Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-170-606/2017

Teisėja Irena Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02033-2012-1

2017 m. birželio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. I. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. I. (D. I.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – 180 MGL (6777 eurų) dydžio bauda,

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas laisvės trejiems (3) metams ir 150 MGL (5647,50 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems (2) metams ir 100 MGL (3765 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems (2) metams, įpareigojant dvejus (2) metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir B. N. K. (B. N. K.), tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. I. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją ir į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, bei pateikęs deklaracijas laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius t. y.

D. I., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška.“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, laikotarpiu nuo 2008-05-02 iki 2009-03-31 ir nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, (duomenys neskelbtini), veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąją buhalterę V. M., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pagrįsdamas apskaitos dokumentais, neturinčiais visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, ūkines operacijas pagrįsdamas apskaitos dokumentais, kurių turinys neatitinka tikrovės, bei neįtraukdamas į apskaitą atliktų ūkinių operacijų, o būtent:

laikotarpiu nuo 2008-05-02 iki 2009-03-31 102 pinigų išdavimo orderiais:

2008-05-02 15000 eurų, 2008-05-06 50000 Lt, 2008-06-02 15000 eurų, 2008-06-09 51000 Lt, 2008-06-10 15000 eurų, 2008-07-01 51000 Lt, 2008-07-04 15000 eurų, 2008-07-04 51000 Lt, 2008-07-07 51000 Lt, 2008-07-08 51000 Lt, 2008-07-10 51000 Lt, 2008-07-11 51000 Lt, 2008-07-14 50000 Lt, 2008-07-16 51000 Lt, 2008-07-18 51000 Lt, 2008-07-21 51000 Lt, 2008-07-22 51000 Lt, 2008-07-24 40000 Lt, 2008-07-28 15000 eurų, 2008-07-29 51000 Lt, 2008-07-31 51000 Lt, 2008-08-01 15000 eurų, 2008-08-04 50000 Lt, 2008-08-06 15000 eurų, 2008-08-08 51000 Lt, 2008-08-12 12000 eurų, 2008-08-14 50000 Lt, 2008-08-19 51000 Lt, 2008-08-20 15000 eurų, 2008-08-25 20000 Lt, 2008-09-01 15000 eurų, 2008-09-02 50000 Lt, 2008-09-04 51000 Lt, 2008-09-07 51000 Lt, 2008-09-11 51000 Lt, 2008-09-14 51000 Lt, 2008-09-17 15000 eurų, 2008-09-18 41500 Lt, 2008-09-23 51000 Lt, 2008-09-25 51000 Lt, 2008-09-29 50000 Lt, 2008-10-01 51500 Lt, 2008-10-02 14000 eurų, 2008-10-05 51000 Lt, 2008-10-07 50000 Lt, 2008-10-09 51000 Lt, 2008-10-13 51000 Lt, 2008-10-15 15000 eurų, 2008-10-16 50000 Lt, 2008-10-20 51500 Lt, 2008-10-21 51000 Lt, 2008-10-23 51000 Lt, 2008-10-27 51500 Lt, 2008-10-30 51000 Lt, 2008-11-02 51000 Lt, 2008-11-03 15000 eurų, 2008-11-05 51500 Lt, 2008-11-10 51000 Lt, 2008-11-12 51000 Lt, 2008-11-16 51000 Lt, 2008-11-18 51000 Lt, 2008-11-19 14100 eurų, 2008-11-23 51500 Lt, 2008-11-25 51000 Lt, 2008-12-01 51000 Lt, 2008-12-04 51000 Lt, 2008-12-08 15000 eurų, 2008-12-10 51500 Lt, 2008-12-19 51000 Lt, 2008-12-21 51000 Lt, 2008-12-28 51900 Lt, 2008-12-29 12000 eurų, 2008-12-30 51000 Lt, 2009-01-02 51500 Lt, 2009-01-05 51500 Lt, 2009-01-06 51000 Lt, 2009-01-07 51500 Lt, 2009-01-08 51500 Lt, 2009-01-09 51000 Lt, 2009-01-12 15000 eurų, 2009-01-13 51500 Lt, 2009-01-14 51500 Lt, 2009-01-16 51500 Lt, 2009-01-19 51500 Lt, 2009-01-20 51000 Lt, 2009-01-22 51500 Lt, 2009-01-23 51500 Lt, 2009-01-26 51500 Lt, 2009-01-27 51000 Lt, 2009-01-28 40000 Lt, 2009-01-29 51500 Lt, 2009-02-02 45000 Lt, 2009-02-05 51000 Lt, 2009-02-09 50000 Lt, 2009-02-12 40000 Lt, 2009-02-17 13000 eurų, 2009-02-18 51500 Lt, 2009-02-23 51000 Lt, 2009-03-04 40000 Lt, 2009-03-09 51500 Lt, 2009-03-20 36000 Lt, 2009-03-31 51500 Lt, neturinčiais privalomų rekvizitų (ūkinės operacijos turinio ir rezultato pinigine išraiška), pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkinių operacijų tapatumą, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – direktoriaus D. I. išankstinius mokėjimus įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui J. Š., 19 atvejų 275100 eurų ir 83 atvejais 4129500 Lt, ir tai sudaro 1195985,87 eurų, iš viso 1471085,87 eurų;

įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2011-07-25 sąskaita faktūra Nr. 1104101 ir priedu Nr. 1, neturinčiais privalomų rekvizitų (ūkinės operacijos turinio ir rezultato pinigine išraiška), pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumą, pagrindė tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją – paslaugų pirkimą iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ už 1471086 eurų;

veikdamas kartu su padėjėju B. N. K., kuris nuo 2004-10-19 iki 2010-11-24 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokybės kontrolės vadovu, o nuo 2010-11-25 iki 2012-01-13 laikinai ėjo bendrovės vykdančiojo direktoriaus pareigas, nurodė B. N. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėti neapskaitytą darbo užmokestį ir suklastoti kasos išlaidų orderius, o pastarasis, vykdydamas šiuos nurodymus, 2010-01-29 – 2011-11-22 laikotarpiu suklastojo 16 kasos išlaidų orderių: į iš anksto D. I. kaip gavėjo pasirašytus tuščius kasos išlaidų orderių blankus įrašė duomenis, neatitinkančius tikrovės, kad D. I. pagal šiuos KIO buvo išmokėta iš viso 7212899,20 Lt (2089000 Eur): pagal 2010-01-29 KIO Nr. 10/01/29 379808 Lt (110000 Eur) avanso, pagal 2010-03-30 KIO Nr. 10/03/30 759616 Lt (220000 Eur) avanso, pagal 2010-04-22 KIO Nr. 10/04/22 241696 Lt (70000 Eur) avanso, pagal 2010-05-28 KIO Nr. 100528 500656 Lt (145000 Eur) avanso, pagal 2010-07-29 KIO Nr. 100729 535184 Lt (155000 Eur) avanso, pagal 2010-09-21 KIO Nr. 10359 500656 Lt (145000 Eur) avanso, pagal 2010-11-11 KIO Nr. 10400 621504 Lt (180000 Eur) avanso, pagal 2010-11-25 KIO Nr. 101126 586976 Lt (170000 Eur) avanso, pagal 2011-02-19 KIO Nr. 110219 863200 Lt (250000 Eur) avanso, pagal 2011-03-31 KIO Nr. 104536 65000 Eur) paskolos, pagal 2011-05-31 KIO Nr. 104569 276224 Lt (80000 Eur) paskolos, pagal 2011-05-31 KIO Nr. 104586 414336 Lt (120000 Eur) paskolos, pagal 2011-09-19 KIO Nr. 104639 172640 Lt (50000 Eur) avanso, pagal 2011-10-25 KIO Nr. 104644 414336 Lt (120000 Eur) avanso, pagal 2011-11-22 KIO Nr. 104646 248601,60 Lt (72000 Eur) avanso ir šiuos dokumentus B. N. K. pateikė vyriausiajai buhalterei V. M., kuri juos įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir tokiu būdu grynųjų pinigų išmokėjimą D. I. pagrindė kasos išlaidų orderiais, kurių turinys neatitinka tikrovės;

2010-10-01 – 2011-12-31 laikotarpiu, veikdamas kartu su padėjėju B. N. K., kuris, vykdydamas jo nurodymus, pagal 58 atlyginimo išmokėjimo žiniaraščius UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėjo iš viso 2285314,47 Lt (661872,82 Eur) neapskaityto darbo užmokesčio, šių dokumentų nepateikė vyriausiajai buhalterei V. M. ir šio išmokėto darbo užmokesčio neįtraukė į apskaitą.

Dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų negalima už laikotarpį nuo 2008-05-02 iki 2009-03-31 iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, o dėl šio įstatymo13 straipsnio 1 dalies nuostatų ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų negalima už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, D. I. nuteistas ir už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas kartu su padėjėju B. N. K., kuris nuo 2004-10-19 iki 2010-11-24 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokybės kontrolės vadovu, o nuo 2010-11-25 iki 2012-01-13 laikinai ėjo bendrovės vykdančiojo direktoriaus pareigas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais”, Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX – 1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „… Lietuvos vienetas <…>, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį…“, 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, (duomenys neskelbtini) mieste, tyčia nurodė atskaitingam asmeniui B. N. K. nepateikti vyriausiajai buhalterei V. M. duomenų apie atliktas ūkines operacijas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėtą neapskaitytą darbo užmokestį ir B. N. K. tokių duomenų V. M. nepateikus, siekdamas išvengti sumokėti 450771,44 Lt (130552,43 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, susidariusio dėl neįtrauktos į apskaitą 3005142,93 Lt (870349,55 Eur) priskaitomo darbo užmokesčio sumos, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąją buhalterę V. M., nesuvokusią jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“:

2010 metų rugpjūčio, gruodžio ir 2011 m. balandžio mėnesių Mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant 18 eilutėje “Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio ir PSD, suma“ 3005142,93 Lt (870349,55 Eur) mažesnę su darbo santykiais susijusių išmokų sumą bei 20 eilutėje “Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ 450771,44 Lt (130552,43 Eur) mažesnę išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą, ir 2011-06-28, 2011-01-24, 2011-05-16 elektroniniu būdu pateikė jas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Be to, D. I. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas kartu su padėjėju B. N. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX – 2535 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, (duomenys neskelbtini) mieste, tyčia, nurodęs atskaitingam asmeniui B. N. Kavrakirovui nepateikti vyriausiajai buhalterei V. M. duomenų apie atliktas ūkines operacijas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėtą neapskaitytą darbo užmokestį ir B. N. K. tokių duomenų V. M. nepateikus, siekdamas išvengti sumokėti 920074,59 Lt (266472,02 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 269057,02 Lt (77924,30 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų, iš jų: 88748,44 Lt (25703,33 Eur) draudėjų mokamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 180308,58 Lt (52220,97 Eur) asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, iš viso 1189131,61 Lt (344396,32 Eur) įmokų mokamų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, susidariusių dėl neįtrauktos į apskaitą 3005142,93 Lt (870349,55 Eur) priskaitomo darbo užmokesčio sumos, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąją buhalterę V. M., nesuvokusią jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“:

2010 metų rugpjūčio, gruodžio ir 2011 m. balandžio mėnesių Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant P20.4 eilutėje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ 2958281,52 Lt (856777,55 Eur) mažesnę apdraustųjų asmenų pajamų nuo kurių skaičiuojamos sveikatos ir socialinio draudimo įmokų sumą, P20.5 eilutėje „Įmokų suma” 1182720,98 Lt (342539,67 Eur) mažesnę socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumą, P21.4 eilutėje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ 46861,37 Lt (13571,99 Eur) mažesnę apdraustųjų asmenų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos ir socialinio draudimo įmokos sumą bei P21.5 eilutėje “Įmokų suma” 6410,62 Lt (1856,64 Eur) mažesnę socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumą, ir 2010-09-16, 2011-01-14, 2011-05-16 elektroniniu būdu pateikė jas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui.

