Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, dirbantis UAB „S.“ skardininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Ž. 2015-04-02, apie 22.00 val., name, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.93 ‰ girtumo laipsnis), konflikto metu ranka keturis kartus sudavė nukentėjusiajai sutuoktinei V. Ž. į nugarą, taip, smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai V. Ž. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais veiksmais T. Ž. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

T. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą nesunkų nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu, 2015-04-03, duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su žmona V. ir dukra S., kuriai 2 metai. Namas nuosavybės teise priklauso jo motinai. Su žmona skiriasi, prieš mėnesį padavė dokumentus. 2015-04-02 grįžo namo apie 19.00 val., tikslaus laiko pasakyti negali, su draugais po darbo vartojo alkoholį, iš pradžių vyną, paskui vyną. Grįžo namo, tuomet vėl nuėjo į parduotuvę, atsinešė alaus, jam grįžus žmona prašė pinigų, jis pasakė, kad jam dar reikia mokėti už kompiuterį, taip pat autobuso bilietui bei maistui, nenorėjo duoti pinigų. Dėl to įsiplieskė konfliktas, apsižodžiavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Žmona sėdėjo žiūrėjo televizorių ant sofos, jis prisėdo šalia, tuo metu paplekšnojo jai per nugarą, bet netrenkė, kiek kartų, pasakyti negali, tačiau nenorėjo jai suketi skausmo. Konflikto metu vaikas buvo kambaryje. Lempos kambaryje nedaužė, tik išsuko lemputę, kad žmona nedegintų elektros, kadangi pastoviai ateina didelės sąskaitos. Pažymi, kad su žmona neketino santykiauti ir neprašė bei nereikalavo, su ja jau metus laiko nesantykiauja, ir konfliktuoja, kadangi ji nuolat jį kontroliuoja, kur eina, ką daro, nuolat priekaištauja, kad vartoja alkoholį (b. l. 18). 2015-05-18 apklausos metu T. Ž. parodė, kad pasilieka prie akistatoje duotų parodymų, savo kaltę dėl 4 smūgių į nugarą žmonai pripažįsta. Gailisi (b. l. 26).

Nukentėjusiosios V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu, 2015-04-04, duotais parodymais, kad 2015-04-02 jos vyras T. Ž. grįžo į namus, (duomenys neskelbtini), apie 20.20 val. Namas nuosavybės teise priklauso vyro motinai M. Ž.. Vyras buvo girtas, keikėsi, kabinėjosi, varė iš namų, pyko, kad nesutiko su juo lytiškai santykiauti, rėkė, kad gers toliau ir nesikoduos, namo pinigų neneš. Ji stengė į jį nekreipti dėmesio ir nesivelti į konfliktą, jam nieko neatsakė, sėdėdama ant lovos žiūrėjo televizorių, jis prisėdo šalia iš kairės jai ir trenkė ranka, nežino delnu ar kumščiu, keturis smūgius į nugaros vidurį, šiek tiek aukščiau inkstų, fizinį skausmą smūgių metu juto. Sudavęs smūgius dar keikėsi, rėkė, triukšmavo, jam išėjus į tualetą ir parūkyti, parašė žinutę savo mamai L. S., kad Tomas jai sudavė, rašė jai, kadangi bijojo, kuomet pati kvies policiją, T. išgirs ir muš vėl. Mama iškvietė policiją. Tai ne pirmas kartas, kuomet vyras prieš ją smurtauja, tačiau anksčiau į policiją nesikreipė. Pažymi, kad vyras nuolat vartoja alkoholį, o tuomet būna agresyvus. Kadangi čia vyro motinos namai, jį iškeldinti netikslinga. Pažymi, kad konflikto metu namuose buvo jų mažametė dukra S. Ž., gim. 2012 m.. Pageidauja, kad apie įvykį būtų pranešta moterų krizių centrui, tai pat jų namuose lankosi socialinė darbuotoja dėl vyro girtavimo. Serga cukriniu diabetu, dėl to turi 30 proc. darbingumo lygį, šiuo metu namie augina dukrą (b. l. 10).

2015-05-04 akistatos protokolu, kuriame užfiksuota, jog akistatos metu nukentėjusioji V. Ž. patvirtino savo parodymus, jos parodymus patvirtino ir įtariamasis T. Ž., nurodydamas, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, buvo taip, kaip nupasakojo jo žmona, sudavė jai 4 smūgius delnu į nugaros vidurinę dalį (b. l. 13).

Blaivumo patikrinimo testo rezultatais, patvirtinančiais, kad 2015-04-02, 23:50 val., T. Ž. nustatytas 1.93 ‰ girtumas (b. l. 29).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis T. Ž. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei V. Ž., o būtent, kad, jis, 2015-04-02, apie 22.00 val., name, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.93 ‰ girtumo laipsnis), konflikto metu ranka keturis kartus sudavė sutuoktinei V. Ž. į nugarą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai V. Ž. fizinį skausmą. Kaltinamojo T. Ž. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. Ž. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, bei jos dydžiu (b. l. 38).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį - sutuoktinę), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį T. Ž. - praeityje neteistas (b. l. 30-31), kelis kartus baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 32-33), dirba (b. l. 36). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis – 9 mėnesiai - šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Prokuroro siūlomi BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti įpareigojimai – būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, T. Ž. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu T. Ž. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-04-02, 23.32 val., iki 2015-04-03, 13.05 val. (1 para) (b. l. 14, 21). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 19, 20) paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Įskaityti į bausmę T. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-04-02, 23.32 val., iki 2015-04-03, 13.05 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

T. Ž. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Kaltinamajam T. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.