- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-95-241/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Cathedral Square Hotel“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Cathedral Square Hotel“ dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 4 162 668,22 Lt už atliktus darbus, 153 030, 51 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti atsakovo 2012 m. spalio 25 d. raštu atliktą 778 424 Lt delspinigių įskaitymą niekiniu; pripažinti negaliojančia 2012 m. spalio 18 d. 778 424 Lt PVM sąskaitą faktūrą KEMPS Nr. 00004.
Ieškovas nurodė, kad tarp šalių – atsakovo kaip užsakovo ir ieškovo kaip generalinio rangovo, 2011 m. rugpjūčio 17 d. buvo sudaryta statybos generalinės rangos sutartis, pagal kurią ieškovas (genrangovas) įsipareigojo organizuoti bei atlikti viešbučio „Kempinski” statybos rangos darbus, o atsakovas (užsakovas) įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Šalys 2011 m. spalio 14 d. pasirašė statybos rangos sutartį dėl SPA ir konferencijų centro įrengimo tame pačiame objekte, kuri sutarties priedu Nr. 13 buvo inkorporuota į 2011 m. rugpjūčio 17 d. statybos generalinės rangos sutartį. Sutarties kaina su papildomais susitarimais yra 22 075 344,31 Lt. Ieškovas atliko visus sutartyje numatytus statybos rangos darbus, tačiau atsakovas pilnai už atliktus darbus neatsiskaitė. Pagal ieškovo buhalterinius duomenis atsakovo atliktų mokėjimų suma yra 17 121 036 Lt. Dalį atsakovo įsiskolinimo – 791 640,09 Lt – ieškovas reikalavimo perleidimo sutartimi 2013 m. vasario 8 d. perleido UAB „Lietuvos melioracija“, todėl atsakovo įsiskolinimas už atliktus darbus sudaro 4 162 668,22 Lt. Pagal Statybos generalinės rangos sutarties 11.1.3 punktą nuo šios sumos ieškovas priskaičiavo 0,02 procentų delspinigius už 6 mėnesius, kurie sudaro 153 030, 51 Lt. Atsakovas nepagrįstai atliko įskaitymą, kadangi vien fakto, kad reikalavimas yra piniginis, nepakanka laikyti jį vienarūšiu ir įskaityti nepagrįstai priskaičiuotas netesybas, kurių ieškovas nepripažįsta ir kurių pagrįstumas nėra nustatytas įstatymų leistinomis priemonėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo 394 731,08 Lt palūkanų ir šioje dalyje bylą nutraukė; kitus ieškovo reikalavimus atsakovui atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovo 7 197 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas nustatė, kad 17 121 036 Lt atsakovas sumokėjo tiesiogiai ieškovui, o 4 171 682, 08 Lt sumokėjo ieškovo subrangovams pagal trišalius susitarimus. Likusios 691 640,09 Lt statybos rangos darbų kainos dalies mokėjimas pagal statybos generalinės rangos sutarties 5.10 punktą sulaikytas. Teismas pažymėjo, kad ginčo šalių su subrangovais sudarytuose trišaliuose ir keturšaliuose susitarimuose yra aiškiai nurodyta, kad šių susitarimų pagrindu atsakovui atsiskaičius su subrangovais, atsakovas bus laikomas tinkamai įvykdžiusiu prievolę ieškovui apmokėti už atitinkamus darbus pagal statybos generalinę rangos sutartį, todėl sprendė, kad prievolės sumokėti pagal statybos generalinės rangos sutartį atliktų darbų kainą įvykdymas ieškovo nurodytiems asmenims CK 6.44 straipsnio prasme yra laikytinas tinkamu prievolės įvykdymu, o tokiu būdu atsakovo įvykdyta mokėjimo prievolė – pasibaigusia. Teismas nurodė, kad ieškovui pripažįstant aplinkybę, jog už atliktus darbus gavo tiesiogiai iš atsakovo 17 121 036 Lt, neginčijant aplinkybės, kad atsakovas nurodytas sumas (iš viso 4 171 682, 08 Lt) sumokėjo ieškovo subrangovams pagal susitarimus; konstatavus, kad pagal ginčo sutartį atsakovas už atliktus darbus iš viso sumokėjo 21 384 454,22 Lt, 778 424 Lt įskaitė ir 691 640,09 Lt mokėjimą pagal sutarties 5.10. punktą atsakovas sulaikė, priteisti ieškovui 4 162 668, 22 Lt nėra pagrindo. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad atsakovas neteisėtai sulaikė 691 640,09 Lt sutarties 5.10 punkto pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui neįvykdžius sutartinės pareigos pateikti atsakovui draudimo įmonės garantiją, atsakovui neatsirado pareiga grąžinti ieškovui sulaikytus 691 640,09 Lt, todėl šios sumos nepriteisė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas turėjo pagrįstą teisę pareikšti reikalavimą dėl netesybų sumokėjimo, kadangi ieškovas baigti antrojo etapo statybos rangos darbus ir pasirašyti baigiamąjį darbų aktą vėlavo daugiau kaip pusę metų. Teismas nustatė, kad sutarties 11.1.2. punktas numato pareigą ieškovui mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo sutarties 5.1. punkte numatytos tinkamai atliktų darbų kainos, kuri yra lygi 21 622 916,00 Lt, už kiekvieną pavėluotą dieną, jeigu visi pagal sutartį vykdytini statybos ir apdailos darbai (sutarties 3.3.2 p.) nėra baigiami iki 2012 m. balandžio 1 d. Teismas konstatavo, kad vėlavimą atlikti statybos rangos darbus, sudarantį pagrindą ieškovui taikyti sutarties 11.1.2. punkte numatytą atsakomybę už sutarties įvykdymo termino pažeidimą, įrodo atliktų darbų priėmimo aktai prie PVM sąskaitų – faktūrų. Šie aktai patvirtina, kad ieškovas suvestinėje darbų sąmatoje, esančioje statybos generalinės rangos sutarties rangos priedu Nr. 1, numatytus bendrastatybinius darbus vykdė ir po 2012 m. balandžio 6 d. Pagal statybos generalinės rangos sutartį statybos rangos darbų pabaiga yra konstatuojama šalių ir techninės priežiūros vadovo pasirašomu baigiamuoju darbų atlikimo aktu (sutarties 3.3.2. p.). Toks aktas ginčo šalių buvo pasirašytas tik 2012 m. lapkričio 8 d. Tai reiškia, kad UAB „Molesta“ pažeidė savo kaip generalinio rangovo prievolę darbus pagal statybos generalinės rangos sutartį atlikti darbų vykdymo grafike numatytais etapais ir terminais. Teismas sprendė, kad atsakovo veiksmai atliekant įskaitymą atitiko ir sutarties, ir CK 6.130 straipsnio nuostatas, todėl padarė išvadą, kad 2012 m. spalio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą KEMPS Nr. 00004 dėl 778 424 Lt delspinigių pripažinti negaliojančia nėra pagrindo. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad darbus ieškovas vėlavo atlikti dėl atsakovo kaltės, dėl jo nuolat reikalaujamų atlikti papildomų darbų. Teismas atkreipė dėmesį, kad netesybos už sutarties pažeidimą buvo paskaičiuotos pagal statybos generalinės rangos sutarties 11.1.2. punktą nuo sutartyje numatytos kainos, vertinant tik ieškovo vėlavimą atlikti ginčo sutartimi šalių suderintus statybos rangos darbus. Netesybos už vėlavimą atlikti papildomus darbus, dėl kurių atlikimo sąlygų ieškovas ir atsakovas susitarė atskirai, į ieškovo ginčijamą PVM sąskaitą faktūrą nėra įtrauktos. Teismas atkreipė dėmesį, kad susitarimuose dėl papildomų darbų atlikimo, sudarytuose po 2012 m. balandžio 6 d., buvo aiškiai nurodyti papildomai užsakomų darbų atlikimo terminai, taip pat įvardinta, jog papildomų darbų atlikimas neįtakos sutartyje numatytų darbų įvykdymo terminų. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad statybos užbaigimo aktas neįrodo statybos rangos darbų pabaigos. Šis aktas yra išduodamas įvykdžius visus statinio projektinius sprendinius ir patvirtina, kad statinys yra tinkamas naudotis. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas ieškovo teiginį, kad darbai vėlavo ne dėl rangovo kaltės, bet dėl užsakovo nuolat reikalaujamų atlikti papildomų darbų, projektinės dokumentacijos keitimo ir sudarytų papildomų susitarimų prieš ir po 2012 m. balandžio 6 d., pripažino neturinčiu esminės reikšmės. Ieškovo teiginį, kad netesybos gali būti skaičiuojamos tik iki tos dienos, kurią viešbutis pradėjo veikti, teismas pripažino nepagrįstu, nes pagal sutarties 3.6.3 punktą darbai laikomi įvykdytais, kai ištaisyti visi defektai, o 3.3.2 punkto 3 pastraipa nurodo, jog defektų ištaisymo terminas nepratęsia terminų pabaigos. Iš byloje esančių įrodymų teismas padarė išvadą, kad iki pat baigiamojo akto pasirašymo dienos buvo derinami ir ieškovo taisomi darbų defektai, o tai reiškia, jog 2012 m. spalio 25 d., kuomet buvo priskaičiuoti delspinigiai, darbai negalėjo būti laikomi atliktais dėl defektų šalinimo. Spręsdamas dėl delspinigių dydžio teismas pažymėjo, kad sutartyje numatytų 0,02 procentų delspinigių dydis nėra neprotingai didelis, atitinka sutarties sudarymo metu buvusią verslo praktiką, tokio dydžio delspinigius skaičiuoja atsakovui ir pats ieškovas, todėl teismas plačiau dėl ieškovo teiginių nepasisakė. Teismas konstatavo, kad baigiamasis atliktų darbų aktas nebuvo pasirašytas laiku dėl rangovo kaltės, todėl nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo civilinės atsakomybės ir neatima iš atsakovo teisės skaičiuoti delspinigių. Teismas pabrėžė, kad atskirais susitarimais prisiimdamas įsipareigojimus atlikti papildomus darbus, ieškovas, kaip savo srities profesionalas, turėjo atsakingai įvertinti savo galimybes nustatytais terminais įvykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus, ypač įvertinus aplinkybę, kad susitarimuose ne kartą buvo nurodyta, kad šie susitarimai negali būti vertinami kaip atsakovo sutikimas dėl darbų pagal statybos generalinės rangos sutartį atlikimo nukėlimo. Teismas sprendė, kad ieškovo teiginys, jog atsakovas nepatyrė nuostolių, neatitinka tikrovės, nes dėl ieškovo vėlavimo atlikti darbus, viešbutis „Kempinski“ veiklą, kurią buvo planuota pradėti vykdyti 2012 m. birželio–liepos