Be to, D. I. nuteistas ir už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atsakingu už bendrovės ūkinę finansinę veiklą bei mokesčių sumokėjimą, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos”, 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę”, 81 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu”, Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 53 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Pelno mokestis <...> turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio <...> deklaracijų pateikimo termino dieną,“, Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 7 d. Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Mokestis privalo būti sumokėtas ne vėliau kaip šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytą paskutinę atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės mokesčio deklaracijos pateikimo dieną“, Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma <...> privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, Lietuvos Respublikos 1999 m. gegužės 13 d. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Mokestis už aplinkos teršimą sumokamas <...> ne vėliau kaip per 60 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos“, Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai pateikęs Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2007 metus, Metinę socialinio mokesčio deklaraciją už 2007 metus, PVM deklaracijas už 2008 m. gruodžio mėnesį, 2009 m. sausio, vasario mėnesius, Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaraciją už 2008 metų antrą pusmetį, Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaraciją už 2008 metus, ir pagal jas privalėdamas sumokėti į valstybės biudžetą 3789567 Lt (1097534,47 Eur) pelno mokesčio, 751333 Lt (217601,08 Eur) socialinio mokesčio, 637417 Lt (62856 Lt + 224624 Lt + 349937 Lt) (184608,72 Eur (18204,35 Eur + 65055,61 Eur + 101348,76 Eur)) pridėtinės vertės mokesčio, 16529 Lt (4787,13 Eur) didesnio tarifo mokesčio už aplinkos teršimą, 205 Lt (59,37 Eur) mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, iš viso 5195051 Lt (1504590,77 Eur) deklaruotų mokesčių, sumokėjo tik dalį 2959345,91 Lt (857085,82 Eur) deklaruotų mokesčių, bei turėdamas galimybę sumokėti visus deklaruotus mokesčius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1999 m. gruodžio 2 d. Laikinojo mokėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 (galiojusio iki 2009-06-30) 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: 1) su darbo santykiais susijusios išmokos, <...>; 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą <...>; 4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams“, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Jeigu visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų sąskaitoje nepakanka, skolininkas privalo nurodyti lėšas nurašyti iš sąskaitos šia eile: 1) pirmąja eile nurašomos lėšos pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile nurašomos lėšos pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, kylančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile nurašomos lėšos pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės ar socialinio draudimo); 4) ketvirtąja eile nurašomos lėšos pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile nurašomos lėšos pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka“, laiku, t.y. nuo 2008-10-02 iki 2009-04-16 ir vėliau, nesumokėjo į valstybės biudžetą 1374631,46 Lt (398120,79 Eur) Pelno mokesčio, 280491,56 Lt (81235,97 Eur) Socialinio mokesčio, 574982,89 Lt (478,89 Lt + 224624 Lt + 349880 Lt) (166526,56 Eur (138,70 Eur + 65055,61 Eur + 101332,25 Eur)) Pridėtinės vertės mokesčio, 5489,65 Lt (1589,91 Eur) Didesnio tarifo mokesčio už aplinkos teršimą, 109,53 Lt (31,72 Eur) Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, iš viso 2235705,09 Lt (647504,95 Eur), po to, kai jam Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija priminimais: 2008-10-02 Nr. 06-07-5584-N24-656-R16-9244, 2009-02-02 Nr. 06-07-419-N24-24-R16-1022, 2009-03-05 Nr. 06-07-1201-N24-231-R16-2303, 2009-04-06 Nr. 06-07-1591-N24-279-R16-3612, priminė apie pareigą sumokėti nurodytas mokesčių sumas į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank” bei į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”. Tokiu būdu D. I., turėdamas galimybę sumokėti deklaruotus mokesčius, 2235705,09 Lt (647504,95 Eur), mokesčių nesumokėjo.

Apeliaciniu skundu nuteistojo D. I. gynėjas advokatas R. Kivylius prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendį pakeisti, motyvuodamas tuo, kad už BK 219 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 6 metų. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta D. I. paskirti laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ją atidedant, todėl pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog netikslinga vykdyti D. I. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į BK 55 straipsnio nuostatas, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, bei atsižvelgiant į daug bausmės skyrimui bei individualizavimui svarbių aplinkybių, apelianto nuomone, turėjo būti taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, kuri numato galimybę teismui parinkti bausmę, nors ir nenumatytą sankcijoje, tačiau atitinkančią kaltinamojo asmenybę bei bausmės skyrimo pagrindus, bausmės skyrimu siekiamus tikslus.

