- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-01-29
- Bylos Nr.
- I-8-473/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Ernestas Spruogis, Violeta Balčytienė
- Atsakovas
- Studiju
Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teisejo Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas), Violetos Balcytienes (praneeja) ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareikejui A. ., atsakovo atstovems Rimai ˇilinskaitei ir Rasai Bagdanaviciutei, vieame teismo posedyje inagrinejo administracine byla pagal pareikejo A. . skunda atsakovui Studiju kokybes vertinimo centrui del sprendimu panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
pareikejas kreipesi i teisma, praydamas panaikinti: 1) 2008-07-02 Studiju kokybes vertinimo centro sprendima Nr. 14-453, kuriuo atsakovas Baltijos tarptautines akademijos jam suteikta teisininko kvalifikacija ivertino kaip lygiaverte kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su salyga, jeigu kvalifikacijos turetojas ilaikys teises kvalifikacini egzamina pagal io egzamino programa (01 Sl-UP) Studiju kokybes vertinimo centre; 2) U˛sienyje igytu kvalifikaciju, suteikianciu teise i auktaji moksla, bei auktojo mokslo kvalifikaciju vertinimo ir akademinio pripa˛inimo apeliacines komisijos (toliau – Komisija) 2008-09-23 protokolini nutarima Nr. AK-2008-06, kuriuo jo apeliacijos nepatenkino ir paliko galioti atsakovo 2008-07-02 sprendima Nr. 14-453.
Pareikejas skunde (b. l. 4–6) nurode ir per teismo posedi paaikino, kad su atsakovo ir Komisijos sprendimais nesutinka, kadangi atsakovas nustate esmini skirtuma tarp jo Baltijos rusu institute (velesnis pavadinimas – Baltijos tarptautine akademija) igytos kvalifikacijos studiju rezultatu reikalavimu bei atitinkamu reikalavimu Lietuvos Respublikoje. Tokia ivada atsakovas padare remdamasis 2007-12-05 Baltijos rusu instituto pa˛yma Nr. 352/V, kurioje nurodyta, kad nuo 2004 m. vasario menesio iki 2005 m. liepos menesio Lietuvos Respublikoje buvo vykdomos tik konsultacijos, kai jas organizavo ir vykde ne Baltijos humanitarinis centras, o Baltijos rusu institutas (Baltijos tarptautine akademija). Atsakovas neisigilino i kitus pateiktus dokumentus ir padare klaidinga ivada, kad dalis studiju, t. y. nuo 2004 m. vasario menesio iki 2005 m. liepos menesio, buvo vykdoma nelegaliai, neturint tam leidimo Lietuvos Respublikoje. 2003-11-10 LR vietimo ir mokslo ministerija idave leidima Nr. 001085 vietimo istaigai Baltijos humanitariniam centrui „vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje pagal Baltijos rusu instituto studiju programas ir u˛siimti kita su studijomis susijusia veikla“. 2004-02-06 pareikejas pasirae sutartis su vietimo istaiga Baltijos humanitariniu centru Nr. 04/064/1/Kn ir Baltijos rusu institutu Nr. K2-413064. Remiantis mineta sutartimi Nr. 04/064/1/Kn, Baltijos humanitarinis centras pagal LR vietimo ir mokslo ministerijos 2003-11-10 leidima Nr. 001085 turejo teise vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje. ios sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad visa studiju laikotarpi studentai studijuos pagal Baltijos rusu instituto programa ir tvarka. Pagal kita minetos sutarties Nr. K2-413064 2.1.4 punkta, jeigu jis, kaip u˛sakovas, lankys kursus Baltijos humanitarinio centro mokymo istaigoje – Baltijos rusu