- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-08
- Bylos Nr.
- 2S-1364-527/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- J. K.
procesinių sprendimų kategorijos: 26.5; 94.2.2; 106.8.2; 121.14; 122.2.
2010 m. rugsėjo 8 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus r. apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2440-90/2010 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą prašydama:
1) nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės;
2) padalinti santuokoje įgytą turtą:
2.1) 60 000 Lt vertės 63, 51 kv. m butą su rūsiu (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui, įregistruojant jį atsakovo asmeninės nuosavybės teise ir įpareigojant atsakovą išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją, t. y. pusė buto vertės - 30 000 Lt, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
2.2) 10 000 Lt vertės transporto priemonę Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui, įregistruoti atsakovo asmeninės nuosavybės teise, įpareigojant atsakovą išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją, t. y. pusę automobilio vertės - 5 000 Lt sumą, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
2.3) santuokoje įgytą buitinį turtą, baldus, buitinę techniką, garso ir vaizdo aparatūrą ir smulkius daiktus, kurių bendra vertė 12 000 Lt, priteisti atsakovui, įpareigojant atsakovą išmokėti 6 000 Lt piniginę kompensaciją per tris mėnesiui teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
3) įpareigoti šalis santuokoje įgytus kreditorinius įsipareigojimus AB DnB NORD bankui ir AB SEB bankui toliau vykdyti pagal kredito sutartyse nurodytas sąlygas;
4) įpareigoti atsakovą iki 2010-07-30 ieškovei išmokėti 5 000 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią mokėti didesnę paskolos dalį AB „DnB NORD“ bankui;
5) nutraukus santuoką ieškovei palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“;
6) priteisti iš atsakovo ieškovei jos turėtas bylinėjimosi bei pašto išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010-05-05 nutartimi (b. l. 4) atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Kauno miesto apylinkės teismui, nurodydamas, kad ieškinys nagrinėjamu atveju turi būti reiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, t y. Jonavos r. apylinkės teismui (CPK 29 str.), nes ieškovė prašė procesinius dokumentus atsakovui siųsti Jonavos r. esančio buto adresu, priklausančio šalims, o, be to, kreditus sutuoktiniai ėmė iš bankų, nurodydami adresus Jonavoje, turtas yra Jonavos r., vaikų sutuoktiniai neturi. Be to, teismas nurodė, kad nepateikti duomenys, jog apie bylą pranešta kreditoriui SEB bankui, nepridėtos pažymos apie šalių gaunamas pajamas (pažeista CPK 382 str. 1 d. 5 ir 8 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b. l. 16-18) ieškovė prašo panaikinti Alytaus r. apylinkės teismo 2010-05-05 nutartį ir ieškinį priimti. Ieškovė nurodo, kad atsakovas yra karininkas, jo darbo vieta yra Rukloje (duomenys neskelbtini), todėl šalys Jonavos r. yra įsigijusios butą, tačiau jame beveik visą laiką gyveno ieškovė viena arba jame negyvendavo niekas, nes atsakovas dažnai būna komandiruotėse, o laisvu nuo darbo metu jis būna pas motiną Alytuje (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, prie ieškinio priedų yra pridėta šį faktą patvirtinanti pažyma. Teikdama teismui ieškinį ieškovė žinojo, jog atsakovas keletą savaičių gyvens šalių bute, Rukloje. Siekdama, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovui būtų įteikti laiku ir asmeniškai, ieškovė teismo prašė juos siųsti Ruklos adresu, tačiau tai neleidžia teigti, kad byla teisminga Jonavos rajono apylinkės teismui, ir todėl yra pagrindas atsisakyti ieškinį nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teisme. CPK 29 str. yra pasakyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Įstatymo nėra apibrėžta, ar ieškinio pareiškimas teismui pareiškiamas pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, ar pagal tą, kurioje jis retai gyvena. Iš to seka, kad byla gali būti nagrinėjamas pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su teismingumo instituto taikymu, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra teismingas kitam apylinkės teismui. Tuo pagrindu skundžiama nutartis yra naikinama, o klausimas dėl ieškinio priėmimo pagal kompetenciją perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atsižvelgus į pateiktus išaiškinimus (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Byloje kilo ginčas, ar Alytaus rajono apylinkės teismas pagrįstai nutarė atsisakyti priimti ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir bylą pagal teismingumą perduoti Jonavos rajono apylinkės teismui.