Remiantis teismų praktika, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012), todėl pirmosios instancijos teismui įvertinus D. I. asmenybę, nustačius vien tik lengvinančias aplinkybes, o taip pat teigiamus jo socialinius ryšius, nesant jokių antivisuomeninių polinkių ir, konstatavus atsitiktinį nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdį, būtent siekiant tinkamai individualizuoti bausmę, už BK 219 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą turėtų būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, kadangi už BK 219 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė yra betikslė t. y. nepasiekianti tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Juolab, kad prevenciniai bausmės tikslai jau buvo pasiekti – nusikalstamas veikas D. I. padarė prieš penkerius metus, po to nuteistasis visą laiką laikėsi įstatymų, juos gerbė, daugiau nebenusikalto ir nenusižengė, toliau puoselėjo teigiamus socialinius ryšius, dirbo, bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais tiriant veiką.

Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra, apelianto nuomone, nuosprendis keistinas dėl nepagrįstai paskirto įpareigojimo, numatyto BK 75 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, asmeniui skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) pareigos turi būti individualizuotos ir proporcingos, t. y. konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atidėjęs bausmės vykdymą, nepagrįstai paskyrė šio straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą įpareigojimą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kadangi neatsižvelgė į tai, kad nuteistojo D. I. darbinės pareigos yra neatsiejamai susijusios su nuolatinėmis kelionėmis tiek (duomenys neskelbtini) viduje, tiek Europos Sąjungos teritorijoje. Duomenys apie D. I. pareigas bei keliones buvo teikiami į bylą dar ikiteisminio tyrimo metu. Šie duomenys pagrindžia nuteistojo D. I. kelionių intensyvumą ir būtinumą, todėl paskirtasis įpareigojimas iš esmės paralyžuos nuteistojo galimybes užsiimti jo darbine veikla – savalaikis neišvykimas į komandiruotes ar verslo susitikimus su bendrovės partneriais bei klientais neigiamai paveiks D. I. darbo rezultatus, taigi neproporcingai varžys jo teises. Be to, nusikalstamas veikas, už kurias D. I. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė prieš penkerius metus, po to jis visą laiką laikėsi įstatymų. Todėl siekiant tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį, nuteistajam D. I. būtų tikslinga paskirti tokią baudžiamojo poveikio priemonę, kuri nepagrįstai neribotų jo darbinių pareigų, t. y. paskirti BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą – tęsti darbą. Tokiu būdu nuteistojo priežiūrą vykdanti institucija turėtų galimybę kontroliuoti nuteistąjį, nevaržant jo galimybių atlikti savo darbines pareigas. Be to, šio įpareigojimo vykdymas užtikrintų, kad D. I. išliks pilnateisiu ir pilnaverčiu socialinio gyvenimo dalyviu.

Atsiliepimuose į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė A. Petkevičiūtė prašo nuteistojo D. I. gynėjo advokato R. Kivyliaus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009 ir kitos).

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo D. I. kaltės, jo nusikalstamas veikas kvalifikavo tinkamai.

Apeliaciniu skundu nuteistojo D. I. gynėjas advokatas R. Kivylius nuteistojo kaltės padarius nusikalstamas veikas neneigia, padarytų nusikaltimų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 219 straipsnio 2 dalį neginčija, taip pat neginčija ir paskirtų bausmių pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, tačiau mano, kad teismas turėjo pagrindo, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajam D. I. paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 219 straipsnio 2 dalies sankcijoje, t. y. baudą, arba jeigu apeliacinės instancijos teismas tokių pagrindų nenustatytų, apelianto nuomone, būtų tikslinga pakeisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu įpareigojimu – tęsti darbą.

Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde nuteistojo D. I. gynėjas R. Kivylius paskirtų bausmių pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį neginčija, tačiau mano, kad teismas turėjo pagrindo, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajam D. I. paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 219 straipsnio 2 dalies sankcijoje, t. y. baudą.

Nuteistojo D. I. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 219 straipsnio 2 dalyje, yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Skirdamas bausmes už padarytus nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis D. I. padarė iš viso du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), anksčiau neteistas, kad nėra atsakomybę sunkiančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bylos duomenimis nenustatyta, kad nuteistasis būtų įgijęs svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengęs turtinės prievolės ar ją panaikinęs, dalį mokesčių sumokėjo, dirba, gyvena kitoje Europos sąjungos valstybėje narėje, kurioje galimas sprendimų dėl probacijos perdavimas vykdyti kitai Europos sąjungos valstybei narei, todėl už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, nuteistajam D. I. parinko švelniausias bausmės rūšis – baudas, o BK 219 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl paskyrė BK 219 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę mažesnę, nei BK 219 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, tačiau jos vykdymą atidėjo (BK 75 straipsnis).