institute, kurie pagal apimti ir kokybe atitinka sertifikuotu LR studiju programas, tai vykdytojas (Baltijos rusu institutas) buvo isipareigojes iskaityti jam studijuotus pagal programa dalykus, kurie atitinka vykdytojo sertifikuotu destytoju programas. Pagal 2004-05-06 LR vietimo ir mokslo ministerijos isakyma Nr. ISAK 689, atsi˛velgus i studijas vykdancio subjekto (Baltijos rusu instituto), pasikeitusio pavadinima ir buveines adresa, Tarptautinei Baltijos akademijai buvo iduotas leidimas Nr. 23/926 vykdyti studijas pagal Baltijos rusu instituto studiju programas. io isakymo 3.1 punkte nustatyta, kad 2003-11-10 iduotas LR vietimo ir mokslo ministerijos leidimas Nr. 001085 vietimo istaigai Baltijos humanitariniam centrui vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje neteko galios. Todel jis nuo 2004 m. vasario menesio iki 2005 m. liepos menesio teisetai studijavo pagal Baltijos rusu instituto (Tarptautines Baltijos akademijos) studiju programas Lietuvoje, t. y. lanke paskaitas, konsultacijas ir ilaike iskaitas, egzaminus, atsiskaitymus u˛ kursinius darbus. Nesutinka su atsakovo ivada, kad del oficialaus mokslo istaigos pavadinimo ir adreso pakeitimo jo studiju dalis buvo pripa˛inta kaip atlikta Lietuvoje be leidimo ir negali buti laikoma tinkamo lygio bei atitikti visuomenes tesetu interesu. Taip pat abejoja atsakovo ivados pagristumo ir teisetumo, nes atsakovas, vertines kitu Baltijos rusu instituto (Tarptautines Baltijos akademijos) absolventu kvalifikacija (pvz., S. R., O. A., J. R. ir kt.), kurie studijavo tokiomis paciomis salygomis nuo 2003 iki 2006 metu, nustate kaip teiseta be jokiu salygu. Kvalifikacijos vertinimo ivadose nurode tureta LR vietimo ir mokslo ministerijos leidima vykdyti studijas ir konstatavo esminiu skirtumu nebuvima. Mano, kad tokiu budu buvo pa˛eistas konstitucinis asmenu lygiateisikumo principas (LR Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Komisija taip pat nenurode, kokios normatyvinio akto nuostatos ipareigoja priimti sprendima su salyga. Komisija netyre ir nenagrinejo jo apeliacijoje pateiktu argumentu, del kuriu skund˛iamas sprendimas laikytinas neteisetu. Komisija pa˛eide 1997 m. Lisabonos konvencijos nuostata, kurioje nustatyta, kad jeigu nors viena valstybe Europos Tarybos nare pripa˛ista auktojo mokslo kvalifikacija, ji pripa˛intina ir kitose alyse, kurios yra ratifikavusios konvencija. Tarptautine Baltijos akademija (Baltijos rusu institutas) turi Latvijos Respublikos valstybine akreditacija.
Atsiliepimas
Atsakovas Studiju kokybes vertinimo centras su pareikejos skundu nesutiko, prae ji atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime i skunda (b. l. 30–38) nurode ir teismo posedyje atsakovo atstoves paaikino, kad vertindamas pareikejo kvalifikacija tarp pareikejo kvalifikacijos studiju rezultatu reikalavimu bei atitinkamu reikalavimu, keliamu Lietuvos Respublikoje, nustate esmini skirtuma – pareikejo studijos nuo 2004 m. vasario iki 2005 m. liepos menesio vyko Lietuvos Respublikoje, o ias studijas vykde ne Baltijos humanitarinis centras (velesnis pavadinimas – Tarptautine Baltijos akademija), turejes LR vietimo ir mokslo ministerijos leidima vykdyti studijas pagal Baltijos rusu instituto (velesnis pavadinimas – Baltijos tarptautine akademija) studiju programas ir u˛siimti kita su studijomis