Kriterijus gyvenamajai vietai nustatyti detaliai nustato CK 2.12-2.17 str. Pagal CK 2.16 str. 1 d. fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Tačiau kai asmuo gyvena keliose vietose (kaip šiuo atveju, teismas laikė, jog atsakovas gyvena Jonavos r., o, ieškovės teigimu – Alytuje, dėl ko ir kilo byloje ginčas) būtina atsižvelgti į viešųjų registrų duomenis, t. y. kur jis deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys iš Gyventojų registro) (CK 2.17 str.). Teismas, pasinaudojęs suteikta galimybe informaciją apie asmenį patikrinti Gyventojų registre, nustatė, jog atsakovas gyvenamąją vietą deklaravęs Alytuje, (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš Gyventojų registro gauta informacija apie atsakovo gyvenamąją vietą yra pagrindas preziumuoti, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra Gyventojų registre nurodytas jo adresas. Ieškovės nurodytas atsakovo adresas korespondencijai (Jonavos r., Rukla, (duomenys neskelbtini)) šios prezumpcijos nepaneigia, nes objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad minėtu adresu atsakovas faktiškai dažniausiai gyvena, nėra. Minėtos prezumpcijos nepaneigia tas faktas, kad Jonavos r. yra atsakovo turto buvimo vieta (pažymėtina, priklausantis šalims bendrąja jungtine nuosavybe) ar kad imant vartojimo kreditą iš AB SEB banko ar kreditą iš AB DnB NORD banko, šalys nurodė adresą Jonavoje, (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui nurodė ne tik atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, bet ir korespondencijos siuntimo adresą tam atvejui, jeigu bylos procesiniai dokumentai nebūtų įteikti atsakovo gyvenamoje vietoje.
Teismo argumentai, kad su ieškiniu nepateikti duomenys, jog apie bylą pranešta kreditoriui SEB bankui, nepridėtos pažymos apie šalių gaunamas pajamas (pažeista CPK 382 str. 1 d. 5 ir 8 p.), kolegijos nuomone, nėra pagrindas ieškiniu atsisakyti priimti, nes CPK yra numatytas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas, kuriuo pirmosios instancijos teismas pirmiausia turi pasinaudoti, jeigu ieškinys neatitinka jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų (šiuo atveju – CPK 382 str. 1 d. 5 ir 8 p.). Be to, pažymėtina, jog šiuo atveju teismas suklydo, nurodydamas, kad nepateikti duomenys, jog apie bylą pranešta kreditoriui SEB bankui, nes iš pateikto Lietuvos pašto kvito ir PVM sąskaitos faktūros matyti, jog procesiniai dokumentai buvo siųsti ne tik NORD bankui, bet ir SEB bankui.
Konstatuotina, jog Alytaus rajono apylinkės teismui skundžiama nutartimi atsisakius priimti ieškovės ieškinį yra akivaizdžiai ribojama ieškovės teisė į teisminę gynybą (LR Konstitucijos 30 str. 1 d., EŽTK 6 str., Tesimų įstatymo 4 str., CPK 4 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai aiškino bei taikė procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų (dėl teismo nustatytų ieškinio trūkumų) kolegija nepasisako, panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir, teismingumo klausimą išnagrinėjusi iš esmės, perduoda bylą pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą (337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti.
Perduoti bylą Alytaus rajono apylinkės teismui J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio priėmimo klausimui išspręsti.