mėnesiais, pradėjo vykdyti tik 2012 m. rugsėjo mėnesį. Tai reiškia, kad dėl ieškovo kaltės atsakovas daugiau kaip du mėnesius negavo planuotų pajamų. Teismas pažymėjo, kad šalys susitarė dėl netesybų kaip minimalių nuostolių, todėl įrodinėti nuostolių kreditorius neprivalo. Byloje nėra duomenų, kad šalys buvo susitarusios neskaičiuoti delspinigių, o ieškovo nurodytas 2013 m. vasario 4 d. buvusio UAB „Molesta“ vadovo V. U. pasiaiškinimas negali būti vertinamas kaip šalių rašytinis susitarimas dėl ginčo sutartyje numatytų sankcijų netaikymo. Konstatavęs, kad ieškinys yra nepagrįstas, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 153 030,51 Lt delspinigių bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo. Teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo 394 731, 08 Lt palūkanų priteisimo ir, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šią bylos dalį nutraukė. Atmetęs ieškinį, teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 - 8.3, 8.15 - 8.18 punktais bei atsižvelgęs į tai, kad ieškovas turi restruktūrizuojamos įmonės statusą, atsakovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį sumažino nuo 18 162,50 Lt iki 7 191 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti, bylą išspręsti iš esmės ir ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas sutartyje nustatytu terminu darbų neatliko. Nors formaliai statybos darbai nebuvo užbaigti ir perduoti ieškovui iki sutartyje nurodytos datos, de facto vėlavimo nebuvo. Ieškovas nėra atsakingas už užtrukimo priežastis, kadangi visos objektui naudojamos medžiagos, įrenginiai, priemonės, interjero detalės, turėjo būti derinami ir suderinti su užsakovu ir, vėliau atliekant vidaus apdailą, – su AB „Living Consulting Group“. Tokių medžiagų parinkimas, interjero sprendinių priėmimas užtruko, atsakovui laiku nepriėmus minėtų sprendinių ieškovas negalėjo tinkamai atlikti numatytų darbų, be to, buvo ir atvejų, kada užsakovo nurodyta ir pasirinkta medžiaga buvo nekokybiška. Sutartis iki 2012 m. balandžio 6 d. negalėjo būti įvykdyta ir dėl atsakovo nuolat reikalaujamų papildomų darbų, tarp šalių buvo sudaryta eilė papildomų susitarimų dėl papildomų darbų atlikimo ir prieš, ir po sutartyje numatyto galutinio darbų atlikimo termino.
2. Atmesdamas ieškinį teismas nenurodė argumentų, kaip ieškovas galėjo įvykdyti sutartį iki 2012 m. balandžio 6 d., atlikti visus bandymus, matavimus, generalinį valymą, nepratęsus sutarties termino. Vien faktas, jog dalis papildomų darbų buvo užsakyti po 2012 m. balandžio 6 d. reiškia, kad galutinis darbų atlikimo terminas negali būti laikomas 2012 m. balandžio 6 d. Teismo pozicija, jog ieškovas, būdamas profesionalas statybos rangos srityje, verslininkas, privalėjo įvertinti laiką, per kurį jis atliks papildomus darbus, ir savo darbą organizuoti taip, kad darbai būtų baigti iki 2012 m. balandžio 6 d., yra nelogiška ir realiai neįgyvendinama. Užsakovui prašant ir nurodant atlikti papildomus darbus ir sudarant papildomus susitarimus, papildomuose susitarimuos joks terminas papildomų darbų atlikimui nebuvo šalių aptartas, todėl turi būti taikoma CK 6.35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad terminas nustatomas skolininko naudai.
3. Teismo argumentai, kad papildomų darbų užsakymas neturėjo įtakos ieškovo vėlavimui atlikti darbus pagal pagrindinę sutartį, nes ieškovas po 2012 m. balandžio 6 d. vykdė darbus, kurie buvo numatyti pagrindinėje sutartyje, o ne jos prieduose (papildomi darbai), neatitinka tikrovės. Neatlikus visų (tiek papildomų, tiek ir visų bendrastatybinių, kurių dalis galėjo būti atlikti tik atlikus papildomus darbus) darbų pagal sutarties nuostatas negali būti pasirašomas baigiamasis atliktų darbų aktas, iki kurio sudarymo atsakovas skaičiuoja delspinigius. Dalies darbų, kurie buvo numatyti pagrindinėje sutartyje, ieškovas negalėjo vykdyti tol, kol nebus atlikti papildomi darbai, nes pagal technologiją toks buvo darbų eiliškumas. Jeigu nebūtų užsakyti papildomi darbai, ieškovas turėjo galimybę laiku atlikti visus sutartyje numatytus darbus.
4. Teismo išvada, kad ieškovas pažeidė sutarties terminus yra nepagrįsta. Sąmatos bei atliktų darbų aktai už 2012 metų gegužės-rugpjūčio mėnesius patvirtina, kad per šį laikotarpį atliktų darbų apimtis yra labai nedidelė lyginant su sąmatose nurodyta apimtimi (lyginant atliktų darbų ir numatyti atliktų darbų sumas), todėl akivaizdu, jog visus pagrindinius darbus rangovas buvo iš esmės atlikęs, o per gegužės–rugpjūčio mėnesius atlikti darbai yra arba papildomi, arba išimtinai susiję su papildomų darbų atlikimu, ir kurių neatlikus baigiamasis aktas nepasirašomas.
