- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e1-184-393/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46544-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Kaltinamasis
- R. D.
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 36 minimalių gyvenimo lygių (MGL) (1 800 Eur) bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, bausmę atlikęs (bauda sumokėta 2018 m. lapkričio 23 d.), teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. D. 2020 m. lapkričio 24 d., apie 22 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimąją giminaitę – motiną B. D., kurią rankomis pastūmė, dėl ko ji krisdama dešine ranka ir dešiniu klubu atsitrenkė į krosnį, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. D., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad su žmona gyvena (duomenys neskelbtini), jo mamai B. D. priklausančiame gyvenamajame name, atskirai nuo motinos. Viename namo gale gyvena jis su žmona, kitame gale – motina. 2020 m. lapkričio 24 d. vakare, galėjo būti apie 22 val., į namus grįžo neblaivus, virtuvėje sutiko mamą, kuri pradėjo jam priekaištauti, kad geria. Tuo metu žmona A. buvo kitame kambaryje, virtuvėje buvo tik dviese su mama. Kadangi mama priekaištavo dėl alkoholio gėrimo, o jis buvo išgėręs, supyko ir konflikto metu rankomis pastūmė mamą, pasakė: „eik iš čia ir netrukdyk man“, ji nugriuvo ant grindų. Supranta, kad sukėlė jai fizinį skausmą. Nesitikėjo, kad pastums taip stipriai, kad ji griūtų. Tuo konfliktas ir baigėsi. Tada iš kambario atėjo žmona, priėjo prie mamos, kuri gulėjo prie krosnies ant grindų, matė, kad mama verkė. Žmona ją pakėlė ir nuvedė į kambarį, girdėjo, kaip mama skundėsi, kad jai skauda ranką, klubą. Jis pats išsigando, nes nenorėjo mamos sužaloti, tačiau taip gavosi. Kai grįžusi žmona pasakė, kad sumušė mamą ir dėl to iškvies policiją, jis apsirengė ir išėjo iš namų. Bijojo atsakomybės už tai ką padarė, nuėjo į ūkinį pastatą, kur ant šieno išsimiegojo. Vėliau grįžo į namus ir netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Prieš mamą smurtavo pirmą kartą, blaivus taip nebūtų pasielgęs, mama jam priekaištauja nuolatos, apsižodžiuoja ir tuo viskas baigiasi. Dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta ir labai gailisi. Yra smulkusis ūkininkas, įregistravęs ūkį ir savo, ir žmonos vardu, bendras jų turimos ir dirbamos žemės plotas yra 5,6 ha, laiko gyvulius. Jis pats dirba ūkyje ir jį prižiūri, dirba įvairius fizinius ūkio darbus ir pajėgia juos dirbti. Nuo 2020 m. vasaros yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, registravosi dėl kasmėnesinės 200 eurų pašalpos, kurią iki 2020 m. pabaigos gaudavo. Yra iš dalies darbingas, darbingumas 50 procentų, turi neįgaliojo pažymėjimą dėl širdies ritmo sutrikimo ir stuburo problemų. Savo ir žmonos ūkyje paprastai dirba pats, atlieka įvairius fizinius darbus. Sutinka, kad baudžiamasis procesas pasibaigtų teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam viešuosius darbus, kuriuos atlikti turi visas galimybes (b. l. 81–82, 89–90).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina byloje surinkti įrodymai:
- nukentėjusios B. D. protokolas–pareiškimas (b. l. 1) ir parodymai (b. l. 44–45, 47–48), iš kurių matyti, kad 2020 m. lapkričio 24 d. apie 22 val. 10 min. buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini), savo kambaryje. Išgirdusi, jog į kiemą atvažiavo automobilis, nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad iš kiemo pareina akivaizdžiai neblaivus sūnus R. D.. Įėjęs į virtuvę jis iškart pradėjo ant jos šaukti, kad ji „kurva“, ko vaikščioja pas jį namuose ir staiga stūmė ją, ji nukrito ant žemės. Krisdama atsitrenkė į metalinę krosnį ir stipriai susimušė dešinę ranką ir dešinės pusės klubą. Jautė stiprų fizinį skausmą. Ant kūno po to, kai sūnus ją pastūmė ir ji krito, jokių sužalojimų nebuvo. Atėjusi sūnaus žmona pakėlė ją nuo grindų ir nuvedė į kambarį. Ji labai išsigando, pradėjo skaudėti širdį. Baiminosi, kad sūnus jos daugiau ir stipriau nesumuštų, kadangi jis buvo labai agresyvus. Vėliau sūnus jos atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Civilinio ieškinio nereikš;
- įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 13–19), kuriame užfiksuota įvykio vieta gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), virtuvėje, kur stovi metalinė krosnis „Kalvis“, šalia jos yra įvairių daiktų;
- policijos pareigūnės tarnybiniai pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 21, 22–25), iš kurių matyti, jog tarnybos metu, 2020 m. lapkričio 24 d. apie 22 val. 17 min. gavo budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos vyras konfliktuoja, stumdo savo motiną. Nuvykę į įvykio vietą nustatė, kad gyvenamojo namo virtuvėje R. D. smurtavo artimoje aplinkoje prieš kartu gyvenančią savo motiną B. D., pastumdamas ją, dėl ko ji griuvo ant metalinės krosnies ir susitrenkė dešinę ranką bei dešinį klubą, taip sukėlė jai fizinį skausmą. B. D. paaiškino, kad smurtas pasireiškė, kai žodinio konflikto metu sūnus ją pastūmė, ji griuvo ant metalinės krosnies ir susitrenkė dešinę ranką bei dešinį klubą, jautė fizinį skausmą. Išgirdęs, kad yra kviečiama policija, R. D. iš įvykio vietos pasišalino. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada B. D. nustatė dešinės rankos ir dešinio klubo sumušimus. Po apžiūros ji palikta namuose;
- policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl nerasto R. D. (b. l. 26), kuriame nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 25 d. apie 9 val. 15 min. nuvykus į R. D. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), minėtas asmuo nerastas. Namuose buvusi jo žmona A. D. teigė, kad jos vyras į namus nebuvo grįžęs visą naktį, nežino, kur jis gali būti;
- policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl informacijos pateikimo (b. l. 28), kuriame nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-46544-20 dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo gauti nukentėjusiosios B. D. medicininiai dokumentai, kuriuose nurodoma, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo nustatytas klubo sumušimas. Telefonu bendravo su nukentėjusiąja, kuri parodė, kad ant kūno nėra kraujosruvų, kad ji, griūdama po sūnaus pastūmimo, atsitrenkė į krosnį, jautė tik skausmą, sužalojimų nebuvo padaryta. Telefonu bendravo su teismo med. ekspertu L. U., kuris nurodė, kad, jeigu nėra ant nukentėjusiosios kūno matomų išorinių sužalojimų – kraujosruvų, tai sveikatos mastas nekvalifikuojamas, nes iš pateikto med. dokumento nėra galimybės nustatyti sveikatos sutrikdymo masto, kadangi sužalojimai neaprašyti, nėra objektyvių duomenų. Šiuo metu, esant karantino sąlygoms, nukentėjusius asmenis apžiūri tik išimtinais atvejais ir šiuo konkrečiu atveju nukentėjusioji B. D. nebus apžiūrima, dėl pernelyg didelio Alytaus apskrities „Covid 19“ susirgimų skaičiaus;
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1030/2020 (06) (b. l. 38), iš kurios matyti, kad B. D. kliniškai nustatyta dešinio klubo sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminių poveikių žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Esant bylos medžiagoje duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė;
- liudytojos A. D. parodymai (b. l. 61), iš kurių matyti, kad 2020 m. lapkričio 24 d. apie 22 val. 10 min. ji gulėjo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Staiga išgirdo didelį triukšmą virtuvėje. Atsikėlusi nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Atėjusi į virtuvę, pamatė ant grindų prie krosnies gulinčią uošvę B. D.. Virtuvėje stovėjo akivaizdžiai neblaivus jos vyras R. D.. Ji pakėlė uošvę nuo grindų ir nuvedė į jos kambarį. Vedant ji skundėsi, kad jai labai skauda ranką ir klubą, buvo labai išsigandusi, verkė, drebėjo. Palikusi B. kambaryje, nuėjo atgal ir pasakė vyrui, kad dėl to, jog sumušė savo mamą, kviečia policiją. Tada jis apsirengė ir išėjo iš namų;
- pažyma apie asmens duomenis (b. l. 100–101), iš kurios matyti, jog nukentėjusioji B. D. yra kaltinamojo R. D. motina.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad R. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją; policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, specialisto išvada, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, jai nustatytas klubo sumušimas. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad R. D. smurtaudamas sukėlė savo motinai fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos keturios bausmės rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda ir areštas.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skirti viešųjų darbų bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 129–131, 133).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis R. D. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 102–103, 104–107); baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 108–110); nedirba, iš dalies darbingas (darbingumo lygis 50 procentų), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 99, 111, 112, 113); Psichikos ir priklausomybių ligų registre neįrašytas (b. l. 116); gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, kad turi nuosavą gyvenamąjį būstą, kartu su žmona ūkininkauja, yra tvarkingas, paslaugus, lengvai bendraujantis, nusiskundimų dėl jo elgesio seniūnijoje neužregistruota (b. l. 119).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad buvo teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, R. D. skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina mažesnė nei vidurkis (BK 46 straipsnio 2 dalis), nes pripažintina, kad ši bausmė kaltinamajam bus tinkama, teisinga ir pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis smurtą panaudojo artimosios giminaitės atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).
Laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę pagal BK 65 ir 66 straipsniuose nustatytas taisykles.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5–7 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, R. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį (viso 80 (aštuoniasdešimt) valandų) visuomenės labui.
Pagal Baudžiamojo kodekso 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti veną parą, R. D. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d., ją prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
R. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 4 (keturis) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti R. D., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu pagal Baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti R. D., jog nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.