Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau - Institucija) 2016 m. kovo 23 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 124² straipsnio 1 dalį 115 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2016 m. vasario 23 d., apie 22.35 val., Panevėžio mieste, vairuodamas automobilį šalutine S. gatve, priartėjęs prie nereguliuojamos P. – S. gatvių sankryžos, nesulėtinęs važiavimo greičio, įvažiavo į sankryžą, taip sukeldamas pavojingą situaciją pagrindine P. gatve važiuojančiam automobiliui, priversdamas jį staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo.

Apeliaciniu skundu M. D. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, nurodydamas, jog teismas netinkamai taikė materialinės bei procesines teisės normas, be to, nesilaikė suformuotos teismų praktikos. Dėstydamas skundo argumentus, prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei Institucijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi jis veikė būtinojo reikalingumo atveju arba paskirti švelnesnę nuobaudą ir neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Tvirtina, jog administracinį teisės pažeidimą padarė būtinojo reikalingumo būklėje siekdamas išvengti nenumatytos kliūties. Nurodo, kad jei nebūtų stabdęs, staigiai keitęs važiavimo krypties, būtų atsitrenkęs į „VW Golf“ automobilį. Mano, kad nors ir pažeidė kelių eismo taisykles (toliau – KET), važiuodamas šalutiniu keliu ir nepraleisdamas pagrindine gatve važiuojančio automobilio, tačiau išvengė galimai realios žalos padarymo. Nurodo, kad atstumas tarp jo ir „VW Golf“ automobilio buvo kur kas mažesnis nei tarp „VW Golf“ automobilio ir sankryžos, todėl šis spėjo sustoti iki sankryžos, o jis ne, todėl šiuo atveju staigiai stabdęs, keitęs važiavimo kryptį bei kirtęs nereguliuojamą P. – S. gatvių sankryžą išvengė sunkesnių pasekmių atsiradimo. Taip pat skunde nesutinka su teismo išvada, jog jis važiavo didesniu nei leistina greičiu bei, kad kelio danga nebuvo slidi. Nurodo, kad byloje nėra nustatyta, kokiu greičiu jis važiavo, o tai, kad atsiradus kliūčiai jis negalėjo staiga sustoti, nereiškia, jog jis viršijo leistiną greitį. Kita vertus, priešingai nei nurodo Institucijos pareigūnai, tvirtina, jog kelio danga buvo slidi. Nepaisant to, jog teismas neišsireikalavo atitinkamų Institucijų duomenų apie eismo įvykio metu buvusias oro sąlygas, tvirtina, kad kelio danga tą dieną buvo šlapia, o vėlų vakarą, esant tik + 1 ⁰ C – slidi. Be visa to, tvirtina, kad byloje nėra objektyvių, jo kaltę pagrindžiančių duomenų. Nurodo, jog tiek iš pareigūnų tarnybinių pranešimų, tiek iš parodymų teisme negalima suprasti, kaip policijos automobilis keitė kryptį, todėl mano, jog bylos duomenys nėra nuoseklūs, o jam nepagrįstai inkriminuotas aukščiau minimas administracinės teisės pažeidimas. Pažymi, kad bet kokiu atveju jam skirta administracinė nuobauda yra per griežta, todėl teismui nusprendus, kad jis vis dėl to pagrįstai pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, prašo ją švelninti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 302¹¹ str. yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, nepritaria apeliacinio skundo argumentams bei konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl M. D. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalį yra motyvuotos, pagrįstos duomenimis, atitinkančiais faktines aplinkybes, todėl teisingos. Apylinkės teismas nepažeidė ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, o išvadas padarė remdamasis išsamia bylos duomenų analize.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 257 straipsniu administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taip pat pažymėtina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma išsamiai išnagrinėjus surinktus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visumą.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį numatyta už alternatyvias veikas: 1) vairuotojui vienu metu ar paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui; 2) vairuotojui padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas savo vairavimu sukėlė pavojingą situaciją kelyje. Nagrinėjamoje byloje esančiame apeliantui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas šio administracinio teisės pažeidimo turinį sudarantis M. D. padarytas KET 9 punkto kuriame nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, pažeidimas. Nors šis KET punktas yra bendro pobūdžio, tačiau jame nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Teismo vertinimu, transporto priemonę vairavusio eismo dalyvio veiksmai, kai kelyje yra sukeliama pavojinga situacija, vienareikšmiškai laikytina KET 9 punkto pažeidimu.

