- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- AN2-93-332/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00018-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Pažeidėjas
- T. Č.
- Kategorijos
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.5.2Administracinio nusižengimo protokolo turinys (ANK 609 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019-03-28 nutarimo, kuriuo T. Č. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) Eur dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams; už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) Eur dydžio bauda bei, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, T. Č. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. Č. nubaustas už tai, kad 2018-07-28, 8.15 val., (duomenys neskelbtini), Krašto kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km., vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus; lenkdamas atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusio traktoriaus velkamos priekabos galą; iš eismo įvykio vietos pasišalino; įvykio metu apgadinta traktoriaus priekaba. Tokiais savo veiksmais T. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 14 ir 219 punktus.
2. 2018-12-12 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi T. Č. administracinio nusižengimo byla grąžinta (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (toliau – Institucija) administracinio nusižengimo bylos tyrimui atlikti, pašalinant teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus trūkumus. Apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad Institucija T. Č. surašė ANK reikalavimų neatitinkantį administracinių nusižengimų protokolą, kuriame nenurodė, kam ir kokio dydžio žala buvo padaryta eismo įvykio metu. Be to, administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkti duomenys apie būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus, t. y. patvirtinančius ar paneigiančius T. Č. keliamą versiją, kad jo vairuoto automobilio apgadinimai atsirado kontaktavus su lenkiamo traktoriaus priekaba, o ne sprogus automobilio padangai. Todėl administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta Institucijai trūkumams pašalinti.
3. Skundžiamu 2019-03-28 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutarimu T. Č. pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė, subendrinta administracinė nuobauda – 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019-03-28 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį nutraukti.
4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad 2019-03-28 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas dėl padarytų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus.
4.2. Teigia, kad 2018-12-12 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta Institucijai pakartotiniam administracinių nusižengimų bylos tyrimui atlikti ir nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byla buvo perduota iš naujo neatlikus papildomo tyrimo ir nepašalinus 2018-12-12 apylinkės teismo nutartyje nurodytų trūkumų – naujas administracinio nusižengimo protokolas nebuvo surašytas, tačiau pirmos instancijos teismui tai nebuvo kliūtis išnagrinėti administracinių nusižengimo bylą. Institucija apylinkės teismui pateikė tą pačią bylos medžiagą, su tuo pačiu 2018-08-01 T. Č. surašytu administracinių nusižengimų protokolu, tik priekabos savininką R. F. pripažino nukentėjusiuoju ir pateikė duomenis, jog jam draudimo bendrovė sumokėjo 207,05 (du šimtus septynis eurus penkis euro centus) Eur. Apelianto manymu, apylinkės teismas administracinių nusižengimų bylą išnagrinėjo pagal ANK 609 straipsnio reikalavimų neatitinkantį administracinių nusižengimų protokolą, taip neužtikrindamas T. Č. teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo įrodinėjama jo kaltė ir neužtikrino jo teisės tinkamai pasiruošti gynybai.
4.3. Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinių nusižengimų bylą skundžiamame nutarime nurodė, kad po įvykio traktoriaus vairuotojas K. B. parodė, kad buvo išdaužtas priekabos galinis kairės pusės „stopas“ ir palenktas „apsauginis šveleris“, tačiau, apelianto manymu, liko nepašalinta abejonė, ar šie apgadinimai, jei jie buvo padaryti įvykio metu, buvo padaryti tiesioginio automobilio „Volkswagen Passat“ kontakto su priekaba metu, ar transporto priemonių kontaktas įvyko dėl sprogusios jo automobilio padangos, t. y. nebuvo atlikta eismo įvykio ekspertizė.
4.4. Atkreipia dėmesį, kad jis visos bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad jo vairuojamam automobiliui sprogo padanga. Apylinkės teismas nors ir įvertinęs jo nurodytą versiją dėl sprogusios padangos kaip eismo įvykiui kilti priežastį, paneigė jo versiją motyvuodamas tuo, kad „įvertinant T. Č. išsilavinimą ir darbinę veiklą, nėra pagrindo manyti jog T. Č. turi tokių specialių žinių, jog net nesustojęs ir nepamatęs kas įvyko, galėjo nustatyti automobilio sumėtymo, o vėliau ir apgadinimo priežastį“.
4.5. Policijos pareigūnas E. A. 2018-07-28 tarnybiniame pranešime nurodė, kad padanga prakirsta, tačiau automobilio „Volkswagen Passat“ priekinė dešinės pusės padanga buvo ne prakirsta, o supleišėjusi kiaurai per visą padangos apskritimą, atvira kamera (tai matosi nuotraukose), nebuvo jokio prakirtimo vienoje vietoje. Todėl mano, kad jo veikoje dėl eismo įvykio nėra jo kaltės.
