Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-14832-428/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-10-14
Bylos Nr.: I3-14832-428/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00658-2025-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
Suinteresuotas asmuo: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-14832-428/2025Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00658-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 17.7; 51.4; 55.1.1

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 14 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Specagra“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Specagra“ kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2024 m. liepos 22 d. privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-810 įvykdymo terminą dvylikos mėnesių laikotarpiui.

Pareiškime nurodė, jog Inspekcija 2024 m. liepos 22 d. pateikė privalomąjį nurodymą dėl valstybinės žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimo, kurio įvykdymo terminas baigiasi 2025 m. liepos 22 d. Pareiškėja nedelsdama ėmėsi veiksmų – buvo parengti dokumentai ir pateiktas prašymas Panevėžio miesto savivaldybei dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, tačiau savivaldybė nurodė, kad prijungimo klausimas turi būti sprendžiamas detaliojo plano koregavimo būdu. 2025 m. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Želdima“, kurios pagrindu pradėtas detaliojo plano „Teritorijos (duomenys neskelbtini), prie Tiksliosios mechanikos gamyklos (84)“ koregavimo procesas. Panevėžio miesto savivaldybė 2025 m. kovo 20 d. viešai paskelbė apie planavimo tikslų patvirtinimą ir suteikė galimybę visuomenei teikti pastabas iki 2025 m. balandžio 1 d., tačiau detaliojo plano koregavimas šiuo metu dar nėra užbaigtas.

Pareiškėja pažymėjo, kad procedūros, susijusios su teritorijų planavimo dokumentų koregavimu, vis dar vyksta, o statinių (tvoros, aikštelės) pašalinimas sukeltų reikšmingų nuostolių, kadangi ten saugoma vertinga technika, todėl prašoma pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ne trumpesniam kaip dvylikos mėnesių laikotarpiui. Taip pat nurodoma, kad detaliojo plano koregavimo procedūra priklauso nuo kelių institucijų sprendimų ir derinimo terminų, kurių pareiškėja negali kontroliuoti, todėl prašoma taikyti lankstesnį požiūrį nustatant terminą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime prašo privalomojo nurodymo terminą pratęsti tik objektyviai reikalingam laikotarpiui, užtikrinant teisėtą bei pagrįstą Inspekcijos lūkestį, bei pažeidimų šalinimo procedūros operatyvumą. Nurodo, jog patikrinimo akto duomenimis, pareiškėja savavališkai užėmė dalį valstybinės žemės, pastatė metalo konstrukcijų tvorą ir vartus, todėl Inspekcija jai surašė privalomąjį nurodymą iki 2025 m. sausio 17 d. pašalinti pažeidimus. Pareiškėjai pateikus motyvuotą prašymą, šio nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2025 m. liepos 17 d. Taip pat pažymėjo, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija dėl privalomųjų nurodymų pratęsimo, kurio pagrindas gali būti nustatomas, jei asmuo pradeda procedūras, nukreiptas į pažeidimų šalinimą ar jų įteisinimą (pvz., keičiant projektinę dokumentaciją, rengiant detalųjį planą). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybę, sudarė sutartį dėl detaliojo plano koregavimo ir šiuo metu vykdo planavimo procedūras, siekdama suformuoti ir prijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą.

Inspekcija pabrėžė, kad ji yra suinteresuota kuo skubesniu pažeidimų pašalinimu, todėl pratęsiamas privalomojo nurodymo terminas turi būti protingas, realus ir pagrįstas. Jos nuomone, teismui pripažinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes svarbiomis priežastimis, terminas galėtų būti pratęstas, tačiau tik tiek, kiek numato įstatymas, užtikrinant, kad žemės naudojimo pažeidimai būtų pašalinti kuo greičiau.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėja kreipėsi į teismą, siekdama pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo terminą.

Bylos duomenys patvirtina, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės informacija, pareiškėja nuosavybės teise valdo kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Inspekcijos pareigūnai 2024 m. liepos 17 d. atliko planinį žemės sklypo naudojimo patikrinimą. Jo pagrindu 2024 m. liepos 19 d. buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. ŽPA2-643. Akte konstatuota, kad už kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pietinės ir rytinės ribos, metalo konstrukcijos tvora aptvertas 540,48 kv. m., atskiru žemės sklypu nesuformuotas valstybinės žemės plotas ir 25,70 kv. m., gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas. Už rytinės tikrinamo žemės sklypo ribos valstybinėje žemėje įrengti metaliniai vartai, metalo konstrukcijų tvora, savavališkai užimtas ir naudojamas 153,47 kv. m., atskiru žemės sklypu nesuformuotos valstybinės žemės plotas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Inspekcija 2024 m. liepos 22 d. pareiškėjai surašė privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-810, kuriuo įpareigojo iki 2025 m. sausio 17 d. pašalinti už įregistruotos ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos pastatytą metalo konstrukcijų tvorą, vartus.

Inspekcijoje 2024 m. lapkričio 29 d. gautas pareiškėjos prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcijos 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. RE-862 privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-810 įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2025 m. liepos 17 d.

Ginčo santykius reguliuoja Priežiūros įstatymas, kurio 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinė priežiūra apima planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, kurių metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų pagal šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus. Žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūno vykdomo planinio ar neplaninio žemės naudojimo patikrinimo metu, pildant Inspekcijos vadovo nustatytos formos patikrinimo aktą, tikrinama, ar tikrinami objektai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamuose objektuose nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai; nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai; žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti (Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalis).

Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato, kad žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu, atlikus šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija atlieka šiuos veiksmus – neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas tik vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Teismas pažymi, kad iki Priežiūros įstatymo pakeitimo, įsigaliojusio nuo 2024 m. sausio 1 d., Priežiūros įstatymas nereglamentavo Inspekcijos atliekamo žemės naudojimo valstybinės priežiūros proceso, tuo pačiu ir privalomųjų nurodymų dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo terminų nustatymo, jų trukmės, pratęsimo ir t. t., todėl šioje apimtyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisminė praktika nėra išplėtota. Vis dėlto teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, kurioje suformuota teismų praktika dėl privalomųjų nurodymų termino pratęsimo šalinant savavališkos statybos padarinius.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad galima išskirti bent dvi procedūras, kurias pradėjus, teismui atsiranda pagrindas tęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą – pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų siekiant gauti kitus reikalingus dokumentus ar juos pertvarkyti, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo (užsakovo) interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo (užsakovo) pareigos atlikti atitinkamus veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017).

Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei formuojama administracinių teismų praktika, teismas, spręsdamas privalomajame nurodyme nustatyto termino pratęsimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar buvo imtasi kokių nors veiksmų, siekiant įvykdyti privalomąjį nurodymą, t. y. nagrinėjamu atveju, ar pareiškėjai deda pastangas pašalinti nustatytus žemės naudojimo pažeidimus, inicijuodami teisėto žemės įsigijimo procedūras ir bendradarbiaudami su atsakingomis institucijomis.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į neteisėtai naudojamos valstybinės žemės naudojimo įteisinimą, t. y. parengė dokumentus ir pateikė Panevėžio miesto savivaldybei prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, o savivaldybei nurodžius, jog prijungimo klausimas turi būti sprendžiamas detaliojo plano koregavimo būdu, sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Želdima“ dėl detaliojo plano koregavimo atlikimo. Nors pradėtos procedūros užtruko dėl institucijų tarpusavio derinimo, viešųjų konsultacijų organizavimo bei teisės aktų nustatytų terminų, pareiškėja toliau aktyviai siekė rezultatų, inicijuodama detaliojo plano koregavimo procesą, teikdama reikalingus dokumentus ir dalyvaudama procedūrose. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja imasi visų nuo jos priklausančių priemonių pažeidimui pašalinti, o termino pratęsimo poreikis grindžiamas objektyviomis ir svarbiomis priežastimis.

