad ją R. kviečia susitikti prie namo laiptinės, ar kažkas panašaus, pasišnekėti, tačiau jis nesigilino į jai rašytas žinutes. Tada K. supykusi, nusprendė nueiti iki R. ir išsiaiškinti ir pasakyti, kad jis jai nebeskambinėtų. Jis K. sakė, kad ji niekur neitų. K. atkalbinėjo eiti pas R. ir jo pusseserė K., tačiau, K. buvo išgėrusi ir įsiutusi, net matė, kaip drebėjo jos kūnas, ji neklausė jų atkalbinėjimo. Tada ji apsimovė striukę ir su tapkėmis išėjo iš jų buto. Iš paskos išėjo K.. Po kurio laiko, parėjo K., jis tuo metu buvo vaikų kambaryje. K. parėjo su K.. K. nuėjo į virtuvę, kuri stipriai verkė, o K. pasakė, kad jis ją nuramintų ir išėjo namo. Jis jos klausė, kas nutiko? K. jam atsakė, kad ji, nuėjusi pas R., apvertė stalą, metė keptuvę ir sudaužė kažkokį dangtį už tai, kad ją negražiai pavadino ir tapke vieną kartą trenkė R. per veidą. Daugiau nieko nepasakojo (b. l. 65-66);

liudytojo M. D., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, kad 2020 m. gruodžio mėnesį, dienos nepamena, laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 18.00 val., jis nuėjo pas savo kaimyną R. K., gyvenantį tame pačiame name, kaip ir jis, tai yra adresu (duomenys neskelbtini). Pas R. nuėjo paprašyti, kad jis duotų parūkyti cigaretę. Kai atėjo pas R., pas jį namuose buvo M., kuris gyvena kartu su R.. Jis užėjo į kambarį, jie nuėjo į balkoną parūkyti. Po to, prisėdo kambaryje, po to, laiko pasakyti negali, jam būnant kambaryje, jis jau ruošėsi eiti namo, į R. butą, įėjo jam pažįstama moteris K. R. su dar viena jam nepažįstama moterimi. R. buvo kambaryje prie lovos, K. įėjo į butą ir pradėjo visokiais keiksmažodžiais keiksnoti R. dėl senų santykių, priėjo prie R. ir abejomis rankomis pradėjo R. daužyti per veidą, galvą, nugarą, kiek kartų K. sudavė rankomis R., pasakyti negali, bet ne mažiau kaip 20 kartų, ji R. daužydama rankomis, vis ant jo šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, kokius, dabar nepamena. R. tuo metu dengėsi veidą, K. nieko nedarė. Jis K. sakė, kad ji ramintųsi, ką ji čia daro. M. nieko K. nesakė ir nedarė. Moteris, kuri buvo atėjusi su K., tik juokėsi ir viskas. Tada K. iš pykčio, apvertė kambaryje buvusį staliuką, kas buvo ant jo padėtas, pasakyti negali ar kas sudužo, nepamena. Po to, jis pradėjo kalbinti K., ji nubėgo į virtuvę ir atsisėdo ant kėdės. Jis nuėjo į virtuvę ir pradėjo ją kalbinti, kodėl ji taip elgiasi, K. jam nieko neatsakė. Tada į virtuvę atėjo R., K., paėmė keptuvę su dangčiu ir sviedė į R. pusę, keptuvė su dangčiu trenkėsi į durų staktą, dangtis sudužo, po to, paėmė lėkštę ir metė link R. pusės, tačiau, nepataikė, R. stovėjo tuo metu koridoriuje, arčiau virtuvės. Lėkštė sudužo, virtuvėje buvo chaosas. Po to, K. atsistojo ir koliodama, šaukdama ant R., išėjo lauk iš buto, jai iš paskos išėjo ir moteris, kuri buvo atėjusi su K. Jis tada R. pasakė, kad eina namo, tačiau jam liepė palaukti, kol atvyks policijos pareigūnai, nes jis bus liudytojas. K. buvo neblaivi, tai matėsi iš jos veiksmų, agresijos, kalbos, judesiai buvo neadekavatūs, kalba, nerišli. R., buvo vartojęs alkoholio, jis jam pats sakė, kad gėrė alkoholio. Kai atvyko policijos pareigūnai, R., buvo nustatytas alkoholio kiekis, kiek įpūtė, nežino, jam alkoholio kiekio netikrino, jis buvo namuose išgėręs 1 litrą alaus. Dėl ko tarp R. ir K. įvyko toks konfliktas, jis pasakyti negali, nes nežino. Ar K. R., trenkė su tapke, pasakyti negali, nes nematė, nes ten buvo toks chaosas. K. su R., anksčiau buvo sugyventiniai (b. l. 79-80);

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikšti mušimas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti šiame straipsnyje nurodyti padariniai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir šios veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas minėtoje normoje nurodyti padariniai.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamosios kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Kaltinamosios kaltę patvirtina jos pačios duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu, taip pat nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie teismui nekelia abejonių, o taip pat ir kita rašytinė bylos medžiaga. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamoji naudojo fizinį smurtą ir šie kaltinamosios veiksmai nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, tad akivaizdu, kad kaltinamosios veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas visiškas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

2021 m. vasario 18 d. kaltinamoji K. R. ir nukentėjusysis R. K. teismui pateikė susitaikymo protokolą, kuriame nurodė, kad kaltinamoji visiškai prisipažįsta kalta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, labai dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo R. K.. R. K. kaltinamajai atleido ir jie susitaikė, jis jokių pretenzijų kaltinamajai neturi ir ateityje nebeturės, todėl abu prašo kaltinamąją K. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti (b. l. 121-122).

Teismo posėdžio metu prokurorė neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta kaltinamajai ir nukentėjusiajam susitaikius BK 38 straipsnio pagrindu.

BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti.

Spręsdamas ar yra galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamąją K. R., teismas atsižvelgia ir į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį – nusikalstama veika nesukėlė žymių pasekmių, kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė; kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesioginė tyčia; motyvus ir tikslus – neadekvatus ir netinkamas požiūris į konfliktų sprendimą, tai darant naudojant fizinį smurtą; kaltinamosios asmenybę – neteista (b. l. 91), paskutinį kartą administracine tvarka bausta 2019 m. liepos mėn., galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 88-90), UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centre“ nesigydė (b. l. 85), registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 86). Teismas vertina ir tai, kad kaltinamoji bylos nagrinėjimo metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, ką teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tai, kad kaltinamoji yra jauno amžiaus, neteista, auginanti tris nepilnamečius vaikus, suprato nusikalstamos veikos neigiamus padarinius, teismo manymu, padarė išvadas, atsiprašė nukentėjusiojo ir pastarasis jo atsiprašymą priėmė, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tikėti, kad ateityje kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nukentėjusiojo ir kaltinamosios prašymas tenkintinas ir kaltinamoji K. R. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Nukentėjusysis teismo posėdžio metu atsisakė pareikšto civilinio ieškinio byloje. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nebepalaiko civilinio ieškinio, jam civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos, civilinio ieškinio atsisakymas priimtinas, o procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio šiuo nuosprendžiu nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–305, 306, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

K. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Priimti nukentėjusiojo R. K. civilinio ieškinio atsisakymą ir procesą dėl civilinio ieškinio šiuo nuosprendžiu nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.