- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- A-412-968/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03900-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- S. F.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei „Eso“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Eso“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 18-6337 (toliau – Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad tik po jo 2016 m. sausio 19 d. skundo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui padavimo ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus (toliau – Seimo kontrolierius) 2016 m. rugpjūčio 17 d. pažymos Nr. 4D-2016/1-93 „Dėl S. F. skundo prieš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą“ (toliau – Pažyma) priėmimo, atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo vis dėlto neatsakė į pareiškėjo skundą iš esmės. VSD pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 14 straipsnio 1, 2, 3 dalių (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija, galiojusi iki 2017 m. kovo 30 d.) ir 23 straipsnio (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija, galiojusi iki 2017 m. kovo 30 d.) nuostatas, nevykdė Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nuostatų, nesilaikė bendrųjų teisės principų, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją. Dėl akcinės bendrovės (toliau – AB) „Eso“ nusikalstamų veikų neužkardymo (nutraukimo ir neatnaujinamo elektros energijos tiekimo į jo gyvenamąjį būstą) pareiškėjas neturi galimybės tinkamai surašyti procesinių dokumentų bei neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, šiukščiai pažeidžiamos jo prigimtinės teisės. Bylos pagal šį pareiškėjo skundą nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas, kol nebus išnagrinėtos kitos jo nurodytos bylos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VSD atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iš pareiškėjo gavo elektroninį laišką (2015 m. lapkričio 30 d. pareiškėjo skundą), kuriame VSD pagal šios institucijos kompetenciją jokie aiškiai suformuluoti, motyvuoti reikalavimai ar prašymai nebuvo nurodyti. Pažymėjo, kad pareiškėjas dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo į jo gyvenamąjį būstą kreipėsi į teismą, todėl buvo priimtas sprendimas nenagrinėti pareiškėjo skundo. Vis dėlto VSD 2016 m. vasario 2 d. gavo Seimo kontrolieriaus 2016 m. sausio 29 d. raštą Nr. 4D-2016/1-93/3D-303, kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją, susijusią su pareiškėjo 2015 m. lapkričio 30 d. skundo nagrinėjimu. VSD pateikė Seimo kontrolieriui prašomą informaciją, o Seimo kontrolierius, išnagrinėjęs pateiktą informaciją, Pažyma įpareigojo VSD iš naujo įvertinti pareiškėjo 2015 m. lapkričio 30 d. skundą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. VSD, vykdydamas Pažymoje išdėstytą rekomendaciją, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė Sprendimą. Priimant Sprendimą buvo įvertintos visos faktinės aplinkybės, tinkamai pritaikytos skundų nagrinėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir priimtas teisėtas ir pagrįstas Sprendimas. Pareiškėjas savo teisėmis naudojasi nesąžiningai ir jomis piktnaudžiauja.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 30 d. elektroniniu paštu kreipėsi į VSD, prašydamas užkardyti siunčiamuose dokumentuose nurodytas nusikalstamas veikas. Pareiškėjas kartu su skundu VSD pateikė ir skundus, adresuotus kitoms institucijoms (įstaigoms). Visuose pateiktuose skunduose minėtoms institucijoms (įstaigoms) pareiškėjas iš esmės kėlė klausimus dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo jo butui, nurodydamas galbūt neteisėtus AB „Eso“ ir institucijų (įstaigų) veiksmus, bei kėlė klausimus dėl institucijų, prokurorų ir teisėjų atliktų veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų teisėtumo. Atsakovas Sprendime nurodė, kad jo kompetencija ir veiklos teisiniai pagrindai apibrėžti Žvalgybos įstatyme, kad VSD neturi ikiteisminio tyrimo institucijos funkcijų bei nėra įgaliotas vertinti prokurorų bei teisėjų atliktų veiksmų (neveikimo) ar priimtų procesinių sprendimų.
6. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad VSD neturėjo teisės spręsti pareiškėjo 2015 m. lapkričio 30 d. skunde nurodytų klausimų, kadangi jie nebuvo priskirti jo kompetencijai. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dėl, jo nuomone, įvykdytų nusikalstamų veikų kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, todėl atsakovas nagrinėjamu atveju pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo skundo nėra pagrindo perduoti nagrinėti institucijai pagal kompetenciją (VAĮ 14 str. 3 d. 2 p., 23 str. 4 d.). Aplinkybė, kad atsakovas tik po Seimo kontrolieriaus priimtos Pažymos išnagrinėjo pareiškėjo skundą, įtakos priimto Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Taigi teismas konstatavo, kad VSD tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, objektyviai ir išsamiai vertino visas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
III.
7. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) pranešti prokurorui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų Arūno Kaminsko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės padarytų pažeidimų (neteisėtų veiksmų) nagrinėjant jo skundą šioje byloje; 2) Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai iškelti drausmės bylą dėl teisėjų Arūno Kaminsko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės padarytų pažeidimų nagrinėjant jo skundą šioje byloje.
8. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra visiškai nemotyvuotas, dėl to šį sprendimą priėmus buvo pažeisti bendrieji teisės principai bei teisės ir laisvės, įtvirtintos Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose. Nagrinėjant bylą buvo pažeistos jo procesinės teisės, varžant jo teisę į gynybą. Seimo kontrolieriaus Pažymoje yra konstatuota, kad VSD padarė pažeidimus. Teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai nesivadovavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 86 straipsniu, kuriame nustatyti veiksmai, kuriuos teismas turi atlikti, kad sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas. Teismas turėjo sustabdyti bylą, kol nebus išnagrinėtos kitos bylos, be kurių išnagrinėjimo neįmanomas ir šios bylos išsprendimas. Teismas taip pat privalėjo išspręsti su jo skundu tiesiogiai susijusią aplinkybę dėl elektros energijos nutraukimo jo gyvenamajam būstui. Pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme nagrinėję teisėjai aplaidžiai atliko savo pareigas, nesilaikė teisės principų ir teisės aktų reikalavimų. Be to, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija buvo sudaryta neteisėtai.
Atsiliepimas
9. Atsakovas VSD atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant teisės aktų ir teisingai pritaikius tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai įvertinus bylos aplinkybes. Apeliaciniame skunde pateikiami abstraktūs, deklaratyvūs teiginiai, t. y. apeliaciniame skunde nėra nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, nėra pateikiama įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
10. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo VSD išnagrinėjo pareiškėjo 2015 m. lapkričio 30 d. skundą dėl neteisėtų veiksmų sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundo netenkino, konstatavęs, kad VSD Sprendimu tinkamai, laikydamasis teisės aktų reikalavimų išnagrinėjo pareiškėjo 2015 m. lapkričio 30 d. skundą, dėl to ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad su skundžiamu teismo sprendimu nesutinka ir prašo šį teismo sprendimą panaikinti bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
12. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
13. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų su bylos nagrinėjimo dalyku susijusių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams (žr. nutarties 5–6 p.) ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas administracinę bylą išnagrinėjo priimto pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti VSD Sprendimą ribose (b. l. 32–47, 48–49). Teismas patikrino Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo teisėjai, nagrinėję pareiškėjo skundą šioje byloje, nepasisakė dėl tam tikrų bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, jų neįvertino ir tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo. Aplinkybė dėl elektros energijos tiekimo ir neatnaujinimo pareiškėjo gyvenamajam būstui nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai (buvo pažeisti bendrieji teisės principai bei teisės ir laisvės, įtvirtintos Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose, pažeistos jo procesinės teisės, varžant jo teisę į gynybą, bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas) yra deklaratyvūs, nedetalizuoti, abstraktūs, paremti bendro pobūdžio kaltinimais šališkumu bei neobjektyvumu, todėl nesuponuoja kitokio bylos išnagrinėjimo rezultato.
16. Nors pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtos kitos jo skunde nurodytos bylos, be kurių išnagrinėjimo neįmanomas iš šios bylos išsprendimas, tačiau pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą (kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka) galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys, o toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-21-502/2019). Nagrinėjamu atveju tokio ryšio tarp šios bylos ir kitų pareiškėjo nurodytų bylų nėra.
17. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į prokurorą pažymėtina, kad ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo teisėjų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, todėl neturi jokio pagrindo kreiptis į prokurorą. Pareiškėjas jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų daryti priešingą išvadą, nenurodo.
18. Vertinant pareiškėjo prašymą, adresuotą Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkei bei LVAT pirmininkui, teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės iškėlimo pirmosios instancijos teismo teisėjams, nagrinėjusiems šią bylą, pabrėžtina, kad teisėjų drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su šios bylos dalyku (vertinimu, ar VSD Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas), todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nurodytu klausimu neturi pagrindo pasisakyti. Pareiškėjas, manydamas, jog minėtiems teisėjams turėtų būti taikyta drausminė atsakomybė, turi teisę pats kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatyta tvarka.
19. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, tinkamai laikėsi proceso teisė normų ir tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. F. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.