Bylos duomenys patvirtina, kad Inspekcija, įvertinusi faktinę situaciją, priėmė sprendimą pratęsti pareiškėjai privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, atsižvelgdama į tai, jog pažeidimų šalinimo procesas jau yra pradėtas, tačiau jo užbaigimas šiuo metu yra objektyviai negalimas dėl nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių. Inspekcija atsižvelgė į tai, kad pareiškėja parengė dokumentus ir pateikė Panevėžio miesto savivaldybei prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, taip pat į tai, kad, savivaldybei nurodžius spręsti klausimą detaliojo plano koregavimo būdu, pareiškėja sudarė paslaugų teikimo sutartį ir inicijavo detaliojo plano koregavimo procedūrą, kuri šiuo metu yra vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktą, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą. Dėl ilgesnio termino nustatymo ar atsisakymo jį pratęsti asmuo turi teisę kreiptis į teismą.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nuosekliai ir aktyviai siekia įvykdyti privalomąjį nurodymą bei teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti faktinį valstybinės žemės naudojimą. Kaip jau minėta, šiuos veiksmus pripažino ir pati Inspekcija, 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimu pratęsusi privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, taip įvertindama pareiškėjos pastangas kaip realias ir nukreiptas į pažeidimų šalinimą. Nagrinėjamu atveju pagrindas, kuriuo remiantis buvo pratęstas įvykdymo terminas, nėra pasikeitęs ar išnykęs – teritorijų planavimo dokumentų koregavimo procedūros yra pradėtos ir šiuo metu vykdomos, tačiau jų užbaigimas užtrunka dėl institucinių derinimų, teisės aktuose nustatytų terminų bei kitų nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių. Sutiktina su pareiškėjos argumentais, jog ji objektyviai negali pašalinti nustatytų pažeidimų tol, kol nėra atliktos detaliojo plano koregavimo procedūros ir patvirtinti atitinkami sprendiniai. Teismo vertinimu, prašomas terminas nėra perteklinis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jau atliktų veiksmų apimtį ir procedūrų trukmę. Be to, byloje nenustatyta jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad pareiškėja piktnaudžiauja teise ar sąmoningai vilkina procesą – priešingai, jos elgesys rodo suinteresuotumą kuo greičiau užbaigti įteisinimo procedūrą ir įvykdyti jai nustatytus reikalavimus.

Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, siekdama pašalinti privalomajame nurodyme nurodytus pažeidimus, ėmėsi aktyvių bei teisėtų veiksmų, susijusių su teisės aktų reglamentuojamomis procedūromis, kurių trukmei ji pati daryti įtakos negali.

Vertinant pareiškėjai nustatytiną naują terminą privalomajam nurodymui įvykdyti, teismas sutinka su Inspekcijos argumentais, kad nepagrįstai ilgo termino suteikimas neskatintų pareiškėjos kuo greičiau šalinti žemės naudojimo pažeidimus ir tai galėtų lemti nepagrįstai ilgą laiką išliekantį nešalinamą teisės aktų pažeidimą. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Regionų administracinio teismo sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neapskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui, o remiantis ABTĮ 98 straipsnio 3 dalimi, teismo sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo naujo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad pareiškėjai privalomo nurodymo įvykdymo terminas dvylikai mėnesių, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, būtų neproporcingas ir neužtikrintų tinkamo teisių įgyvendinimo, kadangi terminas, kurio prašo pareiškėja, būtų neapibrėžtas ir netikslus, o laikotarpis privalomajam nurodymui įvykdyti galėtų užsitęsti.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas dvylikai mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatitiktų Priežiūros įstatymo tikslų ir sudarytų galimybę nevykdyti privalomojo nurodymo reikalavimų tiksliai neapibrėžtą laikotarpį. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pareiškėjos atliktus veiksmus ir Inspekcijos anksčiau nustatytą terminą, teismas pratęsia privalomojo nurodymo įvykdymo terminą dvylikai mėnesių, skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 17 d., t. y. nuo Inspekcijos 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. RE-862, kuriuo buvo pratęstas privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-810 įvykdymo terminas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Specagra“ pareiškimą tenkinti visiškai.

Pratęsti pareiškėjai UAB „Specagra“ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. liepos 22 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-810 įvykdymo terminą 12 (dvylikai) mėnesių, skaičiuojant nuo Inspekcijos 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. RE-862, kuriuo buvo pratęstas minėto privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, t. y. iki 2026 m. liepos 17 d. įskaitytinai.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisDaina KukalienėJolanta Medvedevienė