4.6. Dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nurodo, kad jis nesuprato ir nenumatė, kad galėjo kliudyti lenkiamo traktoriaus traukiamą priekabą – jis nepajuto kontakto su traktoriaus priekaba. Jis yra įsitikinęs, kad lenkimo metu sprogo jo automobilio priekinė, dešinės pusės padanga, nes buvo stiprus pokštelėjimas bei specifinis sumėtymas. Mano, kad padanga sprogo traktoriaus lenkimo metu, todėl jis nesustodamas važiavo toliau, juolab, kad iki namų buvo likę apie 1 km. Namuose apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad sprogusi padanga, nuo to apgadintos aplinkinės automobilio detalės. Automobilį jis pastatė namų kieme, matomoje vietoje, prie pagrindinio kelio, kas patvirtina, kad jis nesistengė paslėpti automobilio.
4.7. Taip pat fotonuotraukose užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai, įskaitant ir visiškai supleišėjusią padangą, nepaneigia jos sprogimo bei nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad apeliantas galėjo ir turėjo pajusti jo vairuoto automobilio kontaktą su traktoriaus priekaba.
4.8. Dėl jam nustatyto girtumo teigia, kad apylinkės teisme apklausiamas parodė, jog palikęs savo namų kieme automobilį „VW Passat“, išėjo į darbą fermoje. Apsidirbęs skubiausius darbus, išgėrė iš namų atsineštą skardinę alaus, o tada atvažiavo policijos pareigūnai ir jam pasakė, kad jis pasišalino iš įvykio vietos, patikrino girtumą. Jis policijos pareigūnams pasakė, kad girtumas yra dėl darbe išgerto alaus. Teigia, kad paaiškinime melagingai nurodė, kad alkoholį gėrė naktį su draugais, taip nebuvo. Jis naktį buvo namuose, ryte prieš darbą važiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) apsipirkti, tame tarpe ir nusipirkti gaiviųjų gėrimų nusinešimui į darbą, nes buvo karštos dienos. Todėl, jam nepagrįstai inkriminuoti ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į T. Č. apeliacinį skundą Institucija prašo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019-03-28 nutarimą palikti nepakeistą ir T. Č. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos nuomone, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. Č. skundas yra nepagrįstas, nes apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bylą, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui.
Motyvuojamoji dalis
T. Č. apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
7. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys.
8. Nagrinėjamu atveju pritartina apylinkės teismo išvadai, kad administracinių nusižengimų protokolas iš dalies neatitinka jam įstatyme keliamų reikalavimų, tačiau Institucijai vykdant apylinkės teismo 2018-12-12 nutartį, buvo surinkti duomenys apie nukentėjusįjį asmenį, jam padarytą turtinę žalą. Todėl apygardos teismo manymu, šie administracinių nusižengimų protokolo trūkumai, neužkirto kelio pirmos instancijos teismui išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą.
9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).
10. Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad kaltinimas asmeniui buvo suformuluotas aiškiai, todėl apelianto procesinė teisė į gynybą nebuvo pažeista.
11. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui už tai, kad jis, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis), padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi, asmenį traukiant atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina nustatyti jo neblaivumo faktą, neblaivumo laipsnį ir kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimo (apgadinimo) faktą.
12. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šios normos dispozicijoje yra įtvirtinta tik viršutinė žalos dydžio riba – penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad žala yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas priklauso nuo turto savininko valios, kaip jis vertina administracinio nusižengimo padarinius.
13. Iš skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019-03-28 nutarimo matyti, kad T. Č. buvo nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, lenkdamas atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusio traktoriaus velkamos priekabos galą. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu apgadinta traktoriaus priekaba.
14. Susipažinus su apelianto apeliaciniu skundu bei administracinio nusižengimo bylos medžiaga, darytina išvada, kad T. Č. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.
15. Iš bylos medžiagos matyti, jog po eismo įvykio buvo apžiūrėtos abi transporto priemonės lengvasis automobilis, esantis T. Č. namuose bei įvykio vietoje K. B. vairuoto traktoriaus tempiama priekaba. Iš 2018-07-28 transporto priemonės techninės apžiūros akte Nr. 0118000399351 (b. l. 14) matyti, jog apžiūrėjus traktoriaus priekabą „Prowar, (duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad sugadintas priekabos kairės pusės galinis žibintas bei apsauginis priekabos kairės pusės bortelis. Iš 2018-07-28 transporto priemonės apžiūros protokolo Nr. 0118000399351, matyti, jog apžiūrėjus T. Č. vairuotą automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad lengvajam automobiliui apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas ir posūkis, priekinis dešinės pusės ratas, rato padanga (b. l. 11). Į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno E. A. tarnybiniame pranešime (b. l. 4) taip pat užfiksuoti eismo įvykio metu traktoriaus priekabai padaryti apgadinimai. Tai, jog buvo apgadinta traktoriaus priekaba, patvirtino savo paaiškinimais traktoriaus vairuotojas K. B. (b. l. 6) bei priekabos savininkas R. F. (b. l. 23). Traktoriaus priekabai padarytos žalos faktą įrodo ir byloje esantis bankinio pavedimo dokumentas, kuriame užfiksuota, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ traktoriaus priekabos savininkui R. F. išmokėjo 207,05 (du šimtus septynis eurus, 5 euro centus) Eur už eismo įvykį, įvykusį 2018-07-28 (b. l. 24-25). Taip pat, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti traktoriaus priekaba ir lengvasis automobilis, įrodo byloje esančios transporto priemonių apžiūros nuotraukos (b. l. 16-21). Taigi, šie aptarti duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta K. B. vairuojamo traktoriaus tempiama ir R. F. priklausanti traktoriaus priekaba.