susijusia veikla Lietuvos Respublikoje, o Baltijos rusu institutas, neturejes minetos institucijos leidimo tokiai veiklai. Del studiju igyvendinimo vietos teige, kad pareikejas u˛pildytame klausimyne apie studiju igyvendinimo vieta nurode, kad studijos (paskaitos, konsultacijos, egzaminai, iskaitos, atsiskaitymai u˛ kontrolinius ir kursinius darbus) nuo 2004 m. kovo menesio iki 2005 m. kovo menesio vyko Lietuvos Respublikoje. Taciau Baltijos tarptautine akademija, atsakydama i atsakovo paklausime Nr. 4-1150 suformuota klausima, nurode, kad pareikejas visa studiju laikotarpi nuo 2004-02-20 iki 2007-02-16 studijavo Latvijoje. Auktoji mokykla nurode, kad Tarptautine Baltijos akademija, t. y. Lietuvoje veikes juridinis asmuo, vykde ne studijas, o teike informacines ir metodines konsultacijas. Be to, kvalifikacijos teikejas – Baltijos rusu institutas (dabartine Baltijos tarptautine akademija) – nurode, kad per visa pareikejo studiju laikotarpi studijas vykde butent jis. Pa˛ymoje kvalifikacijos teikejas nurode, kad „jokie mokomieji dalykai, studijuojami Baltijos humanitariniame centre (Tarptautine Baltijos akademija), nebuvo iskaitomi nei vienu „i Jusu nurodytu laikotarpiu“. Taigi auktoji mokykla pati atsiribojo nuo Baltijos humanitarinio centro ir Tarptautines Baltijos akademijos vykdytos veiklos, taip patvirtindama, kad per visa pareikejo studiju laikotarpi studiju vykdytoja buvo ji, o ne Lietuvoje veike juridiniai asmenys. Neteiseta Baltijos rusu instituto (velesnis pavadinimas – Baltijos tarptautine akademija) veikla Lietuvoje papildomai patvirtina pareikejo studiju sutartis su Baltijos humanitariniu centru, studiju sutartis su Tarptautine Baltijos akademija ir specialisto tikslinio parengimo sutartis su Baltijos rusu institutu. 2004-02-06 pasiraytos sutarties su Baltijos rusu institutu 1.1 punkte Baltijos rusu institutas isipareigojo parengti pareikeja pagal auktojo mokslo programa ir iduoti jam valstybinio pavyzd˛io diploma, t. y. isipareigojo buti pareikejo studiju vykdytoju. Taciau nei pareikejo nurodytu laikotarpiu, kai studijos vyko Lietuvoje, nei jokiu kitu laikotarpiu Baltijos rusu institutas (velesnis pavadinimas – Baltijos tarptautine akademija) neturejo leidimo vykdyti studiju Lietuvos Respublikos valstybeje. Aplinkybe, kad studijas de facto vykde Baltijos rusu institutas, patvirtina ir sutarties su ia auktaja mokykla 2.1.1 punktas, pagal kuri kvalifikacijos teikejas isipareigojo parengti specialista pagal neakivaizdine-nuotoline mokymo forma. Atsakovas pa˛ymejo, kad nuotolines studiju formos da˛nai naudojamos, kai auktoji mokykla savo veikla vykdo kitoje valstybeje. Tai patvirtina, kad studijas Lietuvoje vykde Baltijos rusu institutas. Sutarties su Baltijos rusu institutu 4.3 punkte nurodyta, kad klausytoja paalinus i mokslo istaigos Baltijos humanitarinio centro, jis automatikai ibraukiamas i Baltijos rusu instituto studentu sarau. i sutarties nuostata parodo, kad studentai, mokydamiesi Lietuvoje, i tikruju buvo Baltijos rusu instituto studentais, todel susitarimo salygos patvirtina, kad net ir tada, kai studijos igyvendintos Lietuvoje, tikrasis studiju vykdytojas buvo Latvijos Respublikos auktoji mokykla Baltijos rusu institutas. Atsi˛velgdamas i 2008-09-23 Komisijos posed˛io protokola Nr. AK-2008-06, pareikejas per Komisijos posedi nurode, kad i