5. Šalys tiek konkliudentiniais veiksmais, tiek ir pasirašydamos papildomus susitarimus dėl papildomų darbų atlikimo, kurių neatlikus neįmanoma ir negalima pabaigti viso objekto ir jo priduoti užsakovui, pratęsė galutinį darbų atlikimo terminą, tačiau šių faktinių aplinkybių teismas neįvertino, nesivadovavo suformuota teismų praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
6. Teismas neatskleidė šalių tikrosios valios neskaičiuoti netesybų. Netesybų klausimą šalys turėjo išspręsti 2013 m. liepos 9 d. pasirašiusios sutarties Priedą Nr. 23. Atsakovas reikalavimą dėl netesybų pareiškė iki baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymo, tačiau ieškovas informavo atsakovą, jog nesutinka su priskaičiuotomis netesybomis ir šalys šį klausimą išsprendė pasirašydamos baigiamąjį atliktų darbų aktą, kuriame nebebuvo reiškiamas reikalavimas dėl netesybų sumokėjimo; tokią šalių valią ir tokį buvusį šalių susitarimą patvirtina ir UAB „Molesta“ buvusio vadovo V. U. pasiaiškinimas, kurio teismas tinkamai neįvertino ir atmetė šį ieškovo argumentą.
7. Jeigu teismas pripažintų ir atsakovo kaltę dėl darbų neatlikimo laiku, ieškovo atsakomybė už vėlavimą turėtų būti iš esmės sumažinta. Netesybas protinga būtų skaičiuoti nuo tos dalies darbų, kuri buvo neatlikta arba nuo tos viešbučio vertės, kuri negalėjo būti eksploatuojama. Atsakovas pripažino, kad patirtų nuostolių neskaičiavo, o tai rodo, kad atsakovas nuostolių nepatyrė arba, kad jis yra nerūpestingas ir nesąžiningas. Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas nesivadovavo teismų praktika, nepagrįstai nurodė, jog atsakovas neturėjo pareigos įrodyti ir pateikti, kokius nuostolius patyrė, tinkamai neįvertino priskaičiuotų netesybų įtakos ieškovo finansinei padėčiai, neatsižvelgė į viešojo intereso egzistavimą.
8. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo atliktas įskaitymas yra teisėtas. Įskaitymas buvo atliktas nesant CK numatytų būtinų sąlygų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sulaikyta suma negali būti įskaityta, nes teismas konstatavo, jog suma yra sulaikyta ir nėra suėjęs prievolės įvykdymo terminas. Atsakovas neturėjo teisės atlikti įskaitymo, kadangi ieškovas su priskaičiuotomis netesybomis nesutiko, jas ginčijo, atsakovui buvo žinoma apie pareiškimus dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir elgdamasis nesąžiningai, siekdamas patenkinti tik savo interesus, pažeisdamas kitų ieškovo kreditorių interesus, sau suteikdamas pirmenybę, atliko įskaitymą.
9. Teismas nepagrįsti nurodė, kad ieškovas neįvykdė sutartinės pareigos pateikti atsakovui draudimo įmonės garantiją, todėl ieškovui neatsirado pareiga grąžinti ieškovui sulaikytą 691 640,09 Lt. Ieškovas šioje byloje nėra pareiškęs reikalavimo dėl 791 640,09 Lt sulaikytos mokėjimų dalies priteisimo, kurią atsakovas privalėjo grąžinti nuo baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos, su sąlyga, jeigu rangovas laiku pateiks užsakovui garantinio laikotarpio draudimo liudijimą. Ginčas tarp šalių dėl šių aplinkybių yra sprendžiamas kitoje civilinėje byloje pagal atsakovo ieškinį, kuriuo jis prašo reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia. Toje byloje nei ieškinys, nei atsikirtimai nebuvo grindžiami aplinkybe, kad sutartis tinkamai neįvykdyta nepateikus draudimo laidavimo, todėl teismas neturėjo teisės spręsti ir pasisakyti dėl šių aplinkybių.
10. Teismas atsakovo patikslinto ieškinio, kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančiais trišalius bei keturšalius sandorius, nepriėmė, todėl ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį (civilinė byla Nr. 2-17628-937/2014) dėl minėtų trišalių ir keturšalių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti šią civilinę bylą, todėl gali susidaryti situacija, kai bus priimti du skirtingi teismo sprendimai – šioje byloje bus pripažinta, kad atsakovas tinkamai atsiskaitė su ieškovu, o kitoje – kad pagal ginčijamus sandorius atsakovas mokėti negalėjo, todėl atsiskaitymo nebuvo. Šios bylos negalima nagrinėti tol, kol nėra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-17628-937/2014, kurioje bus sprendžiamas klausimas dėl ginčijamų sandorių galiojimo. Šioje byloje ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo skolą, kurios atsakovas nepripažįsta, teigdamas, kad ji buvo sumokėta tretiesiems asmenims pagal ginčijamus sandorius, todėl skolos priteisimas ieškovo naudai tiesiogiai priklauso nuo to, ar ginčijami sandoriai bus pripažinti galiojančiais, ar bus panaikinti, t. y., civilinėje byloje Nr. 2-17628-937/2014 priimtas sprendimas ir jame konstatuoti faktai turės prejudicinę reikšmę šioje byloje.
