Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-1445-538/2017

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-10-19
Bylos Nr.: 2A-1445-538/2017
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Ieškovas: R. B.
Atsakovas: M. U., R. P.
Trečiasis asmuo: E. B.

Civilinė byla Nr. 2A-1445-538/2017Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00301-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.3.1.18.3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. B. ir atsakovų M. U., R. P. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams M. U., R. P., trečiajam asmeniui E. B. dėl bendrosios nuosavybės teisės valdomo turto naudojimo tvarkos nustatymo, teisės įregistruoti turtą, neteisėtų veiksmų kilusios žalos atlyginimo, dėl teisės į asmeninį gyvenimą gynimo ir įpareigojimo pašalinti neteisėtai įrengtas stebėjimo kameras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) ieškovei R. B. ir trečiajam asmeniui E. B. priskirti naudotis pirmo aukšto patalpomis, plane žymimomis indeksais 1-1, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-9, 1-10, 1-11, G-1, pavėsine 2H1m, mansardos patalpomis 2-3, 3,65*3,50 (12,77 m2) pastoge; 2) atsakovams M. U. ir R. P. priskirti naudotis mansardos patalpomis, žymimomis indeksais: 2-4 (11,52 m2), 2-2 (5,59 m2) ir 9,88 m ilgio pastoge; 3) bendrai šalims priskirti patalpas, žymimas indeksais 1-3, 1-8, 2-1 ir kiemo įrenginius; 4) pripažinti ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į palėpę P-1, P-2, P-3, ir leisti įteisinti be namo bendraturčių sutikimo palėpę žymimą P-1, P-2, P-3, priskiriant naudotis palėpę P-1, P-2, P-3 iki bus atlikta teisinė registracija (teismo ekspertizės akto žymenys); 5) įpareigoti atsakovą M. U. pašalinti neteisėto remonto padarinius ir per tris mėnesius atstatyti išardytą sieną tarp patalpos 2-2 ir 3,65*3,50 (12,77 m2) pastogės; 6) įpareigoti atsakovą M. U. pašalinti neteisėto remonto padarinius – per tris mėnesius įrengti liuką į palėpę P-1, P-2, P-3 (teismo ekspertizės akto žymenys) iš patalpų, namo plane žymimų indeksais 2-2, 2-4; 7) įpareigoti atsakovą M. U. per keturiolika kalendorinių dienų pašalinti visas stebėjimo kameras gyvenamojo namo viduje ir išorėje; 8) priteisti iš atsakovo M. U. veiksmais padarytos žalos atstatymo atlyginimui 12490,62 Eur; 9) priteisti iš atsakovų visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovai asmeninės nuosavybės teise valdo 1/10 namo dalis, esančias antrame aukšte, mansardoje. Atsakovas M. U. be būtinų leidimų ir bendraturčių sutikimo 2014 metais mansardoje atliko kapitalinio remonto darbus: 1) panaikino pertvarą tarp pradinei ieškovei J. B. priklausiusių patalpų I-5 ir P-4 (2015-12-11 teismo ekspertizės akto priedo Nr. 1 žymenys), taip padidindami patalpą 2-2; įsirengė jiems nepriklausančią, neįteisintą palėpę; iš bendro koridoriaus 2-1 panaikino patekimą (liuką) į šią palėpę; įsirengė liukus į palėpę per patalpas 2-2, 2-4; pirmame aukšte įstatė ir užrakino duris į mansardą, ir nesankcionavus bendraturčiams, aplink namo perimetrą bei bendrame koridoriuje 2-1 įrengė vaizdo stebėjimo sistemą. Šiais veiksmais buvo padaryti namo nešančiųjų konstrukcijų pažeidimai, žala pirmo aukšto patalpoms bei bendraturčių teisėms. Šiuo metu ieškovei su trečiuoju asmeniu asmeninės nuosavybės teise ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 4/5 dalys pastato, kurias sudaro visos pastato pirmo aukšto patalpos (išskyrus bendro naudojimo patalpas 1-3, 1-8, 2-1), pavėsinė, kambarys mansardoje 2-3 su 3,65*3,50 (12,77 m2) pastoge. Bendrai namo savininkams priklauso laiptai į mansardą, koridoriai pirmame aukšte 1-3 (4 m2), 1-8 (2,27 m2), koridorius mansardoje 2-1 (11,33 m2), kiemo įrenginiai. Ieškovė teigė, kad 29,61 m2 palėpė, žymima P-1, P-2, P-3 (teismo ekspertizės akto priedo Nr. 4 žymenys), kuriai atlikti kadastriniai matavimai, šiuo metu yra neįteisinta. Mano, jog namo bendraturčiams priklauso: ieškovei ir trečiajam asmeniui – 8/10 dalys namo, atsakovams M. U. ir R. P. – po 1/10 namo dalis mansardiniame aukšte. Šios dalys nustatytos nuo 110 m2 buvusio namo ploto. Ieškovės teigimu, atsakovai teisėtu ir neteisėtu būdu užvaldė – 2-4 (11,52 m2), 2-2 (5,59 m2) ir 9,88 m2 ilgio pastogę (apie 10 m2), ieškovei priklausančią pastogę 3,65 m ilgio (12,77 m2), neįteisintą palėpę 29,61 m2, ½ dalį bendrų patalpų – laiptus 1-3 (4 m2), 1-8 (2,27 m2), koridorių mansardoje 2-1 (11,33 m2), kuri lygi 8,8 m2, viso atsakovų naudojamo ploto – 78,17 m2. Ieškovė siūlė nustatyti tokią naudojimosi tvarką – ieškovei su trečiuoju asmeniu priskirti naudotis pirmo aukšto patalpomis plane žymimomis indeksais 1-1, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-9, 1-10, 1-11, G-1, pavėsine 2H1m, mansardos patalpomis 2-3, 3,65*3,50 (12,77 m2) pastoge, o atsakovams M. U. ir R. P. priskirti naudotis mansardos patalpomis, žymimomis indeksais 2-4 (11,52 m2), 2-2 (5,59 m2) ir 9,88 m ilgio pastoge, bendrai naudotis priskirtinos patalpos, žymimomis indeksais 1-3, 1-8, 2-1 ir kiemo įrenginiai. Ieškovės teigimu, palėpe, kurią savavališkai įrengė ir be teisinio pagrindo naudojosi atsakovai, naudotis priklauso ieškovei ir trečiajam asmeniui, motyvuojant tuo, kad ginčo namo statytojai buvo S. P. ir Z. B.. Ieškovė su trečiuoju asmeniu įvairių sandorių būdu įgijo 4/5 namo dalių, o atsakovai 1/5 dalį mansardos įgijo po savo mamos V. U. mirties, (duomenys neskelbtini) papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Savo ruožtu V. U. priklausęs turtas atiteko 1972-11-10 dovanojimo sandoriu, kuriuo buvo padovanota tiksliai įvardintos patalpos. Dovanojimo sutarties metu ginčo palėpė nebuvo įteisinta dėl to negalėjo būti ir dovanojimo sutarties dalyku. 