Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. T. ir jo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimo A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Automobilio Audi A3 vairuotojos nesąžiningumą patvirtina aplinkybė, kad ji 2014 m. rugpjūčio 6 d. pretenzijoje draudimo kompanijai ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, melagingai nurodė automobilio Audi A3 apgadinimus. L. B. iš draudimo kompanijos yra nepagrįstai gavusi draudimo išmoką. L. B. siekė sau materialinės naudos. Byloje taip pat yra duomenų, kad L. B. transporto priemonė Audi A3, dalyvavusi ne viename eismo įvykyje. Pažymėtinas faktas, kad L. B., Jolita R. B. ir R. B. gerai pažįstamos, taigi nieko keista, kad jų parodymai sutampa, jos visos suinteresuotos šios bylos baigtimi. Apeliantas neneigia fakto, kad jis tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau byloje neginčijamų įrodymų, norint jo neblaivumą susieti su automobilio vairavimu esant neblaiviam, nėra, o tie įrodymai (liudytojų parodymai), kuriais vadovaujasi teismas, yra nepatikimi ir paneigti specialisto išvada. Jokių objektyvių duomenų, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., nėra.

Iš teismui pateiktos eismo įvykio vietos schemos visiškai neaišku, kokiu būdu galėjo įvykti schemoje atvaizduotų automobilių kontaktas. L. B. teiginiai prieštarauja vienas kitam ir yra nelogiški, nes iš jų visiškai neaišku, ar L. B. pavažiavo į priekį iki automobiliui „Ford Mondeo“ atsitrenkiant į jos vairuojamą „Audi“, ar po kontakto su automobiliu „Ford Mondeo“. Teismas neišsiaiškino, kodėl L. B. po a/m „Ford Mondeo“, neva važiavusio atbuline eiga ir atsitrenkusio į „Audi“ priekinį dešinį bamperį, nuo smūgio pavažiavo ne atgal, t. y. jėgos veikimo kryptimi, o į priešingą pusę, t. y. į priekį, taip pat dėl kokių priežasčių po galimo eismo įvykio ji pajudėjo iš eismo įvykio vietos. Nors nukentėjusioji L. B. paaiškino, kad ji „pavažiavo truputį į priekį“, tačiau pagal įvykio vietos schemą galima spręsti, kad ji pavažiavo į priekį ne truputį, bet per visą automobilio „Audi“ ilgį, t. y. ne mažiau kaip 3 metrus.

Specialistui V. M. davus kategorišką išvadą kad kontakto tarp a/m „Ford Mondeo“ ir a/m „Audi“ nebuvo, teismas su tokia išvada sutiko ir neinkriminavo A. T. pažeidimo dėl eismo įvykio sukėlimo, tačiau neatkreipė dėmesio, kad pagal byloje esančius duomenis a/m „Audi“ apdraudęs L. B. pagal ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2014-08-06 surašytą Transporto priemonės apžiūros - defektų aktą ir 2014-08-19 žalos sąmatą ketino ir galimai gavo draudimą ne tik už a/m „Audi“ priekinio bamperio apvalkalo dažymą bet ir už priekinio dešinio sparno poliravimą, radiatoriaus groteles ir priekinį žibintą, t. y. už a/m detalių, kurios nebuvo nurodytos kaip pažeistos minėto 2014-08-06 įvykio metu, sugadinimą. Pažymima ir tai, kad L. B., J. R. B., R. B. važiavo vienu automobiliu, todėl neabejotinai buvo suinteresuotos aiškinti įvykio aplinkybes vienodai ir naudingai vairuotojai L. B..

Motyvuojamoji dalis

A. T. ir jo atstovo advokato Juliaus Jasaičio apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliantas ir jo gynėjas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą, neigia transporto priemonės vairavimo faktą, A. T. esant neblaiviam, ir nesutinka su pažeidėjui surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo teisėtumu, todėl apygardos teismas patikrina skundžiamą nutarimą apeliacinių skundų apibrėžtose ribose (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinių skundų bei į juos pateiktų atsiliepimų argumentus, pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. T. kaltės pagal ATPK 126 str. 4 d.