Latvija pradejo va˛ineti nuo 2005-07-01, o iki to laiko mokesi Klaipedoje. Komisijos posed˛io pirmininkei V. B. paklausus, kodel jis mokejo Tarptautinei Baltijos akademijai, pareikejas atsake, kad Tarptautine Baltijos akademija tvarke administracinius, organizacinius klausimus ir kad jis mokejo ne u˛ moksla, bet u˛ administracines paslaugas – egzaminu grafiku sudaryma, kelioniu i Latvija organizavima. Pareikejas teige, kad nuo 2005 m. liepos menesio jokiu mokslo funkciju Tarptautine Baltijos akademija neatliko. Teige, kad sutartis su Tarptautine Baltijos akademija – tai sutartis ne del administravimo ar ve˛imo paslaugu, o del neformaliojo vietimo vykdymo. Pagal ja Tarptautine Baltijos akademija isipareigojo suteikti pareikejui teoriniu ˛iniu ir praktiniu gebejimu pagal neformaliojo suaugusiuju vietimo programa, o pareikejas isipareigojo u˛ tai moketi. Metinis mokestis u˛ studijas – 9,6 MGL, o tai pasiraant sutarti sudare 1 200 Lt. Mano, kad tikrieji ios sutarties aliu ketinimai nesutapo su sutarties salygomis. Jo nuomone, sutartis su Tarptautine Baltijos akademija – tai apsimestinis sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti (LR civilinio kodekso 1.87 str. 1 d.). Atsi˛velgus i metinio mokescio dydi ir i aplinkybe, kad u˛ 1 200 Lt metini mokesti neformaliojo vietimo paslaugos, kaip nurode pats pareikejas, neteiktos, tiketina, kad su Tarptautine Baltijos akademija buvo sudaryta sutartis vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje (pasiraant sutarti Tarptautine Baltijos akademija leidimo tokiai veiklai jau nebeturejo). Mano, kad remiantis Lisabonos konvencijos ir 2002-03-11 U˛sienyje igytu kvalifikaciju vertinimo kriteriju ir proceduru rekomendaciju nuostatomis, kadangi auktojo mokslo kvalifikacija liudija igytas ˛inias ir igud˛ius ir mokantis igytos ˛inios ir gebejimai priklauso nuo mokymo proceso organizavimo, o nelegaliu studiju metu valstybes kompetentingos institucijos studiju kokybes negarantuoja ir neu˛tikrina, studiju rezultatai nera ir negali buti atsiejami nuo studiju legitimumo. Todel kompetentingos valstybes institucijos negali besalygikai pripa˛inti kvalifikacijos, kuri igyta dali studiju vykd˛ius nelegaliai. Be to, kiekviena u˛sienyje igyta kvalifikacija vertinama individualiai, remiantis atitinkama apie ja turima informacija.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareikejas 2007-04-23 pateike Studiju kokybes vertinimo centrui prayma del u˛sienyje igytos auktojo mokslo kvalifikacijos vertinimo (I t., b. l. 40–42). Studiju kokybes vertinimo centras 2008-1207-02 prieme sprendima Nr. 14-453 „Del kvalifikacijos vertinimo“ Baltijos tarptautines akademijos pareikejui suteikta teisininko kvalifikacija ivertinti kaip lygiaverte kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su salyga, jeigu kvalifikacijos turetojas ilaikys teises kvalifikacini egzamina pagal io egzamino programa (01 Sl-UP) Studiju kokybes vertinimo centre (I t., b. l. 88–90). Pareikejas 2008-07-15 Komisijai pateike apeliacija del anksciau mineto Studiju kokybes vertinimo centro sprendimo, kurioje prae i sprendima panaikinti (I t., b. l. 82–85). Komisija, inagrinejusi pareikejos apeliacija, nutare jos nepatenkinti ir palikti galioti Studiju kokybes vertinimo centro 2008-07-02 sprendima Nr. 14-453 „Del kvalifikacijos vertinimo“ (I t., b. l. 9–10).
