- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- TS-18-946/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-00432-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- R. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 95-694 netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis R. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 95-694 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisija neįvertino jo asmenybės ir elgesio bausmės atlikimo metu ir tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nustatytą tvarką yra pažeidęs šešiolika kartų, už padarytus pažeidimus skirta dešimt nuobaudų, bet buvo net devynis kartus skatintas. Tai teigiamai jį charakterizuoja ir rodo, jog jis per bausmės atlikimo laiką stengėsi elgtis nepriekaištingai. Pagal vertinimo „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 63 balai, tai reiškia, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Komisija nepakankamai įvertino teisės aktuose numatytos lygtinio paleidimo galimybės, o taip pat ir oficialių duomenų, reikšmingų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Liko neįvertintos jo pastangos resocializuotis.
Jis atliko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį (3/4) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 2 mėnesiai (skaičiuojant 2020 m. gruodžio 10 d.) - jis atliko daug daugiau nei 4/5 visos paskirtos bausmės. Šiuo metu jis bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra vertinamas kaip nepriekaištingas, nors per bausmės atlikimo laiką nustatytą tvarką pažeidė šešiolika kartų, iš jų dešimt kartų baustas drausmine tvarka., tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje devynis kartus paskatintas ir šios aplinkybės patvirtina, kad nėra jokių duomenų, kad jis bėgs, slėpsis, ar darys naujus nusikaltimus. Be to, iš 16 kartų, kai jis tariamai pažeidė nustatytą tvarką, baustas buvo tik 10 kartų, o dėl kitų apsiribota svarstymu drausmės komisijoje ir tai yra visiškai nepagrįsta. Pats nuteistojo svarstymas Drausmės komisijoje dėl galimo vidaus tvarkos pažeidimo, kai nuobauda nėra skiriama ir apsiribojama pokalbiu, nėra joks pažeidimas ir nėra nuobaudos forma ir negali būti teismo vertinama neigiamai, kaip tariamo pažeidimo fakto konstatavimas. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje, vėliau - socialinio tyrimo išvadoje bei komisijos nutarime toks įrašas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Šis įrašas nėra ir negali būti socialinės reabilitacijos priemonė, kuria Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija galimai siekia paskatinti jį tariamai ugdyti jo gebėjimus socialiai reabilituotis. Nuteistasis skunde taip pat pažymėjo, kad jis nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo. Jo socialiniai ryšiai su artimaisiais išlikę šilti, palaiko glaudžius santykius, pataisos įstaigoje skambina telefonu, yra lankomas pasimatymų metu, bendrauja laiškais bei telefonu. Vertina artimųjų palaikymą, domisi jų kasdienybe. Jo ryšys su artimaisiais yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Jis taip pat neturi rūpesčių dėl pastovios gyvenamosios vietos laisvėje, kadangi socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad yra gauta gyvenamosios vietos, kurioje jis gyventų po paleidimo iš pataisos įstaigos. Jis nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, neišsako rasistinių, užgauliojančių pareiškimų. Nėra jokių duomenų, kad jis užsiimtų kokia nors neteisėta veikla, savo elgesiu darytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems. Komisija neįvertino pakankamai nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
Nuteistojo skunde taip pat atkreiptas dėmesys ir tai, kad nebuvo tinkamai komisijos įvertinti riziką mažinantys veiksniai, t. y. socialinių ryšių su artimaisiais stabilumas, neigiamas požiūris į nusikaltimus bei smurtą, narkotinių medžiagų nebuvimas įkalinimo įstaigoje, gebėjimas priimti siūlomą pagalbą bei ją tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygos, artimi santykiai su šeimos nariais bei visapusiškas jų palaikymas. Nebuvo tinkamai įvertinta, jog jo artimieji, kurie neturi jokio ryšio neigiama aplinka, nuteistąjį dažnai aplanko, palaiko. Komisijos nutarimu buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai, taip pat nebuvo įvertinti bausmės vykdymo paskirtis ir lygtinio paleidimo tikslai. Jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, jo elgesys pataisos įstaigoje yra itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis. Viso jo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia vienareikšmiškai pozityviai vertinti jo elgesį pataisos įstaigoje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Komisijos 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 95-694 nutarta netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu 16 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų 10 kartų buvo baustas drausmine tvarka, galiojančių drausminių nuobaudų neturi tik nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimą, yra itin aktualus. Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 63 balai (vidutinė rizika), iš jų statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma 25 balų, todėl nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Konstatuota, kad egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – tai informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metus jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 13 m. laisvės atėmimo.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 2 mėn. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 10 d.).
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Kaip jau minėta, nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 66 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. gruodžio 10 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie nuteistojo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. gruodžio 14 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam R. K. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju, nuteistasis R. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų, sukėlusį negrįžtamas pasekmes nusikaltimą (nužudymas), kas, teismo vertinimu, didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas bei neatlikta bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos bei užimtumo programose paskatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, jo elgesyje kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų nestebima. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Ta aplinkybė, jog R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Priešingai, nuteistasis per bausmės atlikimo laiką net šešiolika kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo taikyta dešimt drausminių nuobaudų, paskutinį kartą - 2020 m. balandžio 14 d. už alkoholio vartojimą buvo paskirta itin griežta drausminė nuobauda – 15 parų kamerų tipo patalpų, šešis kartus nuteistojo elgesys buvo apsvarstytas Drausmės komisijoje, kas taip pat, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, neigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas – taip pat ir netaikant nuteistajam drausminės nuobaudos, o elgesį apsvarsčius Drausmės komisijoje, rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, juo labiau turint omenyje, jog anksčiau nuteistasis jau buvo teistas, taip pat remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, informacija apie R. K. teisės pažeidimus yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumą.
Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia R. K. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys; nuostatos., taip pat jau anksčiau minėta informacija apie teisės pažeidimus; Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta tik iš dalies; neigiamų savybių neįvardina; linkęs save pateisinti, atsakomybę perkeldamas kitiems; jam būdingas agresijos prieš kitus naudojimas; kartas nuo karto įsivelia į konfliktines situacijas, kadangi nemoka į jas adekvačiai reaguoti; supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų; dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų; neapgalvoja savo veiksmų pasekmių; yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu; savo elgesį pateisina su kitų nusižengimais; ne visuomet vadovaujasi bendrai priimtomis vertybėmis ir nuostatomis nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 66 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio atlikto vertinimo padidėjo vienu svertiniu balu, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius – 41 svertinis balas, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama R. K. elgesio korekcija ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Dėl išdėstyto nuteistojo R. K. skundas dėl Komisijos 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 95-694 netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo R. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 95-694 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.