Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartimi paleistas lygtinai, iš probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2017 m. birželio 26 d., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. gegužės 7 d. atliko vėdinimo sistemų darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su pagalbiniu darbininku T. P.. Jį įsiutino tai, kad T. P. atliko darbus ne taip, kaip reikėjo, todėl pastarajam pasakė, kad geriau eitų pašluoti. Tada T. P. pradėjo jį įžeidinėti, šaukė ant jo, vadindamas jį „pridurku“. Jis susijaudino ir spyrė koja į pastolius ant kurių stovėjo T. P.. Pastarasis nušoko, priėjo arčiau ir toliau įžeidinėjo, tada jis pastūmė T. P. petimi. T. P. toliau jį įžeidinėjo, tuomet jis nesusitvardė ir įspyrė T. P. kažkur į šoną. Jam pasirodė, kad T. P. nori jam smogti, todėl jis nelaukdamas sudavė pirmas T. P. kairės rankos kumščiu į veidą, tikėtina į žandikaulį. T. P. jam taip pat kumščiu smogė į veidą ir prakirto lūpą, pradėjo iš lūpos ir nosies bėgti kraujas. Jis T. P. ne vieną kartą spyrė su koja į šoną, tačiau tikslaus skaičiaus nepamena, tačiau ne mažiau kaip du kartus. Visa tai matė dar du darbuotojai, dirbę su jais kartu, tačiau juos išskyrė A. T., kuris matė tik pačią muštynių pabaigą. Vėliau jis T. P. atsiprašė ir T. P. jam atleido. Neturtinę (moralinę) žalą T. P. taip pat atlygino. Labai gailisi dėl šio įvykio (priedo b. l. 87-90, 93-95, 99-100)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusiojo T. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė atlieka (duomenys neskelbtini). Jis 2021 m. gegužės 7 d., kaip ir įprastai, dirbo ketvirtame pastato aukšte, stovėdamas ant pastolių su ratukais gręžė lubose skyles. Apie 8.40 val. kitas darbuotojas V. S. jam pasakė, kad su tokiu darbu geriau eitų grindų šluoti. Tada jie abu apsižodžiavo. Stovėdamas ant pastolių pastebėjo, kad V. S. staigiai pradėjo bėgti į jo pusę. Pribėgęs prie pastolių V. S. koja spyrė per konstrukcijos apačią. Jis išsigandęs, kad nukris, nušoko nuo jų. Pastolio aukštis, ant kurio jis stovėjo, apie 1,60 – 1,80 m. Jis V. S. paklausė, ką jis daro. Ar nori jį suluošinti. V. S. toliau šaukė klausdamas kaip jis jį pavadino ir pradėjo pulti. Pirmiausiai kaltinamas asmuo jam spyrė koja į šono kairę pusę, tada ne vieną kartą jį stūmė petimi bei kairės rankos kumščiu sudavė į žandikaulį. V. S. nenustojo jo pulti, tada jis taip pat trenkė V. S. kumščiu į veidą. V. S. trumpam sustojo, bet po to vėl pradėjo stumdyti jį petimi bei toliau spardė koja į dubens kairę pusę. Nagali pasakyti keik kartų spyrė, bent ne mažiau šešių kartų. Jis bėgo nuo V. S., bet šis vėl priartėjo. Jis perspėjo V. S., kad jis ginsis ir sudavė antrą kartą jam kumščiu į veidą. Tada V. S. pradėjo grasinti, kad kai jo ranka sugis, tada jam parodys. Jis nubėgo į šoną, suprato, kad konfliktas kitaip nesibaigs, ir paskambino darbų vadovui A. Š.. Vadovui jis pasakė, kas nutiko. Po to paskambino į policiją. Atvykus vadovui ir pabendravus, nusprendė nerašyti pareiškimo ir viską išspręsti taikiai, bet V. S. jo neatsiprašė. Vadovas V. S. paleido namo, o jam liepė eiti dirbti, tačiau toliau dirbti jis negalėjo dėl to, kad skaudėjo plaštaką ir riešą. Skausmas atsirado ginantis nuo V. S. smūgių. Jis po įvykio kreipėsi į Lazdynų ligoninę, ten jį apžiūrėjo ir paleido. V. S. jo atsiprašė, jis atleido ir jie susitaikė. V. S. jokių pretenzijų neturi (priedo b. l. 10-12, 35-38, 118).

