Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-02-17 · Administracinė byla Nr. I-1091-428/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-02-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-09-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-17
Bylos Nr.
I-1091-428/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01128-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
UAB DK ,,PZU Lietuva“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
V. S.
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1091-428/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01128-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.; 15.2.2; 15.2.3.1; 15.4; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 17 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjo UAB DK ,,PZU Lietuva“ atstovei advokato padėjėjai K. L. , atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei R. B. , trečiajam suinteresuotam asmeniui V. S. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB DK ,,PZU Lietuva“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. S. , dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo ir metinių palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 1224,39 Lt žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistinos sumos už laikotarpį nuo administracinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 4-8).

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad 2011-11-24 tarp pareiškėjo ir V. S. buvo sudaryta transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas automobilis (duomenys neskelbtini) Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodytas automobilis 2012-08-13 Garažų g., Kaune, įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri buvo nepažymėta įspėjamaisiais keliu ženklais bei neaptverta ir apgadino automobilį. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos 2012-08-14 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, kadangi nenustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Pareiškėjas, vadovaudamasis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, 2012-08-21 išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui. Pareiškėjas, vadovaudamasi įstatyme įtvirtinta regreso (atgręžtinio reikalavimo) teise bei Civilinio kodekso (toliau - „CK") 6.271 straipsniu, reglamentuojančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtu veiksmu, pateikė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo iš atsakovo sumokėti 1224,39 Lt žalos sumą. Atsakovas į pretenziją nereagavo ir nurodytos sumos pareiškėjui nesumokėjo. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis. Vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (Keliu įstatymo 4 str. 3 d.). Garažų g., Kaune, kurioje įvyko eismo įvykis, priskiriama vietinės reikšmės keliams (Keliu įstatymo 3 str. 3 d. 1 p.). Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.). Užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektu projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims (Saugaus eismo automobiliu keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p.). Pagal Lietuvos R. V. 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Keliu priežiūros tvarkos aprašo (toliau - „Tvarkos aprašas") 6 punktą, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbu užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Pagal nurodytas teisės aktų nuostatas, atsakovas yra tiesiogiai atsakingas už Kauno miesto gatvių, tame tarpe ir Garažų g., kurioje įvyko eismo įvykis, priežiūrą ir būklę. Kelių policijos valdybos nutarimas, kuriuo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, patvirtina, jog Garažų g., Kaune, eismo įvykio metu buvo netinkamos techninės būklės, jo važiuojamojoje kelio dalyje buvo atsivėrusi vandeniu apsemta duobė, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais. Tvarkos aprašo 12.1 puntas įpareigoja atsakovą taisyti ir remontuoti važiuojamąją kelio dalį. Taigi duobės Garažų g., Kaune, važiuojamojoje dalyje atsiradimas yra tiesiogiai nulemtas to, kad šioje gatvėje atsakovas neatliko nuolatinės techninės važiuojamosios kelio dalies priežiūros, neužtikrino kelio būklės stebėjimo. Dėl duobės, į kurią įvažiavo automobilis, buvo apgadintas automobilio kairės pusės ratlankis, padanga. Eismo įvykio metu duobė buvo užpilta vandeniu. Kelio važiuojamojoje dalyje duobė nebuvo pažymėta jokiomis techninėmis reguliavimo priemonėmis (įspėjamaisiais ženklais). Kauno miesto savivaldybės neveikimas pasireiškė netinkama vietinės reikšmės kelio priežiūra arba visiška nepriežiūra. Žalos padarymo faktą patvirtino Keliu policijos valdybos 2012-08-14 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, jame užfiksuoti automobilio kairės pusės ratlankio, padangos sugadinimai, 2012-08-15 transporto priemonės techninės apžiūros-defektu aktas, foto nuotraukos. Nurodyti įrodymai patvirtina aiškius transporto priemonės sugadinimus ir žalos padarymo faktą. Automobilio vairuotojo veiksmuose nėra nei tyčios, nei didelio neatsargumo (CK 6.270 str.), todėl atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą (CK 6.266 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsakovė ir jos atstovė prašė skundo netenkinti. Atsakovė atsiliepime nurodė ir jų atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos priteisimo yra nepagrįstas. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nėra aišku, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir sukėlė automobilio sugadinimus ir tai, kad buvo patirta pareiškėjo nurodyta 224,39 Lt žala. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, savivaldybė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), tačiau žala atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama tik nustačius visas šias viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); žalos padarymo faktą; priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Vien tai, kad policijos pareigūnų yra užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų pateikta nėra. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (toliau – Tvarka) 3 ir 28 punktuose imperatyviai numatyta, kad vertinti transporto priemones turi teisę tiktai atestuoti kilnojamojo turto vertintojai, turintys teisę verstis šia veikla. Taip pat turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tariamo eismo įvykio metu padarytus sugadinimus, atsiradusius dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti skunde nurodytas aplinkybes. Gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Iš skundo nėra aišku, kodėl neskaičiuotas dalių nuvertėjimas dėl nusidėvėjimo. Nėra duomenų apie automobilio nepriekaištingą būklę. Nebuvo atliktas automobilio vertinimas. Nėra aiškių duomenų dėl PVM įtraukimą į žalos atlyginimą. Be to, Kelių eismo taisyklių nuostatos įpareigoja vairuotoją elgtis atsargiai kelyje, tačiau byloje nėra duomenų, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas vairuodamas automobilį ir kokių atsargumo priemonių ėmėsi, kad išvengtų duobės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog CK 6.270 straipsnio 1 dalis numato transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo pareigą elgtis kelyje atsargiai. Atsargus, atidus vairuotojas, pasirinkęs saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio ir tokio masto automobilio apgadinimo. LR civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų ar nukentėjusio asmens veiksmų. Kauno miesto gatvių priežiūros darbai, jų mastas, atlikimo laikas yra priklausomi ne tik nuo Kauno miesto savivaldybės biudžeto, bet ir nuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skiriamų lėšų. Atsakovas taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos R. V. 2005-04-21 nutarimu Nr. 477, 3 ir 5.3 ( 5.3.1, 5.3.2 p.) punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 29 ir 94 straipsniams.

Tretysis suinteresuotas asmuo V. S. prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas kilo dėl turtinės žalos priteisimo subrogacijos, numatytos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje, pagrindu. Nagrinėjamo ginčo atveju, pareiškėjas turtinę žalą kildina iš Kauno miesto savivaldybės neveikimo, šiai institucijai nevykdant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatytos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 3 punktą administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Šios kategorijos bylos nagrinėjamos taikant ir civilinės teisės normas. CK 6.245 - 6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, reglamentuojama CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Administracinės bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas su draudėju V. S. 2011-11-24 sudarė transporto priemonės savanoriškojo draudimo sutartį. Sutarties sudarymo faktą patvirtino Transporto priemonės draudimo liudijimas PZULT 1355239 (b.l. 9). Draudimo sutartimi buvo apdrausta transporto priemonė - automobilis (duomenys neskelbtini) Valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) . Nurodytos transporto priemonės vairuotoja E. S. 2012-08-13 apie 11:30 val. vairuodama automobilį Garažų g., Kaune, įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, nepažymėtą įspėjamaisiais kelių ženklais bei apgadino automobilio galinį kairės pusės ratlankį ir padangą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-08-14 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, kadangi nenustatytas administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis (b.l. 10). Eismo įvykio schemoje pažymėta kelio važiuojamojoje dalyje buvusi 2,40 m ilgio ir 1,00 m pločio bei 22 cm gylio duobė, nutolusi nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto 3,0 m atstumu. Eismo įvykio schemos papildyme nurodyta, jog įvykio metu buvo sugadintas automobilio galinis kairės pusės ratlankis, padanga, galimai pažeista galinė važiuoklė. Eismo įvykio aplinkybės nurodytos policijos vyresniojo patrulio tarnybiniame pranešime. Transporto priemonės techninės apžiūros – defektų 2012-08-14 akte nurodyti automobilio sugadinimai – galinis kairės pusės ratlankis ir padanga (b.l. 11).

Pirmiau nurodyti bylos duomenys apie eismo įvykį ir automobilio apgadinimus nuosekliai patvirtintino įvykio aplinkybes ir nustatytus automobilio sugadinimus. Netikėti ar abejoti nurodytais įrodymais nėra jokio pagrindo. Teismui nekilo abejonių dėl paties eismo įvykio fakto, t.y. jog E. S. 2012-08-13 apie 11:30 val. vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) Valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Garažų g., Kaune, įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri buvo nepažymėta įspėjamaisiais kelių ženklais, neaptverta ir apgadino automobilio galinį kairės pusės ratlankį ir padangą. Įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, nenustatyta. Nenustatyta jokių kitų aplinkybių dėl kurių kiltų abejonės eismo įvykio fakto buvimu. Pirmiau minėti rašytiniai įrodymai: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-08-14 nutarimas; Eismo įvykio schema visiškai Transporto priemonės techninės apžiūros – defektų 2012-08-14 aktas, patrulio tarnybinis pranešimas, pakankami ir neabejotinai patvirtino, kad automobilio sugadinimus nulėmė būtent kelio važiuojamojoje dalyje nelygi kelio danga – kelio įspėjamaisiais ženklias nepažymėta, ženkli duobė (2,40 m ilgio ir 1,00 m pločio bei 22 cm gylio), į kurią įvykio dieną įvažiavo vairuojamas E. S. automobilis. Teismui taip pat nekilo jokių abejonių dėl tiesioginio priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų atsakovų veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir kilusių pasekmių (automobilio sugadinimų) bei pareiškėjo teisės į turtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamo ginčo atveju, būtina nustatyti, ar valstybės institucija Kauno miesto savivaldybė, iš kurios neveikimo, pareiškėjas kildina turtinę žalą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Kauno miesto savivaldybė, būdamas vietinės valdžios (savivaldos) institucija, kuriai nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės keliai ir gatvės, jų naudojimo priežiūrą, taisymas, saugos eismo sąlygų ir priemonių įgyvendinimas, privalėjo tinkamai vykdyti nustatytas pareigas ir funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Kelių įstatymo 4 str. 3 d., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d. ir 2 d.). Lietuvos R. V. 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, jog savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė įstatymų nustatyta tvarka privalėjo nuolat vykdyti kelio dangos bei kelio konstrukcijų būklės apžiūras, todėl galėjo laiku pastebėti kelio dangos būklės pokyčius bei užkirsti kelią tolimesniam kelio dangos irimui. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės atsiliepimas, atsakovės paaiškinimai patvirtina, jog atsakovas iki ginčo kilimo teisme dienos nežinojo apie duobę Garažų g., Kaune. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė nevykdė įstatymų numatytos pareigos nuolat tikrinti kelio dangos būklę, nežinojo apie duobę Garažų g., Kaune, kelio važiuojamojoje dalyje, nesiėmė jokių priemonių kelio dangos būklei pataisyti ir suremontuoti. Dėl kelio duobės važiuojamojoje dalyje buvo apgadintas automobilis, padaryta reali žala. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą dėl kelių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas).

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad už šio įvykio metu patirtą žalą atsako būtent atsakovė – Kauno miesto savivaldybė. Tarp neteisėto Kauno miesto savivaldybės neveikimo ir atsiradusios žalos (automobilio sugadinimų) yra priežastinis ryšys. Atsakovė, kaip Kauno miesto gatvių savininkas, netinkamai prižiūrėjo gatvę, nepažymėjo vietos, kur buvo kelio duobė, įspėjamaisiais ženklais, nesuremontavo gatvės, todėl yra atsakinga už padarytą žalą automobiliui dėl kelio duobės. Ginčo atveju yra nustatytos visos trys sąlygos, reikalingos deliktinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 straipsnį. Kadangi už patirtą žalą atsako būtent atsakovė – Kauno miesto savivaldybė, todėl pareiškėjo reikalavimas, subrogacijos teise, priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės patirtą žalą yra visiškai pagrįstas (CK 6.1015 str. 1 d.).

Atsakovė ginčydama atsakomybės už patirtą žalą pagrindus, taip pat ginčija ir draudimo išmokos dydžio pagrįstumą. Atsakovė nesutinka su žalos dydžiu, nurodydama, jog paskaičiuota remonto kaina nepagrįsta, bei negali būti laikoma realiu žalos atlyginimu.

