- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-15
- Bylos Nr.
- N-575-3029-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. N. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutarties N. N. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
N. N. 2009 m. lapkričio 24 d. išsiuntė Panevėžio apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutarimą, kuriuo jai už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁵ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo skirta 1750 Lt bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi N. N. skundą atsisakė priimti. Teismas konstatavo, jog skundas buvo paduotas praleidus ATPK 293 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 122 straipsnyje nustatytą dešimties dienų skundo padavimo terminą, pareiškėja neprašė šio termino atnaujinti, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsniu, jį atsisakė priimti.
N. N. 2009 m. gruodžio 1 d. dar kartą išsiuntė Panevėžio apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti bei atnaujinti terminą skundui paduoti. Skunde nurodė, kad ginčijamo nutarimo nuorašą ji gavo tik 2009 m. lapkričio 16 d., ir tik tada suprato, kad ji yra patraukta administracinėn atsakomybėn. Nurodo, kad pirmą kartą ji teismui skundą dėl ginčijamo nutarimo pateikė praleidusi įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti, kadangi ne taip suprato įstatymą, reglamentuojantį nutarimo apskundimo terminą. Mano, jog tai, kad ji nieko nežinojo apie jos atžvilgiu priimtą nutarimą, o gavusi ginčijamo nutarimo nuorašą, ne taip suprato jo apskundimo terminą, turi būti pripažinta svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi N. N. prašymo dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo netenkino ir skundą atsisakė priimti. Teismas konstatavo, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog ji nesuprato, kad yra patraukta administracinėn atsakomybėn, o gavusi ginčijamo nutarimo nuorašą, klaidingai suprato jo apskundimo tvarką, negali būti pripažintos svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog N. N. terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, todėl termino skundui paduoti neatnaujino ir skundą atsisakė priimti.
II.
N. N. pateiktu teismui atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde N. N. iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kuriais grindė savo skundą pateiktą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, jos nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis vertino formaliai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
ATPK 293 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Kadangi Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija nutarimą N. N. administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė 2009 m. lapkričio 12 d., todėl paskutinė skundo dėl šio nutarimo pateikimo teismui diena, vadovaujantis minėtu ATPK 293 straipsniu ir ABTĮ 66 straipsnio 4 dalimi, kur nurodyta, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena, buvo 2009 m. lapkričio 23 d., tačiau pareiškėja savo skundą pirmosios instancijos teismui pirmą kartą išsiuntė tik 2009 m. lapkričio 24 d. (vokas, b. l. 16), tai yra praleidusi ATPK 293 straipsnyje numatytą terminą skundui paduoti.
Vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, praleistas terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas tik nustačius svarbias termino praleidimo priežastis. Svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą.
N. N. savo skunde nurodo, kad ginčijamo nutarimo nuorašą ji gavo tik 2009 m. lapkričio 16 d. ir tik tada suprato, kad ji yra patraukta administracinėn atsakomybėn. Teigia, kad pirmą kartą ji teismui skundą dėl ginčijamo nutarimo pateikė praleidusi įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti, kadangi ne taip suprato įstatymą, reglamentuojantį nutarimo apskundimo terminą. Mano, jog tai, kad ji nieko nežinojo apie jos atžvilgiu priimtą nutarimą, o gavusi ginčijamo nutarimo nuorašą ne taip suprato jo apskundimo terminą, turi būti pripažinta svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis.
ATPK 288 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarimo nuorašas per tris dienas turi būti įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui dėl kurio jis yra priimtas. Iš byloje esančio lydraščio Nr. SD – 24883 (b. l. 5) ir voko (b. l. 9) matyti, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2009 m. lapkričio 12 d. priimto nutarimo nuorašas N. N. buvo išsiųstas 2009 m. lapkričio 13 d., t. y. nepažeidus ATPK 288 straipsnio 2 dalyje nurodyto nutarimo nuorašo išsiuntimo termino. Kadangi N. N. išsiųstą nutarimo nuorašą gavo 2009 m. lapkričio 16 d., t. y. kai iki termino skundui paduoti pabaigos dar buvo likę septynios dienos, darytina išvada, kad gavusi ginčijamo nutarimo nuorašą ir sužinojusi apie jos atžvilgiu priimtą nutarimą, ji turėjo galimybę pateikti skundą per įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti. Taigi, kadangi N. N., gavusi ginčijamo nutarimo nuorašą ir sužinojusi apie jos atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, galėjo realizuoti savo teisę pateikti skundą teismui per įstatymo nustatytą terminą, tačiau šia galimybe be svarbios priežasties nepasinaudojo, jos nurodyta termino praleidimo aplinkybė dėl pavėluoto sužinojimo apie patraukimą administracinėn atsakomybėn, pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo pripažinta svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutarimo (b. l. 6 – 7) matyti, jog jame yra aiškiai išaiškinta šio nutarimo apskundimo tvarka ir terminai, todėl N. N. skunde nurodyta aplinkybė, kad ji klaidingai suprato nutarimo apskundimo tvarką, laikytina subjektyvia termino praleidimo priežastimis ir taip pat pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinta kaip negalinti sąlygoti praleisto termino atnaujinimo.
Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis vertino tinkamai, tad pagrįstai ir teisėtai netenkino N. N. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
N. N. atskirojo skundo netenkinti, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.