16. T. Č. tiek savo paaiškinime, tiek apklausiamas apylinkės teisme neigė, kad kliudė traktoriaus tempiamą priekabą (b. l. 7, 36). T. Č. 2018-07-28 paaiškinime nurodė, kad jis lenkė traktorių ir lenkiant, jo manymu, sprogo padanga. Kadangi jis buvo netoli namų, nusprendė grįžti namo, kurie buvo už vieno km., nes vėlavo į darbą. Grįžęs namo pamatė, kad jo automobiliui sugadinta ir priekinis dešinės pusės sparnas. Sugadinimai galėjo atsirasti nuo sprogusios padangos (b. l. 7). Apeliantas nurodo, kad buvo būtina atlikti eismo įvykio ekspertizę, nustatant ar įvykis galėjo kilti dėl sprogusios jo automobilio padangos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, be to, byloje esančių įrodymų visiškai pakanka eismo įvykio kilimo mechanizmui nustatyti.
17. Atmestini apelianto argumentai, susiję su sprogusia padanga bei jo negalėjimu justi smūgio į traktoriaus priekabą. Aukštesnės instancijos teismas tokius apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais. Pritariant apylinkės teismo padarytoms išvadoms dėl T. Č. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, apygardos teismas pažymi, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš byloje esančių liudytojo K. B. ir eismo įvykio kaltininko T. Č. traktoriaus priekabos ir lengvojo automobilio nuotraukų yra akivaizdžiai matomi abiejų transporto priemonių apgadinimai, kurie atitinka K. B. pranešimo apie eismo įvykį aplinkybes (b. l. 4, 16-21), todėl apygardos teismo vertinimu, T. Č. negalėjo nesuvokti, jog lenkdamas traktorių su dvejomis priekabomis atsitrenkė ir apgadino traktoriaus priekabą. Liudytojas K. B. apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino, jog buvo smūgis, „išgirdo, lyg kas pokštelėjo“. Į eismo įvykį atvykęs policijos pareigūnas E. A. apylinkės teisme patvirtino, kad T. Č. automobilis kliudė K. B. traktoriumi tempiamą priekabą, t. y. apžiūrėjus eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones, atitiko transporto priemonių aukščiai (automobilio ir priekabos susidūrimo), dažų žymės (baltos spalvos dažai buvo rasti ant traktoriaus priekabos, o raudoni dažai buvo rasti ant T. Č. baltos mašinos).
18. Veikos kvalifikavimui pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį teisinės reikšmės neturi padarytos žalos dydis, žalos dydžio apskaičiavimai, pakanka tik nustatyti kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimo (apgadinimo) faktą, o šiuo nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta – nustatyta, kad T. Č. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (1,14 prom.) ir lenkdamas atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusio traktoriaus velkamos priekabos galą. Įvykio metu apgadinta traktoriaus priekaba.
19. Abejonių nekelia ir T. Č. nustatytas 1,14 promilių girtumo laipsnis. Nors apeliantas savo skunde teigia, kad alkoholį vartojo darbe, išgėrė iš namų atsineštą alaus skardinę, iš alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ pateiktų rezultatų šaknelės matyti, kad T. Č. 2018-07-28, 10.04 val., buvo nustatytas 1,14 prom. girtumas (b. l. 9). Tai, kad T. Č. buvo nustatytas girtumas, užfiksuota ir policijos pareigūno E. A. tarnybiniame pranešime bei jo paties paaiškinime. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apeliantas tiek apklausiamas apylinkės teisme, tiek ir aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde nurodė, kad alkoholį vartojo tik nuvykęs į darbą, tokius jo parodymus paneigia teisme apklaustų liudytojų, policijos pareigūnų R. V. ir E. A. parodymai, E. A. tarnybinis pranešimas bei paties T. Č. duotas 2017-07-28 paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad „naktį su draugais vartojo alkoholį“. Minėti liudytojai pažymėjo, kad T. Č. jiems neminėjo, kad po įvykio būtų vartojęs alkoholį.
20. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad apylinkės teismas neatskleidė T. Č. tyčios turinio ir padarė neteisingas išvadas dėl jo atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos. Nors jis turėjo pasilikti eismo įvykio vietoje, sąmoningai šią pareigą ignoravo, taigi iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o ne sąžiningai suklydęs, kad nebuvo eismo įvykio. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad automobilį jis pastatė namų kieme, matomoje vietoje, prie pagrindinio kelio, kas patvirtina, kad jis nesistengė paslėpti automobilio, negali būti vertinamos kaip šalinančios T. Č. atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Minėtos aplinkybės savaime nepaneigia apylinkės teismo išvadų dėl jo tyčios.
21. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien tai, jog T. Č. nuosekliai laikosi savo versijos, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog T. Č. padarė administracinius nusižengimus, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti T. Č. apeliacinį skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019-03-28 nutarimą nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.