Nagrinėjamu atveju, M. D. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 1 d. patrauktas dėl to, kad jis, važiuodamas šalutiniu keliu, įvažiavo į nereguliuojamą sankryžą, nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės, taip sukeldamas pavojingą situaciją, priversdamas pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, kad būtų išvengta susidūrimo. M. D. pripažino, kad išvažiuodamas iš šalutinės gatvės nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, tačiau tvirtino, kad tai padarė esant būtinajam reikalingumui, t.y. dėl to, kad išvengtų susidūrimo su KET pažeidusiu ir jam kelyje staiga sudariusiu nenumatytą kliūtį – jį aplenkusiu ir prieš jį važiavusiu, staiga, prieš pat sankryžą, stabdžiusiu automobiliu „VW Golf“, dėl kurio veiksmų jis buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Be to nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų, jog jo veiksmai sukėlė ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes – pavojingą situaciją, t.y. privertė kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų, savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Tačiau su tokiais M. D. teiginiais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir šiuo atveju pritaria apylinkės teismo išvadai, kad M. D. atlikti veiksmai atitinka ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.

Tai, kad M. D. sukėlė pavojingą situaciją, t.y. privertė pagrindine Pušaloto gatve važiuojantį automobilį staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį tam, kad išvengti susidūrimo, patvirtina byloje esanti medžiaga: 2016-02-23 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-52231921-16, 2016-03-23 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, tarnybiniai pranešimai, liudytojo parodymai. Liudytojas, Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos patrulis, E. J. patvirtino, kad automobilio „BMW“ vairuotojas dideliu greičiu iš šalutinio kelio išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, įvažiavo į sankryžą ir dėl tokių jo veiksmų, t.y. tam, kad išvengti susidūrimo, jis buvo priverstas staigiai stabdyti transporto priemonę ir jeigu jis nebūtų stabdęs, automobilio „BMW“ vairuotojas būtų atsitrenkęs į jo vairuojamo automobilio šoną. Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir 2016-02-23 tarnybiniame pranešime, be to, jas patvirtina ir Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos vyr. patrulės V. G. 2016-02-23 tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kurios analogiškos liudytojo E. J. parodymams. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, šiuo atveju nėra jokio pagrindo netikėti patrulio E. J. parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs juos patvirtina ir kita bylos medžiaga, patrulės V. G. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, duomenų, kad minėtas liudytojas būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar siektų apkalbėti pažeidėją, byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai negu teigia apeliantas, aukščiau nurodytų duomenų visiškai pakanka konstatuoti tai, kad M. D. veiksmai atitinka ATPK 124² straipsnio 1 dalies dispozicija, t.y. įrodyta, kad M. D. sukėlė pavojingą situaciją, privertusią kitą transporto priemonę staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį.

Nors M. D. savo atliktus veiksmus vertina kaip būtinojo reikalingumo situaciją ir nurodo, kad pagrindinė priežastis dėl ko jis buvo priverstas keisti automobilio važiavimo kryptį buvo automobilio „VW Golf“ vairuotojo veiksmai, kuomet jis, pažeisdamas KET ir prieš sankryžą jį aplenkdamas bei staiga stabdydamas, sudarė kliūtį jo vairuojamam automobiliui „BMW“, dėl ko jis buvo priverstas taip pat staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį bei įvažiuoti į pagrindinio kelio sankryžą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, kaip ir apylinkės teismas, tokius M. D. parodymus atmeta ir vertina juos kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Iš tiesų įstatymas numato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas ATPK arba kituose norminiuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas esant būtinajam reikalingumui, t. y. siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, negu išvengtoji žala (ATPK 17 straipsnis). Tačiau nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad M. D. administracinį teisės pažeidimą padarė esant būtinajam reikalingumui, nes bylos duomenys patvirtina, kad jis sąmoningais savo veiksmais, pažeisdamas KET, sukėlė pavojingą situaciją kelyje, kuri negali būti pripažįstama padaryta būtinojo reikalingumo situacijoje, o priežastis dėl ko jis pažeidė KET, šiuo atveju, reikšmės sprendžiant M. D. kaltės dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo klausimą, neturi.