Tačiau šiuo atveju manytina, jog D. I. net ir pritaikius BK 75 straipsnį ir paskirtos pagal BK 219 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus, teisingumas nagrinėjamoje byloje nebus pasiektas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės šiuo atveju nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Manytina, kad paskyrus ir sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę mažesnę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, ir atidėjus jos vykdymą, visi BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tikslai nebūtų pasiekti, būtų pasiektas iš esmės tik vienas tikslas – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nagrinėjamu atveju šio tikslo pasiekimas nebūtų adekvatus norimam pasiekti teisingumui byloje.

Kaip jau buvo minėta, nuteistasis D. I. anksčiau neteistas, kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai, įstatymui priešingus savo veiksmus vertino kritiškai ir dėl savo veiksmų iš tiesų nuoširdžiai gailėjosi. Ši aplinkybė buvo pripažinta nuteistojo D. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šiame kontekste pažymėtina, kad D. I. savo kaltės padarius nusikalstamas veikas neneigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir davė nuoseklius parodymus viso baudžiamojo proceso metu tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo stadijoje. Todėl tokia nuteistojo D. I. pozicija neabejotinai turėjo įtakos tiesos nustatymui byloje ir palengvino baudžiamosios bylos ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme. Tai be abejonės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, kaip suvokusį nusikalstamą savo veiksmų pobūdį ir nevengiantį atsakomybės. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad nuteistasis dalį mokesčių sumokėjo. Kaip pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nurodė, bylos duomenimis nenustatyta, kad nuteistasis D. I. būtų įgijęs svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengęs turtinės prievolės ar ją panaikinęs. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Byloje nustatyta, kad nuteistasis D. I. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, jis gyvena ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą užsienio valstybėje, ten ir dirba, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį. Taigi būtent su užsienio valstybe D. I. sieja glaudūs, esminius ir prigimtinius asmens poreikius ir interesus užtikrinantys socialiniai ryšiai. Be to, akcentuotina, kad nusikalstamas veikas D. I. padarė prieš penkerius metus. Bylos duomenys nepaneigia, jog po to nuteistasis visą laiką laikėsi įstatymų, juos gerbė, daugiau nebenusikalto ir nenusižengė, puoselėjo teigiamus socialinius ryšius, dirbo. Todėl tai leidžia teigti, kad D. I. padarytos nusikalstamos veikos yra atsitiktinės, socialinė aplinka, vertybės yra susiformavusios. Šių aplinkybių visuma aiškiai mažina padarytų veikų pavojingumą ir leidžia daryti išvadą, jog D. I. nėra iš esmės įstatymus pažeisti linkusi asmenybė.

Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes akivaizdu, jog nuteistasis neabejotinai padarė teigiamas išvadas, turi susiformavusią socialinę, darbinę aplinką ir visa tai turi užsienio valstybėje. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad net pritaikius laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančias nuostatas, D. I. kaip asmenybės prigimtiniai, sukurti socialiniai ryšiai, aplinka ir interesai bus apriboti visiškai netikslingai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad BK 219 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas D. I. už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.), todėl D. I. taikytinos Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam skirtina švelnesnė, nei BK 219 straipsnio 2 dalies sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė – bauda. Laikytina, kad baudos, kaip bausmės paskyrimas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste objektyviai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006 ir kt.). Baudos dydis, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį, nustatytinas 230 MGL.

Esant aptartoms aplinkybėms, Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, kolegija

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. I. (D. I.) pagal Lietuvos Respublikos BK 219 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu trejiems (3) metams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas laisvės trejiems (3) metams ir 150 MGL (5647,50 Eur) dydžio bauda.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems (2) metams ir 100 MGL (3765 eurų) dydžio bauda.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems (2) metams, įpareigojant dvejus (2) metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 219 straipsnio 2 dalį D. I. (D. I.), pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti 230 MGL (8661,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 219 straipsnio 2 dalį, pridėti dalį bausmės, paskirtos ir subendrintos pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą bausmę – 330 MGL (12427,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę – 330 MGL (11298 Eur) dydžio baudą – sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 220 MGL (8285,20 Eur) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.