Liudytojo I. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jis 2021 m. gegužės 7 d. dirbo objekte (duomenys neskelbtini), įrenginėjo (duomenys neskelbtini) ketvirtame aukšte kartu su broliu M. K., V. S. ir T. P.. Matė konfliktą tarp T. P. ir V. S.. Vienu momentu V. S. pasakė T. P., kad pastarasis negerai atlieka darbus ir pradėjo prie jo kabinėtis. Pasakė, kad geriau T. P. eitų šluoti grindų. T. P. kažką V. S. irgi atsakė ir tada V. S. trenkė per pastolius, ant kurių stovėjo T. P.. T. P. nušoko nuo jų ant žemės ir paklausė V. S., ką jis daro. Tada V. S., priėjęs prie T. P., jį pradėjo stumdyti savo kūnu, T. P. vis atsitraukdavo į šoną, tačiau V. S. toliau jį stumdydavo. Ir vienu momentu V. S. kumščiu trenkė T. P. į kairės pusės žandikaulį. Tomas bandė išvengti konflikto, traukėsi, o V. S. priėjęs dešine koja spyrė į kairę koją. T. P. vis klausė, už ką jį muša ir perspėjo, kad jis irgi ginsis. T. P. nesusilaikė ir trenkė V. S. dešine ranka į žandikaulį. Po šio veiksmo V. S. apsiramino ir kažkur išėjo. V. S. grasino T. P. sakydamas: „Palauk, kai man sugis ranka, tuomet aš tave normaliai primušiu.“. Po įvykio T. P. paskambino įmonės vadovui ir policijai. Jis įvykį matė kartu su broliu M. K., tačiau į konfliktą nesikišo, stovėjo šalimais, nenorėdami, kad V. S. pradėtų kibti ir prie jų (priedo b. l. 25-27).

Liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jis 2021 m. gegužės 7 d. dirbo objekte (duomenys neskelbtini), įrenginėjo (duomenys neskelbtini) ketvirtame aukšte kartu su broliu I. A., V. S. ir T. P.. Matė konfliktą tarp T. P. ir V. S.. Vienu momentu V. S. pasakė T. P., kad pastarasis negerai atlieka darbus ir pradėjo prie jo kabinėtis. Pasakė, kad geriau T. P. eitų šluoti grindų. T. P. kažką V. S. irgi atsakė ir tada V. S. trenkė per pastolius, ant kurių stovėjo T. P.. T. P. nušoko nuo jų ant žemės ir paklausė V. S., ką jis daro. Tada V. S., priėjęs prie T. P., jį pradėjo stumdyti savo kūnu, T. P. vis atsitraukdavo į šoną, tačiau V. S. toliau jį stumdydavo. Ir vienu momentu V. S. kumščiu trenkė T. P. į kairės pusės žandikaulį. Tomas bandė išvengti konflikto, traukėsi, o V. S. dar priėjęs dešine koja spyrė į kairę koją. T. P. vis klausė, už ką jį muša ir perspėjo, kad jis irgi ginsis. Po to, kai V. S. įspyrė T. P.. T. P. nesusilaikė ir trenkė V. S. dešine ranka į žandikaulį. Po šio veiksmo V. S. apsiramino ir kažkur išėjo. V. S. grasino T. P. sakydamas: „Palauk, kai man sugis ranka, tuomet aš tave normaliai primušiu.“. Po įvykio T. P. paskambino įmonės vadovui ir policijai (priedo b. l. 29-31).

Liudytojo A. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis 2021 m. gegužės 7 d. ryte matė kaip V. S. ir T. P. konfliktavo žodžiu statybų objekto ketvirtajame aukšte, kur buvo įrenginėjamos patalpos. Vyrai vienas kitą vadino necenzūriniais žodžiais. Po to matė kaip V. S. ir T. P. vienas kitam bandė suduoti smūgius. Nematė kas pirmas pradėjo, nes nematė konflikto pradžios. Matė tik tiek, kad V. S. bandė suduoti T. P. ranka į žandikaulį. Nepamena pataikė ar ne ir kiek kartų spyrė kojomis. Viskas įvyko labai greitai. Jis priėjo prie jų ir išskyrė juos. Jie toliau vienas ant kito rėkė. Po to T. P. smūgiavo V. S. į veidą. Tikriausiai pataikė, nes V. S. bėgo kraujas. Jis juos vėl išskyrė. Po to jie nusiramino. T. P. apie šį įvykį pranešė darbų vadovui, o už pusvalandžio atvyko policija (priedo b. l. 49-51).

Nukentėjusiojo T. P. 2021 m. gegužės 7 d. protokolo-pareiškimo duomenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. gegužės 7 d. apie 8.50 val. (duomenys neskelbtini), darbo metu kitas darbuotojas V. S. koja spyrė į kairės pusės šoną, tada pradėjo stumdyti petimi ir spardyti koja į kairės pusės dubenį, taip pat vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė jam į žandikaulį. Net ir sudavęs į veidą, V. S. tęsė savo veiksmus ir toliau jį stumdė petimi, ne kartą spyrė koja į šoną apie 6-8 kartus. Spardydamas koja pateikė į kairės rankos riešą ir plaštaką, dėl ko ištino jo ranka. Dėl V. S. veiksmų jis jautė skausmą (priedo b. l. 1-2).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, jog 2021 m. gegužės 7 d. apie 8.54 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) įvyko muštynės. Pranešėjui buvo trenka į veidą, jo vos nenustūmė nuo pastolių. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad policijos pareigūnus (duomenys neskelbtini), pasitiko V. S. ir T. P., kurie paaiškino, kad įvyko žodinis konfliktas tarp jų dėl blogai atliekamo darbo. Vienas kitą mokė kaip reikia atlikti darbus. Sukilus emocijoms apsižodžiavo, apsistumdė. Bendraujant su vyrais, jie vienas kitam jokių pretenzijų neturėjo, emocijos nuslūgo, susitaikė. Vyrai buvo blaivūs, grumtynių požymių nebuvo nei pas vieną, nei pas kitą (priedo b. l. 6-7).

2021 m. liepos 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, kurie sutampa su bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjo ir operatorės. Pokalbio metu skambinusysis T. P. praneša, jog buvo užpultas darbo metu (duomenys neskelbtini), kito darbuotojo. Darbuotojas pribėgęs pirmiausiai trenkė į pastolius ant ratukų, jis vos neparkrito. Po to jam kumščiu sudavė į veidą ir bandė pulti, todėl ir jis sudavė kitam darbuotojui į veidą (kompaktinis diskas su garso įrašu, prisegtas prie bylos viršelio bylos pabaigoje, apžiūros protokolas priedo b. l. 67-69).

2021 m. gegužės 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele duomenys, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – verslo centras „E.“, esantis (duomenys neskelbtini). Patalpos vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojamos (priedo b. l. 17-22).

2021 m. birželio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, vaizdo įrašas Nr. 20210507090740, iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėti ir aprašyti du vaizdo įrašai iš pareigūnų „Body“ kamerų: vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kaip 2021 m. gegužės 7 d. įvykio vietoje nukentėjusysis ir kaltinamasis bendrauja su pareigūnais, nurodo jiems įvykio aplinkybes, kurios sutampa su nukentėjusiojo duotais parodymais. Vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kaip kaltinamasis V. S. ir nukentėjusysis T. P. pareiškia, kad pretenzijų vienas kitam neturi (vaizdo įrašas Nr. 2(duomenys neskelbtini) kompaktinėje laikmenoje, prisegtame prie bylos viršelio bylos pabaigoje, apžiūros protokolas priedo b. l. 62-63).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, išvada parengta remiantis T. P. pateiktais medicinos dokumentų duomenimis ir nustatyta, jog T. P. diagnozuotas kairio riešo ir plaštakos sumušimas nepagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nėra vertinamas. Sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto 2021 m. gegužės 7 d. įvykio metu, T. P. nenustatyta. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto ir fakto nustatymui. (priedo b. l. 58-59)

