- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-12
- Bylos Nr.
- 1A-293-113-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Rasa Valentinienė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- R. G.
- Advokatai
- Daiva Rocevičienė
- Kategorijos
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-293-113/2009
Teisėja Aurelija Sadauskaitė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1.;
2009 m. birželio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-09 nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. G. nuteistas už tai, kad jis 2009-03-30, laikotarpiu nuo 9 iki 14 val., būdamas nukentėjusiosios J. Ž. bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiosios turto iš viso už 1920 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. G. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę, nurodo, kad jis labai gailisi dėl savo poelgio. Nuteistojo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad paimtų fotoaparatų jis nepardavė, o atidavė į lombardą, nes jam reikėjo pinigų sumokėti mokesčius, būtų juos grąžinęs, kai būtų gavęs atlyginimą. Nukentėjusioji buvo pati paskolinusi jam savo telefoną, jis telefoną pametė ir siūlėsi sumokėti, bet ji atsisakė. Jis neėmė bute buvusių vertingesnių daiktų, nes nenorėjo J. Ž. apvogti, neįsibrovė į butą, neišlaužė buto durų, nukentėjusioji pati jį pasikvietė į svečius, paprašė jo pasilikti ir išėjo į kitą kambarį miegoti, nors žinojo, kad jis yra teistas, ir pažįstami jie buvo tik savaitę. Apelianto manymu, nukentėjusioji sukūrė tokią situaciją, kad ją esą apvogė, norėdama prisiteisti pinigų, kuriuos išleisdavo su svetimais vyrais.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo prašymas sušvelninti paskirtą bausmę yra nepagrįstas. Bausmė R. G. paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad R. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei, įvertino jo asmenybę, tai, kad jis nusikalto turėdamas teistumą, būdamas anksčiau teistas devynis kartus už savanaudiškas veikas, nors yra jauno ir darbingo amžiaus, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (b. l. 126). Visa tai rodo, kad R. G. yra linkęs nuolat daryti nusikalstamas veikas nuosavybei, jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, padarytas nusikaltimas buvo tik loginė jos gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išanalizavo ir įvertino bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su R. G. asmenybe susijusius duomenis, jų visumą ir, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, jam pagal BK 178 str. 1 d. skyrė mažesnę negu straipsnio sankcijoje už šį nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistojo teiginys, kad jis paimtus fotoaparatus atidavė į lombardą, nes jam reikėjo pinigų sumokėti mokesčius, būtų juos grąžinęs, kai būtų gavęs atlyginimą, neatitinka tikrovės ir nesudaro pagrindo švelninti paskirtos bausmės. Svarbu yra tai, kad jis pagrobtų daiktų pats savo noru nukentėjusiajai negrąžino, neatlygino padarytos žalos. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad jokių duomenų apie R. G. tariamą įsidarbinimą nėra (b. l. 77), jis nedirba ir niekada nedirbo jo nurodytoje bendrovėje (b. l. 109, 111), tuo metu gyveno nakvynės namuose (Šilutės pl. 8, Klaipėda). R. G. teiginys, kad nukentėjusioji buvo pati paskolinusi jam savo telefoną, jis telefoną pametė ir siūlėsi sumokėti, bet ji atsisakė, taip pat neatitinka tikrovės, yra paneigiamas nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė pagrobęs telefoną, pardavęs jį nepažįstamam asmeniui ir gautus pinigus išleidęs savo reikmėms, ir jis, ir nukentėjusioji nurodė tą pačią vietą, kur buvo padėtas telefonas, tas pačias jo radimo aplinkybes. Tai, kad, pasak R. G., jis neėmė bute buvusių vertingesnių daiktų, nes nenorėjo J. Ž. apvogti, neįsibrovė į butą, neišlaužė buto durų, nukentėjusioji pati jį pasikvietė į svečius, paprašė jo pasilikti ir išėjo į kitą kambarį miegoti, nors žinojo, kad jis yra teistas, ir pažįstami jie buvo tik savaitę, neturi jokios įtakos paskirtai bausmei. Kadangi R. G. pagrobė svetimą turtą, kurio bendra vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, jo veikoje nebuvo BK 178 str. 2 d. numatytų kvalifikuojančių požymių, jis padarė paprastąją vagystę, numatytą BK 178 str. 1 d. Kaip jau minėta, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Apelianto versija, jog nukentėjusioji sukūrė tokią situaciją, kad ją esą apvogė, norėdama prisiteisti pinigų, kuriuos išleisdavo su svetimais vyrais, paneigiama byloje surinktais, ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais ir vertintina kaip apelianto siekis išvengti bausmės už padarytą nusikaltimą.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai ir R. G. paskyrė nei savo rūšimi, nei dydžiu ne per griežtą, teisingą bausmę, todėl ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.