11. Tiek vertindamas įrodymus, tiek nagrinėdamas bylą teismas buvo šališkas ir nepagrįstai nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Teisėja netenkino prašymo dėl liudytojų apklausos, netenkino prašymo išreikalauti statybos darbų žurnalus, nors minėti įrodymai yra reikšmingi nagrinėjant šią bylą, tokiu būdu buvo apribotos ieškovo teisės teikti įrodymus ir pažeistas rungtyniškumo principas. Teisėja nepriėmė ieškovo pateikto patikslinto ieškinio, nors toks ieškinio priėmimas nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo; visas bylos aplinkybes vertino išimtinai atsakovo naudai. Šios aplinkybės patvirtinta, kad teismas tendencingai gynė atsakovo interesus ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
1. Sudarytų trišalių bei keturšalių susitarimų teisėtumo įvertinimas negali turėti įtakos, sprendžiant šalių tarpusavio atsiskaitymo pagal statybos generalinę rangos sutartį klausimus. Teismas tinkamai aiškino ir taikė privalomąjį bylos sustabdymą reglamentuojančias proceso teisės normas bei pagrįstai sprendė, kad atsakovui įvykdžius savo pareigą sumokėti už atliktus darbus, ieškovo reikalavimas dėl skolos už atliktus darbus priteisimo yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad aplinkybė, jog delspinigiai yra paskaičiuoti tik nuo pagrindinės statybos generalinės rangos sutarties kainos, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Atsakovas delspinigius taikė tik už vėlavimą atlikti suvestinėje darbų sąmatoje numatytus darbus, nevertinant ieškovo vėlavimo atlikti papildomus darbus ir nedidinant delspinigių skaičiavimo bazės papildomai sutartų atlikti darbų kaina.
3. Susitarimuose dėl papildomų statybos rangos darbų ne kartą buvo nurodyta, kad šie susitarimai negali būti vertinami kaip atsakovo sutikimas dėl darbų pagal statybos generalinės rangos sutartį atlikimo termino nukėlimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog statybos rangos darbai, kurie buvo numatyti sąmatoje, pridėtoje prie statybos generalinės rangos sutarties, buvo atlikti vėluojant.
4. Apeliantas neįrodė, kad šį vėlavimą lėmė atsakovo veiksmai ar užsakyti papildomi darbai. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų ėmęsis veiksmų informuoti atsakovą, kad dėl papildomų darbų, dėl kurių šalys susitarė statybos generalinės rangos sutarties priedais Nr. 14 - Nr. 24, galutinis pagrindinių statybos rangos darbų įvykdymo terminas nusikels ar, kad neatlikus papildomų darbų nebus galima laiku baigti pagrindinių statybos rangos darbų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis į atsakovą dėl šių darbų atlikimo terminų pratęsimo. Apeliantas buvo nuolat įspėjamas dėl vėlavimo atlikti pagrindinius darbus ir raginamas imtis priemonių šiam vėlavimui pašalinti.
5. Apeliantas vėlavo atlikti esminius statybos rangos darbus, be kurių viešbutis dėl savo veiklos specifikos negalėjo pradėti veikti, todėl nepriklausomai nuo to, kokios vertės statybos rangos darbus ieškovas vėlavo atlikti, viešbutis negalėjo būti atidarytas tol, kol nebuvo atlikti visi darbai ir nebuvo patikrintas visų apelianto įdiegtų sistemų veikimas.
6. Teisės aktai nenumato privalomo reikalavimo atliktų darbų akte aptarti šalių tarpusavio atsiskaitymo ar netesybų taikymo klausimus, todėl faktas, kad šie klausimai nebuvo įtraukti ir į 2012 m. lapkričio 8 d. baigiamąjį atliktų statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą, per se nereiškia, kad atsakovas atsisakė teisės reikalauti netesybų. Atliktų darbų priėmimas–perdavimas nepanaikina ir nepakeičia sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl nepagrįsti argumentai, kad bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl delspinigių taikymo ieškovui pagrindų, privalėjo atsižvelgti į tai, jog baigiamajame akte nebuvo aptartas netesybų taikymo klausimas.
7. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad delspinigių dydžio paskaičiavimas yra neteisingas, nes atsakovas netinkamai nustatė darbų vėlavimo trukmę. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad netesybos galėjo būti skaičiuojamos tik iki tos dienos, kurią atsakovas pradėjo vykdyti viešbučio veiklą, tai yra 2012 m. rugsėjo 5 d. Viešbučio eksploatavimo pradžia neįrodo statybos rangos darbų pabaigos. Dėl vėluojamų atlikti pagrindinių statybos rango darbų rugsėjo – spalio mėn. viešbutis veikė ne visu pajėgumu ir negavo suplanuotų pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi uždirbti, pradėjęs vykdyti veiklą numatytų metu. Pagal statybos generalinės rangos sutarties 3.6.3. punktą darbai yra laikomi įvykdytais, kai yra ištaisyti visi nustatyti defektai, o defektų ištaisymo terminas nepratęsia terminų pabaigos, ką teisingai konstatavo bylą nagrinėjęs teismas.
8. Teismas pagrįstai sprendė, kad statybos generalinės rangos sutartyje numatytos netesybos nagrinėjamoje byloje atitiko sąžiningumo ir teisingumo reikalavimus. Kilus ginčui dėl atsakovo priskaičiuotų delspinigių dydžio, atsakovas paaiškino, jog į bylą pateikti preliminarūs atsakovo balansai 2012 m. liepos 31 d. ir 2013 m. lapkričio 30 d. patvirtina, jog atidarius viešbutį 2012 m. rugsėjo – gruodžio mėn. atsakovas gavo apie 2,5 mln. Lt pajamų, nes 2013 m. sausio – liepos mėn., tai yra pajamos iki viešbučio atidarymo, sudarė tik 36 822 Lt. Taigi vidutinės vieno mėnesio atsakovo pajamos iš viešbučio veiklos 2012 metais, skaičiuojant nuo viešbučio atidarymo, viršijo 620 000 Lt. Dėl ieškovo vėlavimo atsakovas daugiau kaip du mėnesius negalėjo vykdyti planuotos veiklos ir iš jos gauti pajamų, todėl iš viešbučio veiklos negautos pajamos sudarė apie 1 500 000 Lt ir daugiau kaip du kartus viršijo ieškovui paskaičiuotų delspinigių dydį.
9. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad priešpriešinių prievolių įskaitymą atsakovas atliko žinodamas, kad ieškovas su priskaičiuotomis netesybomis nesutiko. Apeliantas neįrodė, kad įskaitymo dieną atsakovui buvo žinomos aplinkybės, dėl kurių priešpriešinių vienarūšių ieškovo ir atsakovo reikalavimų, kylančių iš statybos generalinės rangos sutarties, įskaitymas pagal CK nuostatas būtų negalimas.
10. Teismas kompleksiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d. ieškovas ir atsakovas sudarė statybos generalinės rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo užsakymą organizuoti bei iki 2012 m. balandžio 6 d. atlikti viešbučio „Kempinski” statybos rangos darbus, o atsakovas įsipareigojo už juos sumokėti (1 t., 68-87 b. l.). Šalys 2011 m. spalio 14 d. pasirašė statybos rangos sutartį dėl SPA ir konferencijų centro įrengimo tame pačiame objekte, kuri sutarties priedu Nr. 13 buvo inkorporuota į 2011 m. rugpjūčio 17 d. statybos generalinės rangos sutartį (2 t., 3-16 b. l.). Šalys nuo 2011 m. spalio 20 d. iki 2012 m. rugsėjo 3 d. pasirašė statybos generalinės rangos sutarties priedus dėl papildomų darbų atlikimo, kuriuose numatyta, kad papildomus darbus rangovas atliks laikydamasis sutartyje numatytų darbų įvykdymo terminų (1 t., 88-89, 90-93, 94-95, 96-98, 99-100, 101, 102-105, 106, 107, 108-110,111, 112-114 b. l.). Ieškovas nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2012 m. spalio 3 d. išrašė atsakovui 22 075 344,31 Lt PVM sąskaitas faktūras (1 t., 115-138 b. l.). Atsakovas tiesiogiai sumokėjo ieškovui iš viso 16 025 005,39 Lt (ieškovo teigimu – 17 121 036 Lt) (2 t., 61-104 b. l.). Ieškovas, atsakovas ir subrangovai sudarė trišalius ir keturšalius susitarimus, kuriuose numatyta, kad susitarimų pagrindu atsakovui atsiskaičius su subrangovais, atsakovas bus laikomas tinkamai įvykdžiusiu prievolę ieškovui apmokėti už atitinkamus darbus pagal statybos generalinę rangos sutartį. Atsakovas pagal su ieškovu ir subrangovais sudarytus trišalius susitarimus sumokėjo UAB „Yglė“ 2 123 050,43 Lt (2 t., 105-107, 108-126 b. l.); UAB „Medgraužis“ sumokėjo 15 667,54 Lt (2 t., 127-128, 129 b. l.); UAB „Saunita“ sumokėjo 20 000 Lt (2 t., 130-131, 132-133 b. l.); UAB „Metos“ sumokėjo 1 975 179,80 Lt (1 t., 134-136, 137-142 b. l.); UAB „Turto administravimo grupė“ sumokėjo 7 000 Lt (2 t., 143-144, 145 b. l.); UAB „Teraktana“ sumokėjo 175 013,83 Lt (2 t., 146-148, 149-153 b. l.); atsakovas pagal su ieškovu, UAB „Mikrovisatos servisas“ ir UAB „Siametecha“ sudarytą keturšalį susitarimą UAB „Mikrovisatos servisas“ sumokėjo 251 147,14 Lt (2 t., 154-157, 158-170 b. l.). Statybos užbaigimo aktas pasirašytas 2012 m. liepos 17 d. (1 t., 153-158 b. l.). Dokumentacijos priėmimo–perdavimo aktas tarp šalių pasirašytas 2012 m. rugpjūčio 20 d. (1 t., 146-152 b. l.). Baigiamasis darbų atlikimo aktas pasirašytas 2012 m. lapkričio 8 d. (1 t., 159-160 b. l.). Atsakovas 2012 m. spalio 25 d. raštu informavo ieškovą, kad dėl vėlavimo atlikti rangos sutarties 3.3.2 punkte nurodytus darbus skaičiuoja 778 424 Lt delspinigius bei pateikė delspinigių sumai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (1 t., 166-167, 184 b. l.). Atsakovas 2012 m. lapkričio 15 d. raštu informavo ieškovą, kad į jo ieškovui pagal rangos sutartį mokėtiną 791 640,09 Lt sumą įskaitė 778 424 Lt delspinigius, o 13 216,09 Lt skirtumą pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą (1 t., 163-164, 165 b. l.). Ieškovas 2013 m. kovo 25 d. pareikalavo atsakovo atsiskaityti už atliktus darbus ir sumokėti ieškovui 4 171 682,08 Lt (1 t., 161-162 b. l.). Ieškovas 2013 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido UAB „Lietuvos Melioracija“ 791 640,09 Lt reikalavimo teisę į atsakovo skolą (1 t., 139-144 b. l.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ši reikalavimo teisių perleidimo sutartis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu pripažinta negaliojančia (civilinės bylos Nr. 2-2968-141/2014).
Ieškovas inicijavo teisminį ginčą ir prašė priteisti iš atsakovo 4 162 668,22 Lt mokėjimo įsiskolinimą, ginčijo 778 424 Lt delspinigių įskaitymą į sulaikytą 791 640,09 Lt mokėjimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, susiję su bylos sustabdymo privalomumu, netinkamu delspinigių mokėjimo prievolės ir jos įskaitymo vertinimu.