Ginco santykius reguliuoja Europos Tarybos ir Unesco kvalifikaciju, susijusiu su auktuoju mokslu, pripa˛inimo Europos regiono valstybese konvencija (toliau – 1997 m. Lisabonos konvencija), Lietuvos Respublikos auktojo mokslo istatymas, Lietuvos Respublikos mokslo ir studiju istatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2005-01-21 nutarimas Nr. 60 „Del U˛sienyje isigytu kvalifikaciju, suteikianciu teise i auktaji moksla, bei auktojo mokslo kvalifikaciju vertinimo ir akademinio pripa˛inimo nuostatu patvirtinimo“ ir Studiju kokybes vertinimo centro direktoriaus 2006-02-03 isakymas Nr. 1-24 „Del u˛sienyje igytu kvalifikaciju, suteikianciu teise i auktaji moksla, vertinimo taisykliu“.
Pagal Lietuvos Respublikos auktojo mokslo istatymo (2000-03-21 istatymo Nr. VIII-1586 redakcija) 3 straipsnio 3 dali, u˛sienio auktosiose mokyklose igytas auktasis isilavinimas pripa˛istamas Lietuvos Respublikos istatymu ir kitu teises aktu bei Lietuvos Respublikos tarptautiniu sutarciu nustatyta tvarka. LR auktojo mokslo istatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vietimo ir mokslo ministerijos ekspertine institucija auktuju mokyklu vertinimo klausimais yra biud˛etine istaiga Studiju kokybes vertinimo centras. Pagal io istatymo 44 straipsnio 2 dali, studiju programu kokybe vietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka vertina Studiju kokybes vertinimo centras ir vieai skelbia savo ivadas.
U˛sienyje igytu kvalifikaciju, suteikianciu teise i auktaji moksla, bei auktojo mokslo kvalifikaciju vertinima ir akademini pripa˛inima Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2005-01-21 nutarimu Nr. 60 patvirtinti U˛sienyje igytu kvalifikaciju, suteikianciu teise i auktaji moksla, bei auktojo mokslo kvalifikaciju vertinimo ir akademinio pripa˛inimo nuostatai (toliau – Nuostatai). io teises akto 6 punkte nustatyta, kad u˛sienyje igytu kvalifikaciju atitikti kvalifikacijoms, igytoms Lietuvos Respublikoje baigus vidurinio ugdymo ar auktojo mokslo studiju programas, vertina Studiju kokybes vertinimo centras. Pagal 11 punkta, Studiju kokybes vertinimo centras inagrineja pateiktus dokumentus ir nustato esminius skirtumus tarp u˛sienyje igytos kvalifikacijos mokymosi (studiju) rezultatu, apimties (trukmes), turinio, pasiekimu vertinimo reikalavimu ir atitinkamu reikalavimu, nustatytu Lietuvos Respublikoje. Nuostatu 14.2 punkte nustatyta, kad Studiju kokybes vertinimo centras turi teise priimti sprendima vertinti u˛sienyje igyta kvalifikacija kaip lygiaverte atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, su salyga, jeigu kvalifikacijos turetojas ivykdys konkrecius papildomus reikalavimus (ilaikys kvalifikacini egzamina ir (ar) baigs papildomus kursus).
U˛sienyje igytu kvalifikaciju, suteikianciu teise i auktaji moksla, vertinima reglamentuoja Studiju kokybes vertinimo centro direktoriaus 2006-02-03 isakymas Nr. 1-24 „Del u˛sienyje igytu kvalifikaciju, suteikianciu teise i auktaji moksla, vertinimo taisykliu“ (toliau – Taisykles). ios taisykles reglamentuoja Studiju kokybes vertinimo centro atliekama u˛sienyje igytos kvalifikacijos vertes ir lygmens nustatyma, u˛sienyje igytos kvalifikacijos vertes ir lygmens palyginima su Lietuvos Respublikoje igyjama vidurinio mokslo kvalifikacija, taip pat atitikmenu Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo mokyklu dalykams nustatyma ir pa˛ymiu i kilmes alies vertinimo sistemos pervedima i atitinkama Lietuvos Respublikoje taikoma vertinimo sistema.