Pažymėtina, kad atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27). CK 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, toks reikalavimo teisės perėmimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje; 2011-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Subrogacijos teisę siekiantis įgyvendinti pareiškėjas privalo įrodyti, kad jis buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, kad draudikas išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą (CK 6.1015 str.). Abejonių, kad pareiškėjas buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis ir kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, nėra, nes tai patvirtina byloje esantys įrodymai (b.l. 9-11, 22, 23). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Eismo įvykio schema, Transporto priemonės techninės apžiūros – defektų aktas patvirtino, jog įvykio metu buvo sugadintas automobilio galinis kairės pusės ratlankis ir padanga. Remonto sąmata 2012-08-16 Nr. 101263 patvirtina, jog automobilio remonto drabai ir keičiamos detalės (dalys) bei išlaidos buvo susijusios su pirmiau nurodytais automobilio sugadinimais (b.l. 13 -15). Pareiškėjas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, atlikęs transporto priemonei padarytos žalos įvertinimą, apskaičiavo draudimo išmoką 1224,39 Lt (b.l.20). Draudimo išmoka nustatoma vadovaujantis nurodytų Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 049 pagrindu, įvertinus tai, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, todėl atlyginami tokio dydžio ir rūšies nuostoliai ir tokia tvarka, kokia numatyta sutartyje. Pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000-0417 įsakymu Nr. 120 ir 20002-04-14 įsakymu Nr. 101, 10 ir 13 punktų nuostatas, Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 1.37. punktą, atlygintinos tik tos išlaidos, kurios buvo būtinos transporto priemonei suremontuoti iki būklės buvusios prieš draudžiamąjį įvykį. Kaip matyti iš remonto sąmatos, padangų vertės nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo pažymos, keičiamai padangai nebuvo skaičiuojamas nusidėvėjimas (b.l. 13-16, 20). Transporto priemonės draudimo liudijimas PZULT 1355239 patvirtina, jog transporto priemonės sugadinimo atveju buvo drausta transporto išlaidų draudimu skaičiuojant dalių nusidėvėjimą (b.l. 9). Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 15.1.4.1 ir 17.2.2 punktus, nusidėvėjimas netaikomas neoriginalioms ir naudotoms detalėmis, tačiau padangų nusidėvėjimas nustatomas pagal galiojančią Kelių transporto vertinimo instrukciją. Padangų vertės nustatymo pažyma patvirtina, kad vienos padangos „Continental“ vertė paskaičiavus padangos nusidėvėjimą yra 760,94 Lt. Pareiškėjas nepagrįstai neskaičiavo keistinai padangai nusidėvėjimo, tuo pažeisdamas minėtą draudimo sutarties sąlygą ir Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 15.1.4.1 ir 17.2.2 punktų reikalavimus. Todėl priteistinos žalos atlyginimas 1224,39 Lt mažintinas naujos padangos ir padangos su nusidėvėjimu kainų skirtumu - 152,19 Lt (913,13Lt (padangos kaina be nusidėvėjimo) – 760,94 Lt(padangos kaina su nusidėvėjimu) = 152,19 Lt) ir pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 1072,20 Lt žalos atlyginimas (1224,39 Lt -152,19 Lt = 1072,20 Lt).

Atsakovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodyti darbai nebuvo techniškai būtini ir nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbai buvo mažesnės kainos, taip pat atsakovas neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis (b.l.13, 23-32). Įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, teismui nepateikta. Proceso šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.).

Aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių vairuotojos neteisėtus, nerūpestingus, ar neapdairius veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie autoįvykio kilimo, nenustatyta. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos 2012-08-14 nutarimas patvirtina, jog kelio važiuojamojoje dalyje duobė buvo apsemta vandeniu, todėl matomumas pastebėti ir įvertinti duobės apimtis buvo apsunkintas. Atsakovės argumentai dėl šio asmens neapdairumo grindžiami prielaidomis, teismui nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo argumentus. Konstatuoti, kad vairuotojas buvo nerūpestingas ar neapdairus, ar pažeidė KET reikalavimus, nėra pagrindo.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, konstatuotina, jog Kauno miesto savivaldybė neužtikrino Garažų g., Kaune, tinkamos priežiūros, remonto ir saugaus eismo, dėl atsakovės neteisėto neveikimo buvo apgadinta apdrausta transporto priemonė. Esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, iš atsakovės priteistinas 1072,20 Lt žalos atlyginimas. Skundo reikalavimo dalis dėl 1224,39 Lt žalos atlyginimo priteisimo atmestina.

Be to, pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Taigi, vadovaujantis CK 6.37 ir 6.210 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, pareiškėjui iš atsakovės – Kauno miesto savivaldybės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-09-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pažymėtina ir tai, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos R. V. 2005-04-21 nutarimu Nr. 477, 3. ir 5.3 ( 5.3.1, 5.3.2 p.) punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 29 ir 94 straipsniams. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje numatyta, jog jei yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas (teisėjas) sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Atsakovo nurodytų teisės aktų nuostatos, kurių atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 29 ir 94 straipsniams prašo ištirti, nagrinėjamos bylos ginčui išspręsti netaikytinos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui UAB DK ,,PZU Lietuva“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 1072, 20 Lt (vieną tūkstantį septyniasdešimt du litus 20 cnt) turtinės žalos atlyginimą ir nuo 1072,20 Lt (vieno tūkstantį septyniasdešimt dviejų litų 20 cnt) priteistos žalos atlyginimo sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-09-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Medvedevienė