Nors advokatas Julius Jasaitis argumentuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byla pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėta nesant byloje pagrindinio dokumento – nustatyta tvarka surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, nes jis nebuvo papildytas ar patikslintas, kaip to reikalavo 2014-08-18 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartis, tačiau šie teiginiai prieštarauja bylos medžiagai. Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariatas pateikė papildomą medžiagą – nuotraukas, darytas įvykio vietoje, taip pat patikslino, kad eismo įvykis, įvyko 2014-08-06, 13.34 val., (duomenys neskelbtini), šalia įmonės „(duomenys neskelbtini)“ esančioje stovėjimo aikštelėje. Taigi, buvo patikslinta eismo įvykio vieta, teismo vertinimui pateiktos nuotraukos, kuriose atsispindi transporto priemonių apgadinimai. Sutiktina, kad pateikta medžiaga nėra labai informatyvi ir išsami, tačiau iš esmės ji įgyvendina 2014-08-18 nutarties reikalavimus. Varėnos rajono apylinkės teismas, iš naujo gavęs nagrinėjimui skirtą medžiagą, sprendė, ar galima nagrinėti bylą teismo posėdyje ir jame išsiaiškinti kilusius neatitikimus. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. A. T. surašytame protokole konkrečiai nurodyta pažeidimo padarymo data, laikas, vieta, pažeidimo esmė, teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, punktai, atsakomybę numatantis ATPK straipsnis. A. T. suprato, koks pažeidimas jam yra inkriminuojamas, dėl galimų surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo neaiškumų pirmosios instancijos teismui klausimo nekėlė. Bylą nagrinėjusi teisėja buvo aktyvi ir, vadovaudamasi jai įstatymų suteikta kompetencija, pati ėmėsi šalinti teismui pateiktos bylos medžiagos trūkumus, t. y. iš atitinkamų institucijų išsireikalavo bylos nagrinėjimui reikšmingus duomenis. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nenustatęs esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, t. y. nagrinėjo bylą iš esmės ir teismo posėdžių metu stengėsi pašalinti kilusius neaiškumus.

A. T. pripažįsta įvykio dieną buvęs neblaivus, tačiau neigia neblaivus vairavęs automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, surinktų įrodymų visuma pagrindžia A. T. kaltę, t. y. policijos patrulio tarnybinis pranešimas, alkotesterio parodymų išrašas, pirminiai liudytojų L. B., R. B. paaiškinimai, nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo aktas, taip pat į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų ir liudytojų L. B., R. B. ir J. R. B. parodymai, duoti bylos teisminio nagrinėjimo metu. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai perkvalifikavo A. T. padarytą teisės pažeidimą iš ATPK 127 str. 3 d. į ATPK 126 str. 4 d. Faktas, jog apeliantas, važiuodamas atbuline eiga, kliudė L. B. vairuojamą automobilį Audi A3, nepasitvirtino. Pirmosios instancijos teismui nepavyko nustatyti, kokie tiksliai apgadinimai įvykio metu buvo padaryti abiems automobiliams. Tiek L. B., tiek A. T. pripažino, kad jų automobiliai jau iki įvykio buvo nežymiai apibraižyti, todėl kuris nubraukimas atsirado po galimo susidūrimo, lieka neaišku. L. B. laikyti nesąžininga aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Moteris nurodė, jog susidūrimas buvo nestiprus, kitos dvi kartu su ja važiavusios liudytojos – R. B. ir J. R. B., smūgio stiprumo neįvardijo, teigė tik tai, kad link jų atbuline eiga važiavo transporto priemonė Ford Mondeo, kuri į jų mašiną atsitrenkė. Manytina, buvo nežymus transporto priemonių susirėmimas, kuris nesukėlė ATPK 127 str. 3 d. dispozicijoje numatytų padarinių. Smūgis nebuvo toks stiprus, kad sukeltų aiškiai matomus apgadinimus. Automobilyje Audi A3 važiavusios moterys dėl transporto priemonės apgadinimo masto galėjo sąžiningai suklysti, jos tiesiogiai matė link jų atbuline eiga važiuojantį A. T. vairuojamą automobilį, kuris sustojo pavojingai arti jų automobilio, į jį faktiškai atsirėmė, todėl manytina, išsigando ir dėl to galėjo hiperbolizuoti kilusias pasekmes. Advokato teiginys, kad L. B. tiesiog norėjo pasipelnyti iš tariamo eismo įvykio kreipdamasi į ERGO Insurance SE Lietuvos filialą dėl draudimo išmokos gavimo, atmestinas. L. B. neturėjo jokio pagrindo inscenizuoti tariamo eismo įvykio, iki incidento su A. T. ji nebuvo pažįstama, todėl jį apkalbėti neturi pagrindo. Iš teismui pateikto ERGO Insurance SE Lietuvos filialo žalų administratorės A. K. rašto matyti, kad transporto priemonės Audi A3 savininkui L. B. draudimo išmoka dėl 2014-08-06 įvykio nebuvo išmokėta. Visiškai nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad byloje pateikta specialisto išvada paneigia ne tik automobilių susidūrimo faktą, bet ir A. T. automobilio vairavimą esant neblaiviam. Specialistas V. M. analizavo tik 2014-08-06 eismo įvykio metu galimai padarytų apgadinimų susidarymo mechanizmą ir jų suderinamumą, tačiau nesprendė fakto, kas sėdėjo už automobilio Ford Mondeo vairo. Net jei L. B. būtų gavęs draudimo išmoką, tai niekaip nedarytų įtakos liudytojų L. B., R. B. ir J. R. B. parodymų vertinimui. Apeliantų bandoma įteigti versija, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas dėl savanaudiškų tikslų, vertinama kaip gynybinė pozicija. Priešingu atveju visi keturi asmenys – L. B., kuris, atkreiptinas dėmesys, nedalyvavo incidento metu, L. B., R. B. ir J. R. B., turėtų būti iš anksto susitarę inscenizuoti eismo įvykį, kad gautų draudimo išmoką dėl nežymaus transporto priemonės apgadinimo, kuri, pažymėtina, neturėtų būti labai didelė. Apygardos teismo vertinimu, tokių prielaidų formulavimas prasilenkia su elementaria logika.

A. T. girtumą patvirtino ne tik aukščiau minėtos liudytojos, bet ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Jų pirminiai parodymai yra itin reikšmingi, kadangi padeda atskleisti aplinkybes, kurios užfiksuojamos dar nespėjus sugalvoti įvairių įvykio versijų. Iš įvykio dieną surašyto patrulio M. P. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 5) matyti, kad A. T. nuo pat pradžių buvo nenuoseklus, policijos pareigūnams nesugebėjo paaiškinti esminių įvykio aplinkybių. A. T. pareigūnui nurodė, kad automobilio nevairavo, o tik sėdėjo už automobilio vairo ir laukė vairuotojo, vėliau savo paaiškinime teigė, kad automobilyje nesėdėjo, buvo lauke, prie automobilio ir laukė vairuotojo. Tikrintis blaivumo nenorėjo, pasitikrino tik po 25 min., jam nustatytas 2,46 promilių girtumas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vairuotojas, kurio neva laukė A. T. yra jo vadovaujamoje įmonėje dirbantis asmuo. Liudytojas R. M. dirba vairuotoju A. T. bendrovėje, taigi dėl tarnybinio pavaldumo yra priklausomas nuo savo tiesioginio vadovo – A. T.. Todėl šio liudytojo parodymus, kad su juo buvo tartasi, jog jis atvyks parvežti A. T., aukštesnės instancijos teismas vertina kritiškai.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. T. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisingai ir teisėtai. Jo veika iš ATPK 127 str. 3 d. į ATPK 126 str. 4 d. perkvalifikuota tinkamai, visus neaiškumus aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, jam skirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas nekeičiamas ir nenaikinamas, o apeliaciniai skundai netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. T. ir jo atstovo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinių skundų netenkinti ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.