Lisabonos konvencijos VI.1 straipsnyje nustatyta, kad pripa˛inimo sprendimas grind˛iamas auktojo mokslo kvalifikacija, liudijancia ˛inias ir igud˛ius, kiekviena alis pripa˛ins auktojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje alyje, jei negalima nurodyti esminiu skirtumu tarp kvalifikacijos, kurios pripa˛inimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos alyje, kurioje siekiama pripa˛inimo. Konvencijos III.1 straipsnio 2 d. suteikiama teise valstybei imtis atitinkamu priemoniu kvalifikaciju pripa˛inimui ivertinti, iimtinai remiantis pareikejo igytomis ˛iniomis ir igud˛iais.
Nagrinejamo ginco esme – ar Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos U˛sienyje igytu kvalifikaciju, suteikianciu teise i auktaji moksla, bei auktojo mokslo kvalifikaciju vertinimo ir akademinio pripa˛inimo apeliacines komisijos 2008-09-23 protokolinis sprendimas Nr. AK-2008-06 ir 2008-07-02 Studiju kokybes vertinimo centro sprendimu Nr. 14-453 nustatyta salyga yra teiseti ir pagristi.
Bylos duomenimis, pareikejas 2007 m. baige studijas Baltijos rusu institute (velesnis pavadinimas – Baltijos tarptautine akademija) ir igijo teisininko kvalifikacija (I t., b. l. 24). Atsakovas nustate, kad esmini skirtuma pagal Nuostatu 14 punkto 2 papunkti ir pareikejo kvalifikacija ivertinto kaip lygiaverte kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su salyga, jeigu kvalifikacijos turetojas ilaikys teises kvalifikacini egzamina pagal io egzamino programa (I t., b. l. 89–90).
Vertindamas igyta kvalifikacija atsakovas nustate esmini skirtuma tarp pareikejo kvalifikacijos studiju rezultatu reikalavimu bei atitinkamu reikalavimu, keliamu Lietuvos Respublikoje, t. y. inagrinejes pareikejo ir Baltijos tarptautines akademijos (ankstesnis pavadinimas – Baltijos humanitarinis centras) pateiktus dokumentus, nustate, kad pareikejo studijos nuo 2004 m. vasario iki 2005 m. liepos menesio vyko Lietuvos Respublikoje, kai ias studijas vykde ne Baltijos humanitarinis centras (velesnis pavadinimas – Tarptautine Baltijos akademija), turejes Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos leidima vykdyti studijas pagal Baltijos rusu instituto (velesnis pavadinimas – Baltijos tarptautine akademija) studiju programas ir u˛siimti kita su studijomis susijusia veikla.
Pareikejas nesutinka su atsakovo ivada, kad del oficialaus mokslo istaigos pavadinimo ir adreso pakeitimo jo studiju dalis buvo pripa˛inta kaip atlikta Lietuvoje be leidimo ir negali buti laikoma tinkamo lygio ir atitikti visuomenes tesetu interesu, todel mano, kad nuo 2004 m. vasario menesio iki 2005 m. liepos menesio teisetai studijavo pagal Baltijos rusu instituto (Tarptautines Baltijos akademijos) studiju programas Lietuvoje, t. y. lanke paskaitas, konsultacijas ir ilaike iskaitas, egzaminus, atsiskaitymus u˛ kursinius darbus. Pareikejas savo skunde paaikino, kad jokios itakos igytai kvalifikacijai neturi tai, kad dali studiju jis atliko Lietuvos Respublikoje, ir tai, kad pasikeite mokslo istaigos pavadinimas, kadangi ji turejo LR vietimo ir mokslo ministerijos istatymo nustatyta tvarka suteikta leidima vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje. Jis nesutinka su Komisijos priimtu sprendimu, kuriuo patvirtintas Studiju kokybes vertinimo centro sprendimas, ipareigojantis pareikeja ilaikyti papildomai kvalifikacini egzamina.