1972-11-14 S. P. padovanojo I. Č. patalpas (1/5 namo dalį), kurios tiksliai buvo nurodytos dovanojimo sutartyje. Pradinė ieškovė J. B. po savo vyro Z. B. mirties priėmusi palikimą ir tapusi namo dalies savininke pagal testamentą, perėmė ne tik nurodytą turtą nuosavybėn, bet ir namo (Palėpės) statybą vykdžiusio asmens, būtent palikėjo Z. B. teises į pastatytos palėpės įteisinimą, kurį privalo atlikti statytojas arba jo teisių perėmėjas. A. P. 1980-07-04 dovanojimo sutartimi ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentą įgijo 10/25 namo dalis ir statybą vykdžiusio asmens S. P. teisę į palėpės įteisinimą. Pažymėjo, kad dėl atsakovo remonto darbų nukentėjo ieškovės ir trečiojo asmens nuosavybės teise valdomos namo dalys. Didesnė dalimi žala padaryta pirmojo aukšto konstrukcijoms ir kambariams. Ieškovės manymu, konstatavus atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta žalą ieškovės ir trečiojo asmens turtui, atsakovui kyla pareiga visiškai atlyginti nuostolius. Neteisėti veiksmai ir žalos dydis nustatytini pagal teismo statybinės ekspertizės aktą ir gyvenamajam namui atliktų pakeitimų atstatymo ir pažeidimų ištaisymo kaštų ir skaičiavimo ataskaitą. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo įrengta vaizdo stebėjimo sistema namo fasadinėje dalyje ir bendro naudojimo patalpoje 2-1 leidžia stebėti namo bendraturčius, o tai ieškovės manymu, pažeidžia ieškovės ir trečiojo asmens teisę į privatumą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Palangos misto apylinkės teismas 2017-05-09 sprendimu ieškovės R. B. ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė tokią naudojimosi tvarką gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), dalimis: ieškovei R. B. ir trečiajam asmeniui E. B. bendram naudojimui priskirti naudotis pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-10, 1-11, G-1 (12,10 m2), pavėsine 2H1 m, ir mansardos patalpomis 2-3; atsakovams M. U. ir R. P. priskirti naudotis mansardos patalpomis, žymimomis indeksais 1-9, 2-4, 2-2 ir 9,88 m ilgio pastoge (teismo ekspertizės akte pažymėta P-5, 9-6); bendrai R. B., E. B., M. U. ir R. P. priskirti naudotis patalpas, žymimas indeksais 1-3, 1-8, 2-1, kitais kiemo statiniais bei įrenginiais. Įpareigojo atsakovą M. U. per keturiolika kalendorinių dienų pašalinti visas stebėjimo kameras gyvenamojo namo viduje ir išorėje. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovų M. U. ir R. P. 1431,90 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. B. naudai, jas sumokant lygiomis dalimis, t. y. po 715,95 Eur. Priteisė iš ieškovės R. B. atsakovų M. U. ir R. P. naudai 2164,97 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės R. B. 24,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Priteisė iš atsakovų M. U. ir R. P. 10, 50 Eur, t.y. po 5,25 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Teismo sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2014-04-09 Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi, pakeistas 2016-09-30 Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi – įrašą viešajame registre, draudžiantį atsakovams M. U. ir R. P., priklausančių turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių, nuosavybės teisių perleidimą bet kokia forma ar kitokiais būdais apsunkinant savo turimas teises iki sprendimo šioje byloje priėmimo, panaikino. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju padalyti šalių valdomas patalpas vien tik pagal jų dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nėra galimybių, todėl, atsižvelgiant į šių ginčo patalpų lokalizaciją, jų funkcinę paskirtį, taip pat į ilgai besitęsiančius ir pakankamai konfliktiškus bendraturčių santykius, siekiant ateityje išvengti naujų teisminių ginčų, teismas garažą G-1, bei vonią (1-11), esančią pirmame aukšte, paskyrė ieškovei ir trečiajam asmeniui jų bendram naudojimui. Tokį teismo sprendimą motyvavo tuo, kad garažą paskyrus naudotis visiems bendraturčiams kartu, nebūtų įmanoma naudoti garažo pagal jo tiesioginę funkcinę paskirtį – laikyti automobilius. Nurodė, kad vonios kambarį (prausyklą) atsakovai turi įsirengę antrame aukšte prie jiems paskirtų naudotis kambarių, todėl atsižvelgiant į šalių konfliktinius santykius, vonia, esanti pirmame aukšte priskirtina naudotis ieškovei. Pažymėjo, kad gyvenamajame name yra tik viena virtuvė, todėl, priskyrus ieškovei ir trečiajam asmeniui naudotis garažu, kuris vasaros metu gali būti naudojamas kaip lauko virtuvėlė, juolab, kad ginčo šalys gyvenamajame name paprastai būna tik vasaros metu, todėl ieškovei bei trečiajam asmeniui priskyrus bendram naudojimui naudotis ginčo patalpomis - garažu ir vonia, ginčo virtuvė (1-9) priskirtina naudotis atsakovams. Pažymėjo, kad šalims bendrai susitarus dėl kitokios naudojimosi tvarkos, ji gali būti įtvirtinta įstatymo nustatyta tvarka, kadangi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu ir tik esant ginčui, jis sprendžiamas teisme. Teismas padarė išvadą, kad Z. B., dovanodamas savo dukrai V. U. nuolatiniam naudojimuisi konkrečias