M. D. inkriminuotas KET 9 punkto pažeidimas, dėl to, kad jis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui ir aplinkai, sudarė kliūtį jų eismui. Šio punkto pažeidimas laikytinas pakankamu M. D. veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Tačiau be šio pažymėtina ir tai, kad M. D., būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, privalėjo laikytis ir kitų KET reikalavimų, t.y.:

126 punkto, kuriame numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus;

127 punkto, kuriame numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas;

154 punkto, kuriame numatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Įvertinus byloje esančius duomenis darytina išvada, kad M. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, kadangi nesilaikė aukščiau nurodytų KET reikalavimų. Tokia išvada darytina įvertinus bylos rašytinę medžiagą, liudytojo E. J. parodymus, kuriuose jis nurodė, kad privažiavus sankryžą pamatė, kaip pirmasis automobilis „VW Golf“ pradėjo stabdyti, o šiam automobiliui iš paskos dideliu greičiu atvažiavo „BMW“ vairuotojas, kuris viršijo saugų važiavimo greitį, t.y. važiavo tokiu greičiu, kad nebegalėjo sustabdyti prieš sankryžą ir įvažiavo į sankryžą. Jeigu jis nebūtų staiga stabdęs, tai automobilio „BMW“ vairuotojas būtų atsitrenkęs į jo vairuojamo automobilio šoną (23 b.l.). Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir 2016-02-23 tarnybiniame pranešime, taip pat, jas patvirtina ir Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos vyr. patrulės V. G. 2016-02-23 tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kurios analogiškos liudytojo E. J. parodymams. Šiuo atveju M. D., važiuodamas šalutiniu keliu, artėdamas prie nelygiareikšmių kelių sankryžos ir žinodamas, kad privalės duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms, privalėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad laiku galėtų sustabdyti transporto priemonę. Akivaizdu, kad M. D. saugaus greičio nepasirinko, dėl ko ir nespėjo sustabdyti vairuojamos transporto priemonės iki sankryžos ir į ją išvažiavo sudarydamas kliūtį kitiems eismo dalyviams. M. D. nurodyta aplinkybė, kad jam kliūtį sudarė automobilis „VW Golf“, kuris važiavo prieš jį ir staiga stabdė, šiuo atveju jokios reikšmės neturi ir negali būti priežastimi, šalinančia jo administracinę atsakomybę, nes M. D. privalėjo sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę prieš sankryžą, ir tai, kad prieš jį važiuojantis automobilis stabdė prieš sankryžą, negalėjo įtakoti M. D. veiksmų.

Kiti apelianto skunde nurodyti teiginiai, t.y. argumentai dėl slidžios kelio dangos, šiuo atveju visiškai jokios įtakos sprendžiant jo kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo neturi, nes bet kuriuo atveju, jis, vairuodamas transporto priemonę, privalėjo atsižvelgti į meteorologines sąlygas ir pasirinkti atitinkamai saugų atstumą, važiavimo greitį, kas be jokios abejonės jam, kaip ir automobilio „VW Golf“ vairuotojui, būtų leidę laiku sustabdyti vairuotą transporto priemonę ir nesukelti pavojaus pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei.

Apibendrinus išdėstytą, nagrinėjamoje situacijoje neabejotinai nustatyta, kad apeliantas pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, ignoravo saugų vairavimą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad savo veiksmais nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, todėl pažeidėjo veiksmai pagrįstai pripažinti pavojingu vairavimu, sukėlusiu pavojingą situaciją ir atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

M. D. nesutinka ir su jam paskirta nuobauda, mano, kad nubaustas per griežtai, todėl prašo skirti švelnesnę nuobaudą, neatimant teisės vairuoti, nes vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui.

Už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą sankcijoje vairuotojams numatyta bauda nuo 115 iki 231 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių <...>.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Iš Institucijos nutarimo matyti, kad skiriant nuobaudą M. D. buvo atsižvelgta į tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. D. buvo paskirta minimalaus dydžio ATPK 124² straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones taip pat minimaliam laikotarpiui – 3 mėnesiams. Aukštesniojo teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės - kad transporto priemonė reikalinga atliekant darbo funkcijas, nėra išskirtinio pobūdžio, sudarančios pagrindą švelninti jam paskirtą nuobaudą. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kilo, negali būti vertinama kaip pagrindas nuobaudą sušvelninti. Šioje vietoje pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis ).

Taigi, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai įvertinęs įrodymus, pagrįstai M. D. skundą atmetė ir paliko galioti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. kovo 23 nutarimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, todėl konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ straipsniu, 302 ¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.