Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, susipažinusi su administracinio nusižengimo byla A. (A.) V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. birželio 19 d. buvo gauta administracinio nusižengimo byla, kurioje A. V. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiosios patrulės L. Š. 2018 m. birželio 10 d. surašytas protokolas, už tai, kad jis 2018 m. birželio 10 d., apie 4.13 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatyta 1,50 promilių neblaivumas, ir nepasirinkęs saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į betoninį gėlių vazoną; apgadino savo automobilį ir vazoną; be to, A. V. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilis BMW nedraustas automobilių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 127 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą.

Administracinio nusižengimo bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį nusižengimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas konkrečiame ANK straipsnyje. Konstatavus, kad minėtos sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio nusižengimo protokolas, išskyrus tuos ANK aptartus atvejus, kai protokolas nesurašomas. Priešingu atveju, t. y. tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, arba kad būtent kaltinamas asmuo yra kaltas dėl jo padarymo, arba paaiškėjus, kad nėra administracinio nusižengimo sudėties elemento, tyrimas negali būti tęsiamas.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas yra svarbi administracinio nusižengimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Atsižvelgiant į tai, šios stadijos metu ypatingai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti, o bet koks procesinis sprendimas gali būti priimamas tik tinkamai įvykdžius šiuos reikalavimus. Todėl teismas, gavęs administracinio nusižengimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirties greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn (ANK 563 str.).

Be to, ANK 593 straipsnyje numatyti veiksmai, kuriuos turi teisę atlikti tyrimo metu administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, tarp jų apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas ir t.t.

Svarbu ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti bei komentuojamo straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą bei nustatyti kaltą asmenį galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma.

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad teismui pateikta A. V. administracinio nusižengimo byla yra neišsami, kadangi tyrimo metu nebuvo atlikti tyrimo veiksmai, būtini teisingam ir išsamiam bylos išnagrinėjimui, kas užkerta teismui kelią iš esmės nagrinėti šią bylą.

Kartu su medžiaga pateiktame policijos pareigūno D. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, jog Didžioji g. 23 yra eismo įvykis, automobilis BMW atsitrenkė į gėlių vazoną; įvykio vietoje įvykio liudytojas K. S. nurodė neblaivų vairuotoją (A. V.) ir apibūdino pakeleivį, kuris jam taip pat atrodė lyg būtų kažko vartojęs, nors pareigūnams vairuotoju prisistatė įvykio vietoje buvęs blaivus M. (M.) K., galimai liudytojo apibūdintas pakeleivis. Taip pat iš tarnybinio pranešimo matyti, kad A. V. savo kaltę neigė, o jo administracinio nusižengimo protokole surašytas paaiškinimas neįskaitomas ir nesuprantamas. Nepaisant šių duomenų, užfiksuotų tarnybiniame pranešime, pareigūnai, tirdami nurodytą įvykį, nesiaiškino šių aplinkybių, nenustatė kaltę prisiėmusio asmens – M. K. duomenų, charakterizuojančios medžiagos, jo neapklausė, neatliko automobilį įvykio metu vairavusio asmens atpažinimo (nors iš bylos duomenų aišku, kad įvykį tiesiogiai matė liudytojas K. S., kuris, tikėtina, gali nurodyti asmenį, šio įvykio metu vairavusį automobilį, ir šį asmenį apibūdino savo paaiškinime). Be to, tyrimą atlikę pareigūnai nesiėmė veiksmų išsiaiškinti, kas iškvietė pareigūnus dėl nagrinėjamo įvykio ir šį asmenį apklausti, nors iš Policijoje registruojamų įvykių registro matyti, kad pareigūnus kvietė praeivis, pavarde M.. Ypatingai svarbu tai, kad iš bylos medžiagoje pateiktų nuotraukų matyti, kad įvykis įvyko prie kavinės, esančios Senamiestyje, netoli miesto Rotušės, kur teritorija galimai filmuojama, tai nurodyti netgi pareigūnų tarnybiniame pranešime, tačiau pareigūnai ir šios aplinkybės netyrė, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar nagrinėjamas įvykis yra užfiksuotas vaizdo kameromis. Iš byloje esančių duomenų neaišku ir tai, kodėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, kai liudytojas nurodė, kad jis su pakeleiviu galimai buvo apsvaigęs nuo nenustatytų medžiagų, be to, jo neblaivumo laipsnis yra artimas neblaivumui, už kurį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (1,50 promilės).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui.

Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai.

Dėl minėtų priežasčių, administracinio nusižengimo byla, kurioje A. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, grąžintina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, nes yra esminių tyrimo trūkumų, kurių nepašalinus, nėra galimybės tinkamai išnagrinėti šią bylą teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą, kurioje Aleksejus (Aleksey) Verstakov, asmens kodas (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.