Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas ir O. J.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., po sutuoktinio J. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji, S. B., yra J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė. Pareiškėjai ir jos mirusiam sutuoktiniui J. B. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties, pareiškėja pradėjo valdyti visą minėtą turtą, juo rūpintis kaip savu, prižiūrėti, tvarkyti, mokėjo visus reikalingus mokesčius. J. B. testamento sudaręs nebuvo. Pareiškėjos dukrai į palikimą nepretendavus, S. B. buvo įsitikinusi, kad savaime tapo sutuoktiniui priklausiusios nekilnojamojo turto dalies savininke ir kad jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia. Dėl teisinių žinių stokos, pareiškėja į notarą nesikreipė, manė, jog turtas, įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu, po J. B. mirties, tapo vienos pareiškėjos nuosavybe. Nuvykus pas notarą sužinojo, kad paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas, nes yra praleistas įstatymu nustatytas trijų mėnesių terminas. Todėl pareiškėja S. B. kitokia, ne teismine tvarka, gauti palikimo priėmimo pradėjus paveldėtą turtą valdyti faktą patvirtinančių dokumentų, galimybių neturi.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas 2024 m. gegužės 22 d. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo dėl galimo palikėjo J. B. palikimo perėjimo valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu, neprieštarauja pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo byloje O. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog su pareiškimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis sutinkanti. Mama po vyro J. B. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, ji viena turtu naudojasi, jį prižiūri, valdo kaip savo. Ji pati į tėčio palikimą nepretenduoja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

5. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio J. B. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti J. B. palikimą pilna apimtimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis).

6. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

8. Byloje nustatyta, kad J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), sutuoktinis. J. B. mirė būdamas santuokoje su S. B.. Pareiškėja su sutuoktiniu J. B. turėjo vieną dukrą – O. J. Iš Panevėžio rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro pažymos matyti, kad po J. B. mirties palikimo niekas nepriėmė, notaro biure paveldėjimo byla neužvesta. Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų.

9. Po J. B. mirties liko turtas - nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad minėti žemės sklypai yra registruoti S. B. ir J. B. vardu, nuosavybės teise įgyti (duomenys neskelbtini), Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Žemės sklypai įgyti palikėjo ir S. B. santuokos metu ir yra registruoti jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

10. Iš bylai pateiktų duomenų yra matyti, kad J. B. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tuo adresu, nuo (duomenys neskelbtini), buvo deklaruota palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta. Po palikėjo J. B. mirties sutuoktinė S. B. iš karto pradėjo rūpintis palikimo turtu. Pateikti įrodymai patvirtina, kad mokesčiai už nekilnojamąjį turtą mokami pilna apimtimi, įsiskolinimų nėra. S. B. šį turtą prižiūri, tvarko ir valdo kaip savo. Šias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) pažyma, suinteresuoto asmens O. J. rašytiniai paaiškinimai. Todėl manytina, kad pareiškėja atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, bei aiškiai išreiškė savo valią įgyti šį turtą savo nuosavybėn (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

11. Pareiškėjos argumentams, kad ji, po savo vyro J. B. mirties, priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti kaip savo, pilnai pritaria palikėjo dukra suinteresuotas asmuo O. J. Priešingų duomenų byloje nenustatyta. Pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji iš karto po sutuoktinio J. B. mirties jo palikimą priėmė viena, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti: pradėjo naudotis kaip savu, jį valdyti, tvarkyti, disponuoti, t. y. aiškiai išreiškė valią priimti J. B. palikimą. Nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti. Duomenų apie tai, kad S. B. būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės paveldėti sutuoktinio turtą, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad S. B. aptartu būdu priėmė po sutuoktinio J. B. mirties atsiradusį palikimą. Visų šių duomenų pakanka prašomam juridiniam faktui nustatyti (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.