2007-05-22 Baltijos rusu instituto pa˛ymoje Nr. 352/V nurodyta, kad pareikejas visa studiju laikotarpi nuo 2004-02-20 iki 2007-02-16 studijavo Latvijoje. O nuo 2004 m. vasario menesio iki 2005 m. liepos menesio Lietuvos Respublikoje buvo vykdomos tik konsultacijos, kai jas organizavo ir vykde ne Baltijos humanitarinis centras, o Baltijos rusu institutas (velesnis pavadinimas – Baltijos tarptautine akademija). Be to, Baltijos rusu institutas (dabartine Baltijos tarptautine akademija) taip pat nurode, kad per visa pareikejo studiju laikotarpi studijas vykde butent jis ir jokie mokomieji dalykai, studijuojami Baltijos humanitariniame centre (Tarptautineje Baltijos akademijoje), nebuvo iskaitomi 2004–2005 m. nurodytu laikotarpiu (b. l. 16–17). Taigi Tarptautine Baltijos akademija, teigdama, kad studijos vyko Latvijoje, o Lietuvoje – tik konsultacijos, atsiribojo nuo veiklos, kuri vyko Lietuvoje. Teismas daro ivada, kad kadangi auktoji mokykla pati atsiribojo nuo Baltijos humanitarinio centro ir Tarptautines Baltijos akademijos vykdytos veiklos, laikytina, kad per visa pareikejo studiju laikotarpi studiju vykdytoja buvo ji, o ne Lietuvoje veike juridiniai asmenys. Be to, Baltijos rusu institutas (dabartine – Baltijos tarptautine akademija), kuri save ivardija kaip studiju vykdytoja, niekada neturejo leidimo vykdyti studiju Lietuvos Respublikos valstybeje.
Remiantis 2004-02-06 su Baltijos rusu institutu sudarytos sutarties 1.1 punktu, Baltijos rusu institutas isipareigojo buti studiju vykdytoju ir pareikejui iduoti diploma, nors jo nurodytu laikotarpiu, kai studijos vyko Lietuvoje, jis neturejo leidimo vykdyti studiju Lietuvos Respublikoje. Aplinkybe, kad studijos de facto vyko Lietuvoje, patvirtina sutarties 2.1.1 punktas, kuriame nustatyta, kad Baltijos rusu institutas isipareigojo parengti specialia neakivaizdine-nuotoline mokymo forma, kadangi esant tokiai mokymosi formai, auktoji mokykla savo veikla da˛niausiai vykdo kitoje valstybeje. Pagal sutarties 4.3 punkta, klausytoja paalinus i Baltijos humanitarinio centro, jis ibraukiamas ir i Baltijos rusu instituto sarau, o tai rodo, kad studentai, mokydamiesi Lietuvoje, laikomi Baltijos rusu instituto studentais. Tai patvirtina, kad net ir tada, kai studijos buvo igyvendintos Lietuvoje, tikrasis studiju vykdytojas buvo Baltijos rusu institutas (I t., b. l. 13–14). Be to, remiantis sutartimi su Tarptautine Baltijos akademija, matyti, kad ji buvo sudaryta ne del administravimo ar ve˛imo, o neformaliojo vietimo vykdymo, kuria Tarptautine Baltijos akademija isipareigojo suteikti pareikejui teoriniu ˛iniu ir praktiniu gebejimu pagal neformaliojo suaugusiuju vietimo programa, todel leid˛ia manyti, kad i sutartis buvo sudaryta studijoms vykdyti Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 66).