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 31 d. daline nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai priteisti 778 424 Lt skolą, delspinigius ir procesines palūkanas, panaikinti sąskaitą faktūrą, įskaitymą pripažinti niekiniu, pakeitė ir priteisė ieškovui iš atsakovo 389 212 Lt (112 723,59 Eur) skolos, 14 011,63 Lt (4 058,05 Eur) delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistus 403 223,63 Lt (116 781,64 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškinio dalį dėl sąskaitos faktūros panaikinimo ir įskaitymo pripažinimo niekiniu atmetė; civilinės bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo pagal generalinės statybos rangos sutartį 3 384 244,22 Lt skolos, nuo šios sumos paskaičiuotus delspinigius ir procesines palūkanas sustabdė iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-17628-937/2014 pagal ieškovo RUAB „Molesta“ ieškinį atsakovams UAB „Cathedral Square Hotel“, UAB „Yglė“, UAB „Medgraužis“, UAB „Saunita“, UAB „Metos“, UAB „Turto administravimo grupė“, UAB „Mikrovisata“, UAB „Siemtecha“, UAB „Teraktana“ dėl trišalių ir keturšalių susitarimų pripažinimo negaliojančiais.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi ieškovo RUAB „Molesta“ ieškinys, kuriuo jis ginčijo daugiašalius atsiskaitymų susitarimus, paliktas nenagrinėtas. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla, dėl kurios buvo sustabdyta Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalis, užbaigta 2015 m. kovo 20 d. įsiteisėjusia teismo nutartimi palikus ieškovo RUAB „Molesta“ ieškinį nenagrinėtą.
Civilinė byla ieškovo apeliacinio skundo dalyje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 31 d. daline nutartimi yra išspręsta, todėl atnaujinus sustabdytos bylos dalies nagrinėjimą teisėjų kolegija vertina teismo sprendimo atmesti ieškinį dėl 3 384 244,22 Lt skolos pagal generalinės statybos rangos sutartį priteisimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo apeliacinio skundo argumentus.
Dėl atsakovo prievolės atsiskaityti
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4 162 668,22 Lt už atliktus statybos darbus. Šioje byloje priimta 2014 m. gruodžio 31 d. daline nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad ieškovo reikalaujamą 4 162 668,22 Lt sumą sudaro 778 424 Lt sulaikyto mokėjimo, dėl kurio priteisimo išspręsta minėta daline nutartimi, ir 3 384 244,22 Lt atsiskaitymo už atliktus statybos darbus, kurių sumokėjimą pirmosios instancijos teismas konstatavo trišalių ir keturšalių susitarimų pagrindu. Teisėjų kolegija pasisako dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 17 121 036 Lt atsakovas sumokėjo tiesiogiai ieškovui, o 4 171 682, 08 Lt sumokėjo ieškovo subrangovams pagal daugiašalius susitarimus. Byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo poziciją, kad tiesiogiai ieškovui jis yra sumokėjęs 16 025 005,39 Lt (2 t., 61-104 b. l.). Šioje byloje šalys nekelia ginčo dėl tiesiogiai ieškovui sumokėto atsiskaitymo dydžio, joje ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo atsiskaitymą, kurio mokėjimo prievolės įvykdymą atsakovas grindė daugiašaliais susitarimais. Pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pagal daugiašalius atsiskaitymo susitarimus atsakovas sumokėjo ieškovo subrangovams 4 171 682, 08 Lt, apeliantas nekvestionuoja, tačiau kitoje civilinėje byloje inicijavo teisminį ginčą dėl šių susitarimų pripažinimo negaliojančiais, kuris įsiteisėjusia teismo nutartimi paliktas nenagrinėtas. Taigi, ieškovo, atsakovo ir subrangovų sudaryti trišaliai ir keturšaliai susitarimai, kurių pagrindu atliktais mokėjimais teismas pagrindė atsakovo prievolės pagal statybos generalinę rangos sutartį ieškovui įvykdymą, yra nenuginčyti, todėl galiojantys. Šiuose susitarimuose numatyta, kad pagal juos atsakovui atsiskaičius su subrangovais, atsakovas bus laikomas tinkamai įvykdžiusiu prievolę ieškovui apmokėti už atitinkamus darbus pagal statybos generalinę rangos sutartį (2 t., 105-107, 127-128, 130-131, 134-136, 143-144, 146-148, 154-157 b. l.). Byloje esantys įrodymai apie atsakovo atsiskaitymus su subrangovais patvirtina, kad atsakovas su subrangovais pagal šiuos susitarimus yra atsiskaitęs (2 t., 108-126, 129, 132, 133, 137-142, 145, 149-153, 158-170 b. l.). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl atsakovo atliktų mokėjimų ieškovo subrangovams pagrįstumo ir teisėtumo įvertino ginčo šalių su subrangovais sudarytų trišalių ir keturšalių susitarimų nuostatas apie atsakovo prievolės apmokėti ieškovui už atitinkamus darbus pagal statybos generalinę rangos sutartį tinkamo įvykdymo sąlygą ir atsakovo prievolės sumokėti pagal statybos generalinės rangos sutartį atliktų darbų kainą įvykdymą ieškovo nurodytiems asmenims pripažino tinkamu prievolės įvykdymu ieškovui, o tokiu būdu atsakovo įvykdytą mokėjimo prievolę pasibaigusia. Toks vertinimas atitinka CK 6.44 straipsnio 1 dalies reglamentavimą. Šių teismo išvadų apeliantas taip pat neginčija. Bylos duomenimis nustatytos sutartinės mokėjimo prievolės įvykdymo faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal ginčo sutartį atsakovas laikytinas įvykdžiusiu savo prievolę atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 3 384 244,22 Lt sumokėjimo už atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį.