patalpas gyvenamajame name, įskaitant ir 9,88 m ilgio pastogę, dovanojo konkrečią vieną pastogę iš keturių buvusių. Taip pat konstatavo, kad atsakovai paveldėjo tik tai, kas aiškiai apibrėžta Ž. B. nurodytoje dovanojimo sutartyje, ir tai, kas šios sutarties pagrindu V. U. buvo padovanota dovanojimo sutartimi. Byloje nėra jokių duomenų, kad tuometiniai namo bendraturčiai būtų ginčiję dovanojimo sutartį, kuria Ž. B. padovanojo pastogę savo dukrai, todėl ši 9,88 m ilgio pastogė, teismo ekspertizės akte nurodyta žymenimis P-5, P-6, priskirtina bendram naudojimuisi atsakovams. Taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo patalpa – pastogė 3,65*3,50 (12,77 m2) buvo ar yra perleista ankščiau minėtų sandorių pagrindu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šią ginčo pastogę nuosavybės teise įgijo ieškovė ir trečiasis asmuo, padarė išvadą, jog ši pastogė yra priskirtina pastato – viso gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpoms, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams proporcingai jų turimai nuosavybės teisės daliai. Pažymėjo, kad paaiškėjus aplinkybėms, kad gyvenamajame name galbūt yra galimas savavališkos statybos fakto konstatavimas, spręsti klausimus dėl gyvenamajame name esančių palėpių likimo, jų pripažinimo nuosavybės teise vienam iš bendraturčių, atidalijimo ar naudojimosi jomis tvarkos nustatymo, reikštų ne tik imperatyvaus CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo nepaisymą, bet ir tokios statybos įteisinimą. Taip pat nurodė, kad atmestinas ir reikalavimas leisti įteisinti ginčo palėpę be bendraturčių (atsakovų) sutikimo, nes tik kompetentingoms valstybės institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka pripažinus remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams bei konstatavus, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų, bendraturčiai įgis teisę įteisinti nuosavybės teises į ginčo palėpes, įregistruojant jas visų bendraturčių vardu kaip jų bendrąją dalinę nuosavybę, proporcingai jų turimai nuosavybės teisės daliai, jei jie bendru sutarimu nenuspręs kitaip. Padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimai įpareigoti atsakovą pašalinti neteisėto remonto padarinius bei priteisti atsakovo veiksmais, atliekant statybos darbus, galimai padarytos žalos atstatymui 12 490,62 Eur nėra pagrindo tenkinti. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog į atsakovo kameromis filmuojamą vaizdą patenka ne tik jam priklausanti namų valdos dalis, tačiau taip pat dalis šalių bendrai naudojamo žemės sklypo, kiemo, asmenys, gyvenantys name, bei į namą ateinantys pašaliniai asmenys, taip pat į tai, kad namų valda nėra vieša vieta, o atsakovas neįrodė, jog kamerų įrengimo tikslas yra proporcingas siekiui riboti ieškovės privatų gyvenimą, neatitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatų tiek stebimos teritorijos, tiek renkamų vaizdo duomenų apimčių prasme, todėl ieškovės pažeistos asmens duomenų apsaugos teisės gintinos, įpareigojant atsakovą per teismo nustatytą terminą pašalinti visas stebėjimo kameras gyvenamojo namo viduje ir išorėje.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl atsakovams naudotis priskirtos virtuvės, plane pažymėtos žymeniu 1-9, priskiriant ją naudotis ieškovei ir trečiajam asmeniui; išspręsti klausimą dėl pertvarkos pastogėje, įpareigojant atsakovą M. U. per tris mėnesius atstatyti išardytą sieną tarp patalpos 2-2 ir 3,65*3,50 (12,77 m 2) pastogės; išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo vienintelis motyvas, jog ginčo virtuvė priskirtina naudotis atsakovams, nes jie neturi virtuvės, o ieškovė ir trečiasis asmuo gali naudoti garažą kaip virtuvę, teisiškai nepagrįstas. Nurodo, kad vienu atveju teismas nustatė naudojimosi tvarką (priskyrė) atsakovams priklausančia neįregistruota 9,88 ilgio pastoge, kitu atveju, pasisakė kad neįregistruota 3.65*3.50 pastogė negali būti priskirta naudotis ieškovei ir trečiajam asmeniui, nes ji neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Mano, kad apeliacinės instancijos teismui pripažinus ieškovei ir trečiajam asmeniui teisę naudotis aptariama pastoge arba sutikus su pirmosios instancijos išvada, jog ji priklauso visiems bendraturčiams, turėtų būti tenkinamas patikslinto ieškinio reikalavimas atstatyti sieną tarp patalpos 2-2, priklausančios atsakovams ir 3,65*3,50 pastogės. Kitu atveju, ieškovė ir trečiasis asmuo negali patekti j ją ir naudoti pagal paskirtį, nes atsakovas M. U. ją yra prijungęs prie patalpos 2-2. Taip pat nurodo, kad teismas nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo principo. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo ginčijamą sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą - patalpas žymimas indeksais 1-9, 1-11 ir garažą žymimą indeksu G-l (12,10 m2) priskirti bendrai naudotis R. B., E. B., M. U. ir R. P.; atsakovams M. U. ir R. P. priskirti naudotis mansardos patalpomis, žymimomis indeksais 1-9, 2-4, 2-2 ir 9,88 m. ilgio pastoge; netenkinti ieškovės reikalavimo - įpareigoti atsakovą pašalinti visas stebėjimo kameras gyvenamojo namo viduje ir išorėje; priteisti iš ieškovės R. B. atsakovų M. U. ir R. P. naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka iš dalies, t.y. nesutinka dalyje dėl nustatytos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos, kuria garažas žymimas indeksu G-l (12,10 m2), patalpa žymima indeksu 1- 11 (3,08 m2) priskirta ieškovei ir trečiajam asmeniui E. B. bendram naudojimui, o patalpa žymima indeksu 1-9 priskirta naudotis atsakovams, taip pat dėl teismo išvados, kad atsakovams priskirti naudotis 9,88 m. ilgio pastoge bei dėl vaizdo kamerų pašalinimo. Akivaizdu, kad teismas klaidingai įvertino bylos aplinkybes, neįsigilino į bylos esmę ir priėmė visiškai nepagrįstą ir neteisingą sprendimą šioje dalyje, prioritetą suteikė vienai iš proceso šalių – ieškovei, toks teismo sprendimas šioje dalyje pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus. Be to, teismo sprendimas šioje dalyje praktiškai nemotyvuotas, o teismo pateikti deklaratyvūs ir neišsamūs argumentai yra prieštaraujantys. Teismas visiškai neargumentuoja kodėl garažą priskiria naudotis ieškovei ir trečiajam asmeniui, o ne atsakovams. Teismas visiškai ignoravo atsakovų teises į garažą, kurio paskirtis nėra griežtai apibrėžta tik automobilio laikymui. Garažo patalpa gali būti naudojama bendraturčių pagal poreikius. Teigia, kad nesuprantama, kodėl prioritetas šiuo atveju suteikiamas ieškovei ir trečiajam asmeniui. Teismo argumentai dėl patalpos žymimos indeksu 1-11 priskyrimo ieškovei ir trečiajam asmeniui yra prieštaraujantys. Kaip matyti iš sprendimo turinio, teismas nuspręsdamas vonios kambarį (prausyklą) priskirti ieškovei ir trečiajam asmeniui atsižvelgė tik į tai, kad vonios kambarį (prausyklą) atsakovai jau turi įsirengę antrame aukšte prie jiems paskirtų naudotis kambarių, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad ir ieškovė su trečiuoju asmeniu turi taip pat įsirengę vonios kambarį patalpoje žymimoje indeksu 1-7. Pažymi, kad teismo teiginys, kad viso pirmo aukšto patalpos priklauso ieškovei ir trečiajam asmeniui, prieštarauja paties teismo priimtiems sprendimams, nes būtent teismas nutarė patalpą žymimą indeksu 1-9 priskirti atsakovams, be to pirmame aukšte yra numatytos patalpos ir bendram naudojimui, t.y., patalpos žymimos indeksais 1-3, 1-8. Mano, kad ne visos pirmo aukšto patalpos priklauso tik ieškovei ir trečiajam asmeniui. Teigia, kad teismas padalydamas dalį bendro naudojimo patalpų ir jas priskirdamas konkrečioms šalims nesilaikė šalių lygiateisiškumo, proporcingumo, adekvatumo, protingumo ir teisingumo principų, neužtikrino bendraturčių interesų pusiausvyros. Mano, kad nustatyta naudojimosi tvarka nebus patogi visiems, neužtikrins galimybę naudojant gyvenamąjį namą gauti maksimalią naudą, gyvenamasis namas nebus naudojamas racionaliai, efektyviai ir patogiai, ir labiausiai pažeidžia atsakovų interesus. Akcentuoja, kad teismas visiškai nesigilino į pastogės techninius parametrus, nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertize, kurioje klaidingai nurodoma apie neva esančias kitas pastoges, kaip pavyzdžiui pastogės pažymėtos P-l, P-2, P-3 - kurių aukštis 1,54 aukščiausioje vietoje, o prie sienų 0,21 cm aukštis. Pažymi, kad atsakovams priklauso 9,88 m. ilgio pastogė esanti per visą namo ilgį, nes jokių kitų pastogių name nėra. Taip pat pažymi, kad atsakovas ieškovės ir trečiojo asmens teisių į privatumą nepažeidžia. Atsakovas įrengė vaizdo kameras turto (namo) saugumo tikslais, vaizdo kameromis nėra stebima ieškovės ir trečiojo asmens privatus gyvenimas, nes kameros nėra nukreiptos į ieškovės ir trečiojo asmens privačią valdą. Vien aplinkybė, kad vaizdo kameros stebėjimo laukas fiksuoja ir ieškovę su trečiuoju asmeniu, kurie atvyksta ir išvyksta iš namo, negali būti vertinamas kaip neteisėtas ieškovės ir jo sutuoktinio stebėjimas, sekimas, duomenų apie jų privatų gyvenimą rinkimas, turint tikslą skleisti šią informaciją. Trečiasis asmuo E. B. prašo ieškovės R. B. apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Taip pat nurodo, kad palaiko R. B. atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą. Nurodo, kad E. B. prisideda prie savo sutuoktinės R. B. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais. Mano, kad teismas dėl faktinių aplinkybių gausos tiesiog padarė klaidą virtuvę 1-9, esančią I aukšte, priskirdamas atsakovams, nes šiaip jau teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad atsakovai po mamos mirties paveldėjo konkrečias patalpas namo II aukšte, o I aukšte - tik bendro naudojimo koridorių ir laiptinę. Nurodo, kad teismas pagrįstai ir motyvuotai padarė išvadą, kad namo II aukšte esanti 12,77 m2 (3,65 m X 3,50 m) pastogė negali būti priskirta naudotis tik atsakovams, tačiau neatkreipė dėmesio, kad tokiu atveju, jeigu atsakovas M. U. neišardys savavališkai įrengtos pertvaros (sienos) tarp jam priklausančios patalpos II aukšte 2-2 ir 12,77 m2 pastogės, tokiu atveju ieškovai fiziškai negalės į šią pastogę patekti ir ja naudotis. Pažymi, kad teismas pagrįstai konstatavo U. atliktų kapitalinio remonto darbų, neturint parengto projekto ir bendrasavininkų sutikimo, neteisėtumą. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą, paliekant pirmosios instancijos nutartį nepakeistą atsakovų apeliacinio skundo reikalavimų pagrindu; tenkinti ieškovės apeliacinį skundą; išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Nurodo, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovė ir trečiasis asmuo yra buvusių pirmo aukšto savininkų J. B., A. P. ir I. Č. turto įgijėjai, pirmosios instancijos teismas padarė rašytiniais įrodymais pagrįstą išvadą, jog visas pirmas aukštas, išskyrus bendro naudojimo patalpas 1-3,1-8, priklauso ieškovei ir trečiajam asmeniui, o atsakovai įgijo tai, kas nurodyta paveldėjimo teisės liudijime. Teigia, kad nėra teisinio pagrindo priskirti atsakovams naudotis virtuve 1-9, vonia 1-11 ir garažu, byloje nėra duomenų, jog mirus pirmo aukšto savininkei S. P. atsakovai būtų pareiškę reikalavimą dėl palikimo priėmimo. Nurodo, kad teismas tinkamai motyvavo, jog Z. B. dovanodamas dukrai V. U. 9,88 m. ilgio pastogę ją įvardijo vienaskaitos linksniu ir ši pastogė yra greta mansardoje esančių padovanotų kambarių 2-4,2-2. Ž. B. nuosavybės teise valdė 2/5 namo dalis antrame aukšte (mansardoje). Padovanojus V. U. 1/5 savo turto dalį ir ją įvardijus, Ž. B. turėjo likti taipogi 1/5 antro aukšto (mansardos) dalis. Liko kambarys 2-3 ir pastogė 3,65*3,50 (12,77 m2) ekspertizės akto priede Nr. 1 pažymėta P-4. Teigia, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog pastogės P-l, P-2, P-3 priklauso bendraturčiams proporcingai jų nuosavybės daliai, nes naudojimo tvarkos nustatymas pastogėmis P-1, P-2, P-3 reikštų galimai atsakovo M. U. atliktos savavališkos statybos įteisinimą bei imperatyvaus CK 4.103 straipsnio reglamentavimo nepaisymą. Pažymi, kad teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas M. U. neteisėtai įrengė stebėjimo kameras be bendraturčių sutikimo, nes į atsakovo kameromis filmuojamą vaizdą patenka ne tik jam priklausanti namų valdos dalis, bet ir dalis šalių bendrai naudojamo žemės sklypo, kiemo, asmenys, gyvenantys name, bei į namą ateinantys pašaliniai asmenys. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovės R. B. apeliacinį skundą atmesti, tenkinti atsakovų M. U. ir R. P. apeliacinį skundą; priteisti iš ieškovės R. B., atsakovų M. U. ir R. P. naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės pozicija, kad virtuvė (1-9) nuosavybės teise priklauso ieškovei ir trečiajam asmeniui. Byloje nėra įrodymų pagrindžiančių tokią ieškovės poziciją, išskyrus pateikiamas subjektyvias aplinkybių interpretacijas, prielaidas. Nurodo, kad 2009-04-15 sprendime nebuvo nustatinėjamos aplinkybės susijusios su bendro naudojimo patalpomis, todėl nėra pagrindo vadovautis šiuo ieškovės nurodomu sprendimu. Pažymi, kad atsakovai iš dalies sutinka su ieškovės pozicija, kad teismo nustatyta naudojimosi tvarka neatitinka teismo deklaruojamo teisėtumo, proporcingumo, racionalumo, socialinės taikos kriterijų, tačiau dėl kitų priežasčių nei nurodo ieškovė. Atsakovų nuomone ieškovams nepagrįstai priskirtos bendro naudojimo patalpos žymimos indeksais 1-11 ir garažas G-l, o Atsakovams patalpa žymima indeksu 1-9. Patalpos žymimos indeksais 1-9, 1-11 ir G-l (garažas) turi būti priskirtos naudotis visiems namo bendrasavininkams. Pažymi, kad yra tik viena pastogė, nes gyvenamojo namo stogą sudaro tik viena stogo konstrukcijų sistema iš gegnių ir grebėstų su šiferio plokščių danga. Pastogėje esančios erdvės negali būti laikomos atskiromis pastogėmis, nes neatitinka keliamų aukščio reikalavimų. Teigia, kad teismas tinkamai įvertino ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą bei kitas aplinkybes ir paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas bei priteisdamas bylinėjimosi išlaidas atsakovams neviršijo Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Teismas pagrįstai ieškovės ieškinio dalies atmetimą vertino kaip atsakovų naudai priimtą sprendimą, suteikiantį Atsakovams teisę į byloje patirtų išlaidų atlyginimą. Taip pat pažymi, kad pateikta pažyma dėl atstovavimo išlaidų yra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka ir atsakovai įpareigoti pašalinti neteisėtai įrengtas stebėjimo kameras, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) S. P. įsigijo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). 1958-05-05 S. P. išduotas statybos leidimas gyvenamajam namui statyti (t. 1, b. l. 125). 1961-12-14 patvirtintas ir suderintas S. P. vykdomajam komitetui pateiktas ir patvirtintas mūrinio garažo projektas (t. 1, b. l. 128). (duomenys neskelbtini) S. P. ir Z. B. susitarė jų santuokos metu (duomenys neskelbtini) įgytą turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pasidalinti tokiu būdu - Z. B. nuosavybės teise atitenka namo mansarda/salkos/, o S. P. – visa apatinė namo dalis (t. b. l. 187). (duomenys neskelbtini) Z. B. ir V. U. sudarė dovanojimo sutartį, patvirtintą Palangos valstybinės notarinės kontoros notarės O. V., pagal kurią Z. B. padovanojo V. U. 1/5 dalį šlako blokų gyvenamojo namo su salka, veranda ir priestatu, turinčio 110,88 m2 bendro naudingojo ploto, 74,04 m2 gyvenamojo ploto ir tai daliai priklausančius kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), 22,675 m2 žemės sklype. Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad paminėto namo 2/5 dalys priklauso Z. B. ir 3/5 dalys – S. P. asmeninės nuosavybės teise. Šios sutarties 7 punkte nurodyta, kad V. U. nuolatiniam naudojimui suteikiama: gyvenamo namo salkoje kambarys 2-4 (11,52 m2), 2-2 (5,59 m2) ir pastogė 9,88 m ilgio. Koridorius 2-1 (11,33 m2), laiptai, koridorius pirmame aukšte I-3 (4 m2) ir 1,25x1,82, o taip pat kiemo įrengimai paliekama bendram naudojimui (T. 1, b. l. 126). 