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareikejas nuo 2004 m. vasario menesio iki 2005 m. liepos menesio mokesi Baltijos rusu instituto neakivaizdiniame skyriuje (I t., b. l. 47–55). Pareikejas, u˛pildydamas Studiju kokybes vertinimo centro pateikta klausimyna „Del informacijos apie studiju Baltijos Tarptautineje Akademijoje igyvendinimo vieta“ (I t., b. l. 59), nurode, kad studijos (paskaitos, konsultacijos, egzaminai, iskaitos, atsiskaitymai u˛ kontrolinius ir kursinius darbus) nuo 2004 m. kovo menesio iki 2005 m. kovo menesio vyko Lietuvos Respublikoje, t. y. akademijos atstovybeje Klaipedoje, adresu: Taikos pr. 24A. Dalis studiju (2004–2005 m.) igyvendintos Lietuvos Respublikoje, kai Baltijos rusu institutas neturejo kompetentingu instituciju leidimo vykdyti studijas (LR vietimo ir mokslo ministerijos licencija Nr. 001085, 2003-11-10 vietimo ir mokslo ministro isakymas „Del leidimo vietimo istaigai Baltijos humanitariniam centrui vykdyti studijas ir u˛siimti kita su studijomis susijusia veikla idavimo“ Nr. ISAK-1578) (I t., b. l. 19, 23). LR auktojo mokslo istatymo 15 str. 2 d. nustatyta, kad Lietuvos ir u˛sienio auktosios mokyklos, ketinancios Lietuvoje vykdyti studijas pagal kitu aliu auktuju mokyklu studiju programas ir u˛siimti kita su studijomis susijusia veikla, turi Vyriausybes nustatyta tvarka gauti leidima teikti ias paslaugas. Pagal io istatymo 13 str. 5 d., asmenu vykdoma su studijomis susijusi veikla be Vyriausybes leidimo yra neteiseta. O Baltijos rusu institutas tokio leidimo neturejo, todel 2004 m. vasario–2005 metais vykdytos studijos pa˛eide LR auktojo mokslo istatymo reikalavimus.
Pagal Lietuvos Respublikos teises aktuose itvirtintas normas asmuo igyja atitinkama auktojo mokslo kvalifikacija tik baiges pripa˛intos (legaliai veikiancios) auktojo mokslo institucijos vykdoma atitinkama valstybes pripa˛istama (legaliai vykdoma) studiju programa ir ivykdes studiju programoje nustatytus ipareigojimus reguliariai lankyti paskaitas ir seminarus, laiku ir tinkamai ilaikyti egzaminus ir iskaitas ir kt. Tuo pat metu valstybe, iduodama licencija vykdyti tam tikra veikla, savo pilieciams isipareigoja ir garantuoja, kad tam tikra vykdoma licencijuojama veikla bus tinkamos kokybes. Auktojo mokslo paslaugu licencijavimu u˛tikrinama, kad auktojo mokslo paslaugos bus tinkamos kokybes, kad visuomenes teisems ir teisetiems interesams nebus padaryta ˛alos. Todel asmens, neturincio leidimo (licencijos), vykdoma studiju ar su studijomis susijusi veikla negali buti laikoma tinkamo lygio ir atitinkanti visuomenes teisetus interesus bei lukescius. Taigi licencijos (leidimo vykdyti studijas) nebuvimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti esmini skirtuma ir pareikejo kvalifikacijos besalygikai nepripa˛inti lygiaverte kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas. Kadangi, kaip mineta, studiju dalis igyvendinta neturint istatymu nustatyta tvarka iduoto leidimo vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje, todel darytina ivada, kad atsakovas, vadovaudamasis Nuostatu 11 punktu, tarp pareikejo studiju rezultatu reikalavimu ir atitinkamu reikalavimu, nustatytu Lietuvos Respublikoje, pagristai nustate esmini skirtuma.
Atsi˛velgiant i tai, kas idestyta, darytina ivada, kad mokymo procesas Vilniuje buvo vykdomas io proceso niekaip neiteisinus, neturint auktosioms studijoms butinos mokymo bazes, todel Studiju kokybes vertinimo centro sprendimas pareikejo kvalifikacija vertinti kaip lygiaverte kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su salyga, jeigu kvalifikacijos turetojas ilaikys teises kvalifikacini egzamina pagal programa 01S1-UP Studiju kokybes vertinimo centre, bei U˛sienyje igytu kvalifikaciju vertinimo ir pripa˛inimo apeliacines komisijos nutarimas, kuriuo netenkinta pareikejo apeliacija, yra teiseti ir pagristi, ju naikinti ir ipareigoti Studiju kokybes vertinimo centra priimti nauja sprendima del pareikejo auktojo mokslo kvalifikacijos vertinimo pagrindo nera (LR ABTI 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas idestyta, ir vadovaudamasis LR administraciniu bylu teisenos istatymo 85–87 straipsniais,
nusprende:
pareikejo A. . skunda atmesti kaip nepagrista.
Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.