Netenkinus pagrindinio ieškovo reikalavimo dėl skolos priteisimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinių reikalavimų dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priimtas ieškovo atsisakymas 394 731,08 Lt palūkanų reikalavimo ir šioje dalyje bylą nutraukta, apeliacijos nėra, todėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija nevertina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teismas 2014 m. gruodžio 31 d. daline nutartimi iš dalies pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą nesprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo perskirstymo klausimo. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
CPK 93 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo galutinai suformuluoto ieškinio suma 4 315 698,73 Lt (4 162 668,22 Lt skolos ir 153 030,51 Lt delspinigių reikalavimai). Apeliacinės instancijos teismas 2014 m. gruodžio 31 d. daline nutartimi ieškovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 403 223,62 Lt (116 781,64 Eur) (389 212 Lt (112 723,59 Eur) skolos ir 14 011,63 Lt (4 058,05 Eur) delspinigių), o šia nutartimi teismo sprendimo dalis atmesti likusį skolos ir delspinigių reikalavimą palikta nepakeista. Tokiu atveju bendra ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 9,34 procentus visų ieškovo pareikštų reikalavimų.
Ieškovas už ieškinį sumokėjo 5 000 Lt (1 t., 193 b. l.), nuo 38 290 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi buvo atleistas (1 t., 188-189 b. l.). Tokiu atveju ieškovui iš atsakovo priteistini 9,34 procentai sumokėto žyminio mokesčio – 467 Lt (135,25 Eur) (CPK 93 str.).
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo atleistas nuo 38 290 Lt žyminio mokesčio mokėjimo ir, kad patenkinti 9,34 procentai ieškovo reikalavimų, valstybei iš atsakovo priteistini 3 576,29 Lt (1 035,77 Eur) žyminio mokesčio.
Ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo priteisti 4 296,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba (5 t., 209-215 b. l.). Ieškovas byloje pateikė ieškinį, dubliką (3 t., 1-8 b. l.), prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (4 t., 179-181 b. l.), atskirąjį skundą (atskirojo skundo medžiaga (82-87 b. l.), prašymus (5 t., 127-130, 135-136, 148 b. l.), byloje vyko du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė 2 valandos (5 t., 116-122, 226-227 b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžių. Atsižvelgiant į ieškovo patenkintų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteistini 9,34 procentai turėtų atstovavimo išlaidų – 401,29 Lt (116,22 Eur) (CPK 93 str.).
Bendra ieškovui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 868,29 Lt (251,47 Eur) (467 Lt (135,25 Eur) + 401,29 Lt (116,22 Eur)).
Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl 18 162,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, priteisimo (5 t., 160-179 b. l.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., 205-211 b. l.), atskirąjį skundą (2 t., 1-8 b. l.), tripliką (3 t., 41-50 b. l.), atsiliepimą į atskirąjį skundą (atskirojo skundo medžiaga 126-131 b. l.), prašymus dėl papildomų įrodymų (atskirojo skundo medžiaga 152-154 b. l.; 5 t., 1-2 b. l.), paaiškinimus (5t., 180-184 b. l.), byloje vyko du teismo posėdžiai (5 t., 116-122, 226-227 b. l.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamą maksimalų užmokestį už atstovavimą, todėl sprendžia, kad atsakovui iš ieškovo priteistino užmokesčio dydis mažintinas iki rekomenduojamos maksimalios sumos – 6 410 Lt (1 856,46 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atmesti 90,66 procentai ieškovo reikalavimų, atsakovui iš ieškovo priteistini 90,66 procentai nustatytos atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme sumos – 5 811,31 Lt (1 683,07 Eur).
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl nuo žyminio mokesčio apeliacinėje instancijoje mokėjimo abi šalys yra atleistos pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 4 d.).
Ieškovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.
Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 3 637,50 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų advokato pagalbos išlaidų (6 t., 31-35 b. l.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį bei Rekomendacijų 8.11 punktą, šios išlaidos mažinamos iki maksimalios 1 500 Lt sumos (434,43 Eur).
Byloje patirtos 49,98 Lt (14,48 Eur) su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos. Ieškovo teisinis statusas nelemia bylos šalių atleidimo nuo su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atmetus 90,66 procentus ieškovo ieškinio reikalavimų, valstybei iš ieškovo priteistini 90,66 procentai su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų – 45,31 Lt (13,12 Eur). Iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma 4,67 Lt (1,35 Eur) neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios 3 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš jo šios išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ reikalavimas dėl 3 384 244,22 Lt skolos, nuo šios sumos paskaičiuotų delspinigių ir palūkanų priteisimo, palikti nepakeistą.
Sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir keičiamą sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“, j. a. k. 167553831, atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Cathedral Aquare Hotel“, j. a. k. 300039910, 1 683,07 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 07 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Cathedral Aquare Hotel“, j. a. k. 300039910, ieškovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“, j. a. k. 167553831, 251,47 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 47 ct) bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Cathedral Aquare Hotel“, j. a. k. 300039910, valstybei 1 035,77 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt penkis eurus ir 77 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“, j. a. k. 167553831, atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Cathedral Aquare Hotel“, j. a. k. 300039910, 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“, j. a. k. 167553831, valstybei 13,12 Eur (trylika eurų ir 12 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.