1972-11-14 S. P. dovanojimo sutartimi, patvirtinta 1972-11-14 Palangos valstybinės notarinės kontoros notarės O. V., padovanojo savo dukrai I. Č. 1/5 dalį šlako blokų gyvenamojo namo su salka, veranda ir priestatu, turinčio 110,88 m2 bendro naudingo ploto, 74,04 m2 gyvenamojo ploto ir tai daliai priklausančius kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini) 22,675 žemės sklype. Šios sutarties 7 punkte nurodyta, kad I. Č. nuolatiniam naudojimui suteikiama – gyvenamojo namo pirmame aukšte kambarys 1-6 (15,81 m2), ir 4,02 x 2,82 m priestato sandėlis. Koridorius 1-5 (3,95 m2), kiemas ir kieme įrengimai paliekami bendram naudojimui (t. 1, b. l. 188). 1980-07-04 S. P. dovanojimo sutartimi, patvirtinta 1980-07-04 Palangos valstybinės notarinės kontoros notaro R. S., padovanojo savo sūnui A. J. P. 4/25 dalis šlako blokų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su mansarda veranda ir priestatu (viso namo bendras naudingas plotas 129,76 m2, gyvenamasis plotas 74,04 m2), visą pavėsinę, plane pažymėtą 2H1m, ir tai daliai priklausančius kiemo įrengimus. Visi pastatai pagal paskutinės inventorizacijos duomenis yra 891 m2 ploto žemės sklype. Dovanojama pastatų dalis S. P. asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso pagal Klaipėdos tarpmiestinio technikinės inventorizacijos biuro 1980-07-02 pažymėjimą Nr. 702 ir santuokoje įgyto turto pasidalinimo sutartį, patvirtintą Kretingos VNK 1962-03-29, reg. Nr. 728 (T. 1, b. l. 189). (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentą nustatyta, kad S. P., mirusios (duomenys neskelbtini, testamente nurodyto turto įpėdinis yra jos sūnus A. P., kuris paveldėjo šį turtą – 6/25 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio viso bendras plotas 146,62 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su atitinkama dalimi kiemo įrengimų, žymimų indeksu K. Kiti duomenys: garažo plotas – 12,10 m2, patikslinus kadastrinius matavimus, bendras plotas iš 129,76 m2 pasikeitė į 134,52 m2. 2007-08-31 papildomu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, patvirtintu Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad V. U., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą – ¾ dalis lygiomis dalimis paveldėjo jos sūnus M. U. ir duktė R. P., įskaitant ir 5/25 dalis gyvenamosios paskirties pastato/gyvenamojo namo 1A1b, turinčio 146,62 m2 bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 5/25 dalimis kitos paskirties kitų statinių/kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). (T. 1, b. l. 191). 2007-09-14 sutartimi, patvirtinta Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) M. U., R. P. ir B. U. pasidalijo paveldėtą mirusios V. U. dalį turto, t. y. susitarė, kad M. U. asmeninėn nuosavybėn pereina ½ dalis 5/25 dalių gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties pastato/gyvenamojo namo 1A1b, turinčio 146,62 m2 bendrojo ploto, tūris 647 m3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi 5/25 dalimis kitos paskirties kitų statinių/kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o R. P. asmeninėn nuosavybėn pereina ½ dalis 5/25 dalių gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties pastato/gyvenamojo namo 1A1b, turinčio 146,62 m2 bendrojo ploto, tūris 647 m3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi 5/25 dalimis kitos paskirties kitų statinių/kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 192-193). (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu nustatyta, kad J. B. paveldėjo savo sutuoktinio Ž. B., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą – 5/25 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5/25 dalis kitų inžinerinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t 1, b. l. 13-17). 2009-04-15 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-199-588/2009 nuspręsta iškeldinti atsakovę J. B. iš (duomenys neskelbtini), pirmojo namo aukšto gyvenamųjų patalpų, pastato inventorinės bylos plane pažymėtų indeksais 1-1, 1-2, 1-7 su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant atsakovei J. B. kitos gyvenamosios patalpos; atmesti ieškovės I. Č. visą reikalavimo dalį ir ieškovo A. P. reikalavimo dalį dėl patalpos plane pažymėtos indeksu G paskyrimo bendram naudojimui (t. 2, b. l. 72-75). 2016-10-07 A. P. ir O. P. padovanojo R. B. 164/785 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6/25 dalis (apskaičiuotas nuo 110,88 kv. m.) pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6/25 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 145-151). 2016-10-11 I. Č., E. Č. kartu su E. B. ir R. B. sudarė mainų sutartį, pagal kurią I. Č. mainais už E. B. ir R. B. priklausantį turtą bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise, perdavė E. B. ir R. B. jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei I. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/5 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei I. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/5 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (t. 2, 152-165). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad R. B. ir E. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2016-09-08 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nusipirko iš J. B. 157/785 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5/25 dalių (dalys apskaičiuotos nuo 110.88 m2) pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 120).Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Jo 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo.

