- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-16
- Bylos Nr.
- e2-813-323/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05179-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Atsakovas
- T. B.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Darius Kurpavičius, Ingrida Varanavičė
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui T. B. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 265,77 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2018-07-22 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonės „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas padarė žalos T. F. B. priklausančiai transporto priemonei. Ieškovė laikotarpiu nuo 2017-07-27 iki 2018-07-26 buvo apdraudusi transporto priemonės „BMW X5“ valdytojų civilinę atsakomybę įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi. Kadangi buvo nustatyta, kad šios transporto priemonės valdytojas sukėlė eismo įvykį, ieškovei draudimo sutarties pagrindu atsirado pareiga išmokėti draudimo išmoką, kompensuojant nukentėjusiems asmenims padarytą žalą. Ieškovė išmokėjo 8 400,23 Eur draudimo išmoką. Atsakovas, būdamas eismo įvykio, kurį sukėlė, dalyviu, nepranešė ieškovei apie 2018-07-22 eismo įvykį. Ieškovė apie tai sužinojo tik gavusi informaciją iš užsienio žalų reguliavimo partnerių. Atsakovas nevykdė TPVCAPDĮ 12 str. numatytų reikalavimų pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį. Kol negauta informacija apie draudiminį įvykį, draudikas negali tirti įvykio aplinkybių, žalos dydžio, aplinkybių dėl galimo regresinio reikalavimo, jei pažeistos draudimo sutarties sąlygos. Dėl pavėluoto pranešimo draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką, remdamasis nukentėjusiojo asmens pateiktais dokumentais, kadangi draudikas negalėjo po įvykio apžiūrėti sugadintas transporto priemones ar kreiptis į nepriklausomus ekspertus. Negalėdamas laiku tirti avarijos aplinkybių ir avarijos metu padaryto nuostolio dydžio, draudikas negali įsitikinti ne tik nuostolio dydžiu, bet ir tuo, ar visa žala padaryta būtent šio eismo įvykio metu, bei ar apskritai toks įvykis buvo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių” 60.3 p. numatyta, jog jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo, - iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Dėl šio pažeidimo ieškovė pareiškia, kad iš atsakovo turėtų būti priteisiama 15 proc. nuo išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 1 265,77 Eur.
Teismas 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai.
Teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi sprendimą už akių panaikino ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad Vokietijoje įvyko autoįvykis, vienas iš eismo įvykio dalyvių vairavo atsakovui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Ieškovė duomenis apie autoįvykį gavo iš Vokietijoje koresponduojančios draudimo bendrovės. Gavusi informaciją apie eismo įvykį, kreipėsi į atsakovą dėl duomenų apie autoįvykį suteikimo, tačiau atsakovas nereagavo į siųstą pranešimą. Iš pradžių nepripažino, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo automobilį vairavusio asmens, todėl koresponduojanti draudimo bendrovė buvo paduota į teismą. Teismo procesas Vokietijoje užsibaigė taikos sutartimi. Ieškovei teko išmokėti koresponduojančios draudimo bendrovės pareikalautą draudimo išmoką. Kadangi atsakovas neinformavo ieškovės apie eismo įvykį, visiškai nebendravo su ieškove reikalauja priteisti iš atsakovo 15 proc. išmokėtos draudimo išmokos.
Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti ieškinį. Papildomai nurodė, kad aptariamo ginčo metu automobilį vairavo ne jis, o jo sutuoktinė. Pagal sutuoktinės nurodytas aplinkybes, jokio eismo įvykio nebuvo. Persirikiuojant su automobiliu dėl stipraus lietaus vandens banga trenkėsi į kitą automobilį. Sutuoktinė ir kitą transporto priemonę vairavęs asmuo sustojo, vairuotojai aiškinosi ar buvo koks eismo įvykis. Tam išsikvietė policiją. Atvykusi policija eismo įvykio nefiksavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. liepos 27 d. įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė apdraudė atsakovo vardu registruoto automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę, laikotarpiui nuo 2017-07-27 iki 2018-07-26. 2018 m. liepos 22 d. Štutgarte, Vokietijoje, įvyko autoįvykis, kuriame automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas atsakovo sutuoktinės D. B., kliudė transporto priemonę WOLKSWAGEN Touran 1.4 TSI Highline, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą T. F. B.. Nei vienas iš automobilius vairavusių asmenų neprisiėmė kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo. T. F. B. pateikė ieškovę atstovavusiai Vokietijoje koresponduojančiai draudimo bendrovei InterEurope AG (toliau – koresponduojanti draudimo bendrovė) pretenziją dėl žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo. Koresponduojanti draudimo bendrovė dėl gautos pretenzijos kreipėsi į ieškovę. Koresponduojančiai draudimo bendrovei pasitarus su ieškove buvo priimtas sprendimas netenkinti T. F. B. pretenzijos. Atmetus T. F. B. pretenziją, pastarasis kreipėsi į Štutgarto žemės teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Štutgarto žemės teisme byla buvo užbaigta proceso šalių taikos sutartimi, pagal kurią ieškovei kilo pareiga sumokėti T. F. B. bendrą 4 295,21 Eur sumą; taip pat atlyginti pastarojo 75 proc. patirtų advokato išlaidų, kas sudarė 1 498,21 Eur, ir 2 071,38 Eur eksperto išlaidas. Be to, ieškovei taip pat buvo paskaičiuotas 515,43 Eur privėtinės vertės mokestis. Ieškovė nurodytas sumas koresponduojančiai draudimo bendrovei sumokėjo 2020 m. gegužės 6 d. ir 2020 m. rugpjūčio 21 d.
Ieškovė 2020 m. gegužės 5 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovą, kuria pareikalavo atsakovą sumokėti 20 proc. koresponduojančiai draudimo bendrovei išmokėtos draudimo išmokos dalį, už tai, kad atsakovas nepranešė ieškovei apie įvykusį eismo įvykį. Atsakovas el. ryšio priemonėmis pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją, kuria atsisakė išmokėti ieškovei dalį draudimo išmokos. Ieškovė pakartotinai išsiuntė atsakovui 2020 m. rugsėjo 10 d. pretenziją, į kurią atsakovas nereagavo.
Dėl dalies išmokėtos draudimo išmokos priteisimo
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 15 proc. dydžio išmokėtos draudimo išmokos dalį, tai yra 1 265,77 Eur, už tai, kad atsakovas nepranešė ieškovei apie autoįvykį. Atsakovas su pareikštu reikalavimu nesutinka. Teismo posėdyje atsakovas neigė, jog jo drausta transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje; atkreipė dėmesį ir į tai, kad automobilis ginčo metu buvo vairuojamas jo sutuoktinės, todėl jam negalėjo kilti pareiga informuoti draudiką apie eismo įvykį.
Teismas atmeta atsakovo argumentus kaip aiškiai nepagrįstus dėl eismo įvykio nebuvimo. Minėta, kad dėl ginčijamo autoįvykio Vokietijoje vyko teisminis ginčas. Akivaizdu, jog koresponduojanti draudimo bendrovė nebūtų sutikusi atlyginti kitos šalies automobilio remonto išlaidas, taip pat padengti kitas išlaidas, nesant jokių konkrečių duomenų net apie patį eismo įvykį. Be to, eismo įvykio faktą patvirtinto ir atsakovas atsakydamas į ieškovės 2020 m. gegužės 6 d. pretenziją. Jis 2020 m. birželio 2 d. elektroniniame laiške pripažino, kad sutuoktinės D. B. vairuotas jo automobilis Vokietijoje kliudė kitą transporto priemonę, be kita ko, aprašė autoįvykio metu ant jo automobilio atsiraudusius defektus (bamperio pažeidimai).
Pasisakant dėl atsakovo pareigos informuoti draudiką po eismo įvykio, pabrėžtina, kad teismų praktika šiuo klausimu yra nuosekli. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad draudėjas, sudarydamas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visą jam prieinamą ir draudikui reikalingą informaciją. Taigi draudėjas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantiją, kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį. Draudėjas nesirūpina, kaip ir kokiu būdu draudikas atlygins žalą už eismo įvykį, įvykusį ne toje valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, arba tuo atveju, jei eismo įvykio metu jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje nukentėtų asmuo iš kitos ES valstybės narės; šios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga. Tačiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą (grąžinti dalį draudimo išmokos) iš draudėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012).
Pagal TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (nauja redakcija nuo 2008 m. vasario 24 d.), 60.3. punktą jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė įstatymo (TPVCAPDĮ) 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos,
Atsakovas, kaip ir kiekvienas transporto priemonių draudėjas, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui turėjo elgtis taip, kad būtų užtikrintas įstatymų, įstatymų vykdymą nustatančių teisės aktų ir sutarčių tinkamas vykdymas, nežiūrint į tai, kas vairavo transporto priemonę. Žinodamas, kad įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo jam priklausanti transporto priemonė, per tris darbo dienas nuo eismo įvykio atsakovas privalėjo pranešti draudikui (ieškovei) bent apie patį eismo įvykio faktą ir pateikti kitą informaciją. Atsakovas, nepranešęs apie eismo įvykį, pažeidė ne tik savo pareigą apie įvykį informuoti draudiką nustatytais terminais, bet ir pareigas draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, teikti visą jam prieinamą ir reikalingą informaciją. Nepranešęs apie eismo įvykį, atsakovas atėmė galimybę iš draudiko nuo pat pradžių efektyviai dalyvauti tyrime nustatant žalos padarymo priežastis ir jos dydį. Konstatuotina, kad ieškovė (draudikas) pagrįstai reiškia regresinį reikalavimą atsakovui dėl dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką konkretus grąžintinos draudimo išmokos dydis nustatomas, atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013; 2016 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-684/2016; kt.).
Vertinant ieškovei grąžintinos išmokos dydį, įvertintinas atsakovo nurodytas argumentas, kad ieškovė nepranešė atsakovui apie vykusį teisminį ginčą Vokietijoje. Ieškovė nesutiko su šiuo atsakovo teiginiu, motyvuodama, jog draudimo sutartyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu buvo siųstas 2018-09-21 paklausimas. Iš susirašinėjimo turinio tarp atsakovo ir ieškovės darbuotojos matyti, kad 2020 m. birželio 2 d. el. laiške ieškovės darbuotoja užsiminė atsakovui apie jam išsiųstą 2018-09-21 užklausą, tačiau įrodymų, patvirtinančių pačios užklausos išsiuntimą, byloje nėra. Pažymėtina, kad užklausos įvardijimas el. laiške nereiškia, kada tokia užklausa iš tiesų buvo siųsta. Todėl nesant kitų bylos aplinkybių, teikiančių pagrindo išvadai, jog atsakovo gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas 2018-09-21 paklausimas, ši ieškovės aplinkybė laikytina neįrodyta. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad draudikas, vykdydamas pareigą priimti sprendimą (ne)sumokėti draudimo išmoką, turi imtis įmanomai reikiamų priemonių ir pastangų siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nustatyti draudžiamojo įvykio fakto (ne)buvimą ir žalos dydį. Prieš priimdamas sprendimą išmokėti draudimo išmoką draudikas turi ištirti, išsiaiškinti aplinkybes, kurios patvirtintų draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimą už draudėjo ar apdraustojo veiksmus (veikimą ar neveikimą), atliktus draudimo sutarties galiojimo metu. Draudikas, kuris nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas, todėl tinkamai neatliko pareigos išsiaiškinti aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias draudžiamojo įvykio faktą ir lemiančias jo pareigą (ne)išmokėti draudimo išmoką, jos dydį, prisiima riziką dėl galimo klaidingo sprendimo (ne)išmokėti draudimo išmoką ir jos dydžio pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-403/2021).
Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad konkrečiu atveju nei atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl eismo įvykio, nei ieškovė, gavusi informaciją iš Vokietijoje koresponduojančios draudimo bendrovės apie eismo įvykį, ėmėsi visų įmanomų priemonių išsiaiškinti ir ištirti su eismo įvykiu susijusias aplinkybes. Proceso šalys pažeidė jiems įstatymų nustatytas pareigas, o tai rodo, kad eismo įvyko kaltininko nustatymui, draudimo išmokos dydžio apskaičiavimui įtakos turėjo abiejų proceso šalių pasyvi elgsena. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės prašomos priteisti draudimo išmokos sumą mažina per pusę. Ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 632,89 Eur dydžio draudimo išmoka.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 632,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021-11-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nagrinėjamoje byloje ieškovė patyrė 567,35 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 61,89 Eur advokato padėjėjos kelionės išlaidos į teismo posėdį, 30,00 Eur žyminis mokestis, 405,38 Eur už suteiktas vertimo paslaugas, ir 70,08 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą. Teismas patenkino pusę ieškovės reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovės naudai iš atsakovo priteistina pusė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 283,68 Eur. Atsakovas nereiškė byloje prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo T. B. 632,89 Eur draudimo išmoką, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 632,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 283,68 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.