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti surinktų duomenų objektyvumu, todėl juos pripažįsta įrodymais bei vadovaujasi.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus aukščiau išvardintus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog aptartų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad V. S. konflikto su T. P. metu, koja spyrė T. P. į kairį šoną, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į žandikaulį, nenustatytą kiekį kartų pastūmė petimi ir ne mažiau kaip 6 kartus kojomis spyrė į dubens kairę pusę. Teismas neabejoja ir tuo, kad minėti V. S. smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam T. P. fizinį skausmą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamo asmens visišku prisipažinimu, bet ir nukentėjusiojo parodymais bei įvykį mačiusių liudytojų (I. A., M. K., A. T.) parodymais, kurie tarpusavyje sutampa ir vieni kitus papildo bei bylos rašytine medžiaga.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas ir to norėjo. Taigi V. S. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. S. sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (priedo b. l. 114-116).

Nukentėjusysis T. P. buvo informuotas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepareiškė (priedo b. l. 117).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas nustatė dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai kad tyčinę nusikalstamą veiką V. S. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusysis dėl to pretenzijų neturi. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) (priedo b. l. 113), (duomenys neskelbtini) (priedo b. l. 112). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas vieną kartą už nesunkaus nusikaltimo nuosavybei ir sunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą (teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka) (priedo b. l. 105-107), bausmę atlikęs. Administracinių nusižengimų išrašo registro duomenimis už 1 metų laikotarpį nebaustas administracine tvarka (2021 m. liepos 10 d. jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą viršijus leistiną greitį su administraciniu nurodymu sumokėti baudą iki 2021 m. liepos 25 d., tačiau teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dieną informacijos apie administracinio nurodymo įvykdymą byloje nėra). Byloje taip pat nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Nustatytos kaltinamojo atsakomybę dvi lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybės.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, teismas sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. S. už padarytą nusikaltimą parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą vieną švelniausių bausmių – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, nustatant terminą artimą šios bausmės vidurkiui – 9 mėnesius.

Prokurorė prašė kartu su bausme paskirti įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktuose, t. y. pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose. V. S. prašė įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose pakeisti įpareigojimu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad praeityje ir nagrinėjamu atveju padarytos nusikalstamos veikos susijusios su smurto panaudojimu, sutinka su kaltinamu asmeniu, jog šiuo atveju tiek kaltinamojo interesus, tiek bausmei keliamus resocializacijos tikslus atitiks ne nemokami darbai, o įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Todėl teismas, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, paskiria įpareigojimus: per 5 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti; pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas mano, kad būtent tokia bausmė su įpareigojimais atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta ar švelni ir darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 6 mėnesių laisvės apribojimo.

V. Kiti klausimai

V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 114-115), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

T. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 156,29 Eur išlaidų priteisimo iš V. S. ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimą už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (priedo b. l. 70-77).

T. 2021 m. liepos 26 d. atsisakė civilinio ieškinio V. S. ikiteisminio tyrimo metu atlyginus privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 156,29 Eur turtinę žalą. Nurodė, kad ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respubliks civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, jiems žinomos (priedo b. l. 80) Atsižvelgiant į tai, bylos procesas dėl šio civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis, 112 straipsnio 2 dalis) .

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka – du kompaktiniai diskai (su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro, „Body“ kameros vaizdo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) (prisegtas prie bylos viršelio bylos pabaigoje); su rentgenogramos nuotraukomis (priedo b. l. 47)) – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, įpareigoti V. S.:

· per laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

· per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, įpareigoti V. S.:

· per laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

· per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Civilinės ieškovei T. atsisakius civilinio ieškinio, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, rentgenogramos nuotraukomis – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.