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir nustatė tokią naudojimosi tvarką gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), dalimis: ieškovei R. B. ir trečiajam asmeniui E. B. bendram naudojimui priskyrė naudotis pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-10, 1-11, G-1 (12,10 m2), pavėsine 2H1 m, ir mansardos patalpomis 2-3; atsakovams M. U. ir R. P. priskirti naudotis mansardos patalpomis, žymimomis indeksais 1-9, 2-4, 2-2 ir 9,88 m ilgio pastoge (teismo ekspertizės akte pažymėta P-5, 9-6); bendrai R. B., E. B., M. U. ir R. P. priskirti naudotis patalpas, žymimas indeksais 1-3, 1-8, 2-1, kitais kiemo statiniais bei įrenginiais. Ieškovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, jog ginčo virtuvė priskirtina naudotis atsakovams, nes jie neturi virtuvės, o ieškovė ir trečiasis asmuo gali naudoti garažą kaip virtuvę, teisiškai nepagrįstas. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka. Bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi. Kaip byloje nustatyta, (duomenys neskelbtini) S. P. ir Z. B. sudarė turto padalijimo sutartį, kuria S. P. atiteko namo (duomenys neskelbtini), I aukštas, Z. B. atiteko minėto namo mansarda. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė paveldėjimo, mainų, dovanojimo sandorių būdu įgijo tai, kas priklausė S. P., bendro naudojimo patalpomis liko tik namo koridorius ir laiptinė. Byloje nėra duomenų, kad kuri nors iš I aukšto patalpų būtų atitekusi Z. B., šias faktines aplinkybes nustatė ir Palangos miesto apylinkės teismas 2009-04-15 sprendime spręsdamas J. B. iškeldinimo klausimą, antstolės R. V. 2014-10-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad patalpoje 2-4, priklausančioje atsakovams yra įrengta virtuvė (t. I. b. I. 183-186. 4 nuotrauka), taigi nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad gyvenamajame name yra tik viena virtuvė, todėl ieškovei bei trečiajam asmeniui priskyrus bendram naudojimui naudotis ginčo patalpomis - garažu ir vonia, ginčo virtuvė (1-9) priskirtina naudotis atsakovams. Esant nurodytiems bylos duomenims, sutiktina su apeliantės argumentu, kad esant tokiam namo padalijimui, pirmame aukšte esanti virtuvė priskirtina naudotis ieškovei ir trečiajam asmeniui, kaip ir visas gyvenamojo namo pirmas aukštas.Apeliantė argumentuoja, kad pripažinus ieškovei ir trečiajam asmeniui teisę naudotis aptariama pastoge arba sutikus su pirmosios instancijos išvada, jog ji priklauso visiems bendraturčiams, turėtų būti tenkinamas patikslinto ieškinio reikalavimas atstatyti sieną tarp patalpos 2-2, priklausančios atsakovams ir 3,65*3,50 pastogės, kitu atveju ieškovė ir trečiasis asmuo negali patekti į ją ir naudoti pagal paskirtį, nes atsakovas M. U. ją yra prijungęs prie patalpos 2-2. Šie argumentai atmestini. Pagal CK 4.82 straipsnį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad namo, buto ar kitos patalpos savininkas neturi teisės perduoti bendrosios dalinės nuosavybės, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, savo dalies, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą, išskyrus atvejus, kai perduodama bendrąja daline nuosavybe esančio daikto, kuris gali būti ar, jį pertvarkius, galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CPK 4. 82 str. 5 d.). Nustatyta, kad skundžiamu teismo sprendimu teismas atsakovams M. U. ir R. P. priskyrė naudotis mansardos patalpomis, žymimomis indeksais 1-9, 2-4, 2-2 ir 9,88 m ilgio pastoge (teismo ekspertizės akte pažymėta P-5, 9-6). Mansardoje visa pastogė 9,88 m ilgio buvo padovanota V. U., nors ji nėra įregistruota, tačiau iš (duomenys neskelbtini dovanojimo sutarties matyti, kad ji priklauso atsakovams. Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 153 punkto pastaboje nurodyta, kad pastogės (palėpės) kadastriniai matavimai neatliekami, išskyrus tuos atvejus, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendrojo naudojimo patalpa - pastogė (palėpė) suformuojama atskiru nekilnojamojo turto objektu. Vienbučiame gyvenamajame name esančių pastogių (palėpių) kadastriniai matavimai nėra atliekami, kadangi nėra galimybės tokias patalpas suformuoti kaip atskirą ir savarankišką nekilnojamojo turto objektą. 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. Dl-338 patvirtintame STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nėra pateikiama pastogės ar palėpės apibrėžimo, tačiau šio reglamento 4 priede, nustatančiame namo patalpų mažiausius aukščius, pastogių su nuožulniomis lubomis patalpos (darbo vietoje) mažiausias leistinas aukštis nustatytas 2 metrai. Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 144.2.3 punktą skaičiuojant patalpos plotą, neįskaičiuojamos pastogėse įrengtos patalpos, kurios žemesnės kaip 1,6 m. Nurodytos nuostatos teikia pagrindą daryti išvadą, kad, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pastogė gali būti formuojama kaip patalpa, suteikiant jai numerį plane, tik tuo atveju jeigu patalpa yra įrengta ir aukščiausioje vietoje yra ne žemesnė kaip du metrai, o žemiausioje vietoje ne žemesnė kaip 1,6 metro. Nustatyta, kad pastogių pažymėtų P-l, P-2, P-3 aukštis 1,54 m aukščiausioje vietoje, o prie sienų 0,21 m aukštis(ekspertizės priedas Nr. 4). Tokios pastogės erdvės akivaizdžiai neatitinka jai keliamų aukščio reikalavimų ir jokiu atveju negalėtų būtį laikoma pastogės patalpa STR 2.02.09:2005 prasme. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovams priklauso 9,88 m. ilgio pastogė esanti per visą namo ilgį, kitų pastogių name nėra, pastogėje esančios erdvės negali būti laikomos atskiromis pastogėmis, tai yra tik konstrukcinės erdvės, kuri namo su šlaitiniu stogu atveju yra konstrukciškai būtina, objektyviai esanti kaip neatskiriama statinio konstrukcijų dalis, iš kurios negali būti suformuota atskira patalpa, ji nėra registruota VĮ Registro centras taigi ieškovės reikalavimai dėl 3,65*3,50 (12,77 m2) pastogės yra nepagrįsti, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriskyrė ieškovei naudotis pastoge ir pagrįstai neįpareigojo atsakovų atstatyti sieną tarp patalpos 2-2, priklausančios atsakovams ir 3,65*3,50 pastogės. Ieškovė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, tačiau šiuo atveju esant įstatyme nustatytiems pagrindams pakeisti teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidų klausimas bus sprendžiamas išnagrinėjus tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliacinius skundus.

Dėl atsakovų apeliacinio skundo.

Atsakovai argumentuoja, kad teismo sprendimas priskirti vonios patalpą ieškovei ir trečiajam asmeniui, nes viso pirmo aukšto patalpos priklauso ieškovei ir trečiajam asmeniui, prieštaringas, nes būtent teismas nutarė patalpą žymimą indeksu 1-9 priskirti atsakovams, be to, pirmame aukšte yra numatytos patalpos ir bendram naudojimui t.y., patalpos žymimos indeksais 1-3, 1-8. Šis argumentas atmestinas. Kaip minėta, turto padalijimo sutartimi buvo apspręsta namo padalijimo tvarka, todėl ieškovei ir trečiajam asmeniui mainų, dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo pagrindu atiteko visos pirmo aukšto patalpos, todėl teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, kad šias patalpas būtų galima skirti bendram naudojimui. Atsakovai argumentuoja, kad teismas neatsižvelgė į atsakovų teises į garažą, kurio paskirtis nėra griežtai apibrėžta tik automobilio laikymui. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka. Pažymėtina, kad buvo nusistovėjusi naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkų, tai yra, pagal dovanojimo sutartį ir paveldėjimo būdu tekusios bendrasavininkams patalpos būtent taip ir buvo naudojamos, taigi esant tokiai situacijai, kad garažu naudojosi visi namo bendraturčiai, išskirti vieną bendraturtį nėra pagrindo, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos nepagrįstai paskyrė naudotis garažą tik ieškovei. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis) taip pat reikalauja, parenkant bendraturčiams priimtiniausią bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, įvertinti ir tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių santykių padėtį, taip pat tai, ar siūlomi naudojimosi patalpomis variantai nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių naudotis patalpų vertingumo prasme. Nors atsakovai nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė dėl 9,88 pastogės, tačiau iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas nusprendė atsakovams M. U. ir R. P. priskirti naudotis mansardos patalpomis, žymimomis indeksais 2-4, 2-2 ir 9,88 m ilgio pastoge (teismo ekspertizės akte pažymėta P-5, 9-6), taigi konstatavus, kad daugiau kitų pastogėje suformuotų ir VĮ Registrų centras registruotų daiktų nėra, akivaizdu, kad teismas priskyrė atsakovams naudotis 9,88 m ilgio pastoge esančia per visą namo ilgį, nes kaip minėta, kitų pastogių name nėra. Apeliantai argumentuoja, kad atsakovas ieškovės ir trečiojo asmens teisių į privatumą nepažeidžia. Atsakovas įrengė vaizdo kameras turto (namo) saugumo tikslais. Įrengtos kameros atlieka tik namo apsauginę funkciją. Vaizdo kameromis nėra stebimas ieškovės ir trečiojo asmens privatus gyvenimas, nes kameros nėra nukreiptos į ieškovės ir trečiojo asmens privačią valdą. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 2.23 straipsnis, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas). Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Konstitucijos 22 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). CK 2.23 straipsnio, reglamentuojančio teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas ir pan. (straipsnio 2 dalis). Kaip byloje nustatyta, į atsakovo kameromis filmuojamą vaizdą patenka ne tik jam priklausanti namų valdos dalis, tačiau taip pat dalis šalių bendrai naudojamo žemės sklypo, kiemo, asmenys, gyvenantys name, bei į namą ateinantys pašaliniai asmenys. Atsakovas neįrodė, jog kamerų įrengimo tikslas yra proporcingas siekiui riboti ieškovų teisę į privatų gyvenimą. Kadangi atsakovas neįrodė visų teisės į privatų gyvenimą ribojimo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo neteisėtai vykdomas vaizdo stebėjimas pažeidžia ieškovų bendrąją teisę į pagarbą privačiam gyvenimui, sąžiningą pusiausvyrą tarp skirtingų interesų, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovo reikalavimas pripažinti, kad atsakovas pažeidė ieškovų teisę į privataus gyvenimo gerbimą, yra teisėtas ir pagrįstai įpareigojo atsakovą pašalinti visas vaizdo stebėjimo kameras nuo namo lauko sienų (CK 2.23 straipsnis). Taigi esant nurodytoms aplinkybėms ir nustatytam teisiniam reglamentavimui, skundžiamas teismo sprendimas keistinas, naikintina teismo sprendimo dalis, kuria teismas priskyrė virtuvės patalpomis (1-9) naudotis atsakovams, ir ši patalpa paskirtina bendrai naudotis ieškovei ir trečiajam asmeniui. Naikintina teismo sprendimo dalis, kuria patalpa – garažas (G-1) paskirta naudotis ieškovei bei trečiajam asmeniui ir nustatytina, kad ieškovė ir atsakovai šia patalpa naudosis bendrai, naikintina teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei ir atsakovams, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nustatyta, kad 2017-06-08 nutartimi pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė ieškovei ir trečiajam asmeniui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su trukdymu atsakovams naudotis vandeniu ir elektros energija gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). Kadangi toks reikalavimas teismo sprendimu nėra patenkintas, įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Palangos miesto apylinkės teismo 2017-06-08 nutartimi. Pakeitus teismo sprendimą ir panaikinus teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Nustatyta, kad ieškovė R. B. bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu patyrė 4773,29 eurų bylinėjimosi išlaidų, atsakovai M. U. ir R. P. bylos nagrinėjimo metu patyrė 3092,81eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinėje instancijoje šalys patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: ieškovė sumokėjo 82 eurus žyminio mokesčio, atsakovai patyrė 1400 eurų teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 31 eurą žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Nors tiek ieškovės, tiek atsakovų apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, iš esmės tenkinta 30 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų. Sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio atsižvelgtina į tai, kad atsakovų sumokėtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų rekomenduojamų dydžių, taip pat nėra pagrindo manyti, kad pateikta pažyma dėl atstovavimo išlaidų nėra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsižvelgiant į tai, kad byloje iš esmės patenkinta 30 procentų ieškovės reikalavimų, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistina 1456,59, t.y. po 728,29 eurus iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų, atsakovams iš ieškovės – 3166,67 eurus, tai yra po 1583,33 eurus kiekvienam atsakovui bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas virtuvės patalpomis, pažymėtomis indeksu (1-9), naudotis priskyrė atsakovams M. U. ir R. P., panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria patalpa – garažas, pažymėtas indeksu (G-1), paskirtas naudotis ieškovei R. B. ir trečiajam asmeniui E. B..

Paskirti ieškovei R. B. ir trečiajam asmeniui E. B. bendram naudojimui virtuvės patalpas, pažymėtas indeksu (1-9).

Paskirti ieškovei R. B., trečiajam asmeniui E. B. ir atsakovams M. U. bei R. P. bendrai naudotis patalpa – garažu, pažymėtu indeksu (G-1).

Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei R. B. ir atsakovams M. U. bei R. P..

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi.

Priteisti ieškovei R. B. iš atsakovo M. U. 728,29 eurus bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei R. B. iš atsakovės R. P. 728,29 eurus bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. B. atsakovui M. U. 1583,33 eurus bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. B. atsakovei R. P. 1583,33 eurus bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Irma ČuchrajErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis