Kauno apygardos teismo nutartis

2018-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-836-290/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-11-03Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-20
Bylos Nr.
1A-836-290/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12867-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas, Rimas Švirinas
Nuteistasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-836-290/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12867-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
Kauno apygardos teismasN u T AR T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,nuteistojo R. B. gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė iš dalies sudėta su 2017 m. birželio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme, paskyrus keturiasdešimt penkias paras arešto, prie paskirtos bausmės pridedant dalį paskirtos ir neatliktos bausmės, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą nutarta taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. B. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, panaudodamas suklastotus dokumentus, o būtent: veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą ir iš to pasipelnyti, veikdamas kartu su J. V., 2017 m. kovo 1 d. apie 11.40 val. UAB ,,R.“ parduotuvės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, J. V. nurodžius savo asmens kodą ir adresą ir jam žinant, prisistatė bei pasirašė J. V. vardu 2017-03-01 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, pagal kurią kaip tariamas pirkėjas iš L. T. įgijo automobilį ,,Audi A6 Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2990 eurų vertės ir pasirašė 2017-03-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį J. V. vardu, pagal kurį įsipareigojo L. T. sumokėti 2990 eurų iki 2017-09-01, pateikė minėtus suklastotus dokumentus, žinodamas, kad L. T. už automobilį nesumokės 2990 eurų, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą, panaudojo žinomai suklastotus dokumentus, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. T. 2740 eurų turtinę žalą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę į laisvės apribojimo bausmę.

2.1. Skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi šeimą, sužadėtinę ir su ja – mažametį sūnų. Sužadėtinė yra bedarbė, neregistruota darbo biržoje ir negaunanti jokių pajamų, todėl jai sunku vienai išlaikyti mažametį sūnų. Būdamas laisvėje jis išlaikė šeimą, dirbo pagal individualią veiklą, tačiau nespėjo deklaruoti pajamų. Nori įsidarbinti legaliame darbe, kuriame pastovios pajamos. Turi ir keletą darboviečių, kuriose įsidarbintų.

2.2. Skunde taip pat pažymi, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini). Tai yra pirmas kartas, kai jis atskirtas nuo šeimos ir atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Atlikdamas bausmę, suprato, kad nebenori turėti nieko bendro su nusikalstama veika ir daugiau nesies savo gyvenimo su nusikalstama veika. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

7. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. B., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. B. padarė nesunkų nusikaltimą, neišnykus teistumui, kad anksčiau teistas 3 kartus, eilę kartų baustas administracine tvarka (visi nusižengimai už transporto priemonės vairavimą, tam neturint teisės), turi galiojančių nuobaudų, nedirba, registruotas darbo biržoje. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta viena R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje).

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. B. ankstesni teistumai bei aplinkybė, kad ši veika padaryta esant neišnykusiam teistumui, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad R. B. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir šiuo metu nėra vertas teismo pasitikėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. B. anksčiau ne kartą teistas, teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau elgėsi neatsakingai, vykdė naujas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nuteistasis R. B. vengė atvykti į teisiamuosius posėdžius, pasislėpė nuo teismo, todėl byla jo atžvilgiu buvo išskirta, išduotas Europos arešto orderis ir paskelbta paieška. Be to, nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos laisvės apribojimo bausmės, tačiau, jos savo tikslų nepasiekė, nes nuteistasis piktybiškai vengė vykdyti paskutiniu nuosprendžiu teismo jam skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., t. y. vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė jam buvo pakeistą į areštą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o tai pirmosios instancijos teismui leido taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, tokiu būdu sumažinant paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek apibūdinančias nuteistojo asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl nuteistajam skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Vien tai, kad R. B. mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė straipsnio dispozicijoje nurodyta bausmė, neduoda jokio pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės.

9. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

10. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam R. B. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

11. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir keisti skundžiamą nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai: Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas