- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-08-10
- Bylos Nr.
- e1-2428-1128/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10637-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- J. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje
J. B. (J. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2015 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 4 MGL bauda;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. B. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2023 m. kovo 24 d. apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo motinos M. B. atžvilgiu, t. y. abiem rankomis griebęs nukentėjusiajai už plaukų tempė per kambarį, po to pargriovė ant lovos, tuo sukeldamas nukentėjusiajai M. B. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino ir parodė, kad M. B. yra jo motina, kartu su ja gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), jame gyvena tik jie dviese. Su motina jie gyvena draugiškai, konfliktų nebūna. Jam yra žinoma, kad už smurtą artimoje aplinkoje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. 2023 m. kovo 24 d. vakare prie namų jis vartojo alkoholį. Jis buvo išgėręs apie 1 litrą alaus bei apie 0.5 litro degtinės. Po to jis nuėjo namo, kiek buvo valandų, jis pasakyti negali. Namuose buvo mama. Su ja susiginčijo, dėl ko tiksliai neprisimena. Jis užpyko ant mamos ir kai ji priėjo prie jo atimti televizoriaus pulto, jis suėmė jai už plaukų ir patempė, po ko pastūmė ją ant lovos. Mama iškvietė policijos pareigūnus, jis buvo sulaikytas. Grįžęs iš areštinės, jis mamos atsiprašė, ji jam atleido, su ja susitaikė ir jie šiuo metu taikiai gyvena. Tarp jo ir mamos kilo konfliktas dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu. Jis įsipareigojo dėl savęs gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholizmo. Internetu radęs kontaktus, kreipėsi į priklausomybės gydymo centrą „Pusiaukelės namai“. Šiuo metu atlieka tyrimus dėl sveikatos, kadangi atsirado sveikatos sutrikimai. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.
Be J. B. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiosios M. B. parodymais, 2023 m. liepos 19 d. apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad J. B. 2023 m. kovo 24 d. apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo motinos M. B. atžvilgiu, t. y. abiem rankomis griebęs nukentėjusiajai už plaukų tempė per kambarį, po to pargriovė ant lovos, taip savo veikmais nukentėjusiajai M. B. sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Paskelbus J. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su siūloma bausme sutinka. Nukentėjusiajai pranešta apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu.
Skiriant bausmę J. B. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, registruotas Užimtumo tarnyboje. J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta J. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholio.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas J. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. kovo 24 d. 21.30 val. iki 2023 m. kovo 25 d. 11.13 val., t. y. viena diena, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
BK 72² straipsnyje nurodyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad J. B. sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui – motinai, spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė naikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: asmens tapatybės kortelė, raktas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini J. B.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. B. (J. B.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. B. skirti galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. kovo 24 d. 21.30 val. iki 2023 m. kovo 25 d. 11.13 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti J. B. per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktinius įrodymus: asmens tapatybės kortelę, raktą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti J. B.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.