Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

T. P., 2019 lapkričio 23 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo O. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „H. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam 21.16 val. nustatytas 2,01 prom. neblaivumas, 21.39 val. nustatytas 1,96 prom. neblaivumas.

Kaltinamasis T. P. teisme prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad lapkričio 23 d. su M. Š. pas jį (kaltinamąjį) vartojo alkoholį. Toliau negali papasakoti kaip kas vyko, nes nepamena. Vairavo automobilį, kuris priklausė O. V.. Automobilis buvo jo (kaltinamojo) kieme, nes brolis M. P. su tuo automobiliu važinėdavo į darbą. Automobilyje buvo raktelis. Kodėl sugalvojo vairuoti, nežino. Po įvykio M. Š. sveikatos būklė gera, jam atlikti tyrimai ir jis kitą dieną išleistas namo. Su civiliniu ieškiniu sutinka, atlygino 200 eurų žalos dalį.

Nukentėjusysis O. V. teisme buvo apklaustas tik dėl civilinio ieškinio ir parodė, kad draugauja su kaltinamojo Tomo pussesere, o Tomo brolis dirba pas jį. Pateikė 2000 eurų ieškinį už automobilį, kurį palaiko, taip pat parodė, kad dar už tralą susimokėjo. Automobilio vertę nustatė iš interneto, tokio pačio automobilio kaina nurodyta 2500 eurų. Tą transporto priemonę įsigijo pavasarį, mokėjo 1000 eurų. Atliktas remontas: keitė starterį, važiuoklę, padangas, lempas, kėbulas pervirintas, perdažytas dugnas, automobilis buvo paruoštas techninei apžiūrai. Dėl civilinio ieškinio su kaltinamuoju bendravo, sakė atlygins žalą. Sąskaitų faktūrų už darbą ir detales pateikti negali, nes automobilio remontą atliko pats su savo darbininku, taip pat naudojo dėvėtas detales.

Motyvuojamoji dalis

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas paskelbiant kaltinamojo kaltę patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).

T. P. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad 2019-11-23, apie 17.00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su draugu M. Š. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų ir brendį. Vėliau, kiek buvo laiko jis dėl girtumo neatsimena, nuėjo į kieme stovintį automobilį „H. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir parnešė bei M. Š. parodė automobilio raktelius, kurie buvo palikti minėtame automobilyje. Automobilis priklauso O. V., juo važinėja jo brolis M. P., todėl automobilis stovi jų kieme. Kas buvo toliau neatsimena, tik pamena, jog minėtu automobiliu važiavo nuo Ylakių mstl., link Gonaičių k., žvyruotu keliu ir neilgai trukus atsimena kaip lipa iš laukuose stovinčio automobilio bei iš automobilio galinės dalies sunkiai lipa kartu važiavęs M. Š.. Kur automobilis buvo ir kas atsitiko, neatsimena. Pamena kaip jiems būnant prie automobilio atvažiavo policijos pareigūnai ir tikrino jo girtumą alkotesteriu. Vėliau jį pristatė į policijos komisariatą. Ar jo draugas buvo patyręs sužalojimus, nieko nežinojo, tik vėliau policijos komisariate jam paaiškino, kad padarė eismo įvykį ir jo draugas yra ligoninėje. Ar broliui pasakė, kad paima brolio naudojamą automobilį, dėl girtumo neatsimena. Dėl to, kad automobilį vairavo neblaivus ir padarė eismo įvykį labai gailisi (b. l. 117-119).

M. Š. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d., apie 16.00 val., T. P. atvyko pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jis atvyko vienas, kažkas jį atvežė. Jis buvo blaivus. Pasikalbėjus sugalvojo, kad reikia išgerti alkoholinių gėrimų, todėl paprašė, kad jį draugas nuvežtų su T. į jo namus Ylakių miestelyje, Skuodo rajone. Pas T. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų ir degtinę. Kiek prisimena, kad išgėrė apie 1,5 litro alaus ir nepilną butelį 1 litro talpos degtinės. Apie 20.00 val., gal truputį ir vėliau, užsiminė, kad namuose turi dar alaus, todėl T. sugalvojo, kad reikia važiuoti pas jį atgal į namus, į (duomenys neskelbtini). Jo namai nuo (duomenys neskelbtini) yra už 4 kilometrų. T. išėjo į kitą kambarį ir grįžo nešinas automobilio rakteliais. Jo namo kieme stovėjo, kiek žino jo giminaičiui priklausantis automobilis, tai į jį įsėdo. Automobilio markės neprisimena, valstybinių numerių taip pat, tik žino, kad buvo visureigis. T. atsisėdo į vairuotojo vietą, o jis į priekinę keleivio vietą. Jis ir T. buvo užsisegę saugos diržus. T. užvedė automobilio variklį, išvažiavo į jo namus. T. niekur nesivažinėjo, o važiavo tiesiai į jo namus. Jis nežino, kas nutiko T., ar jis dėl viršyto greičio, ar dėl neblaivumo, ar dėl žvyruotos kelio dangos, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, automobilis vertėsi. Po to nieko nebeprisimena, kas vyko toliau. Atsimena tik, kad jis buvo greitosios pagalbos automobilyje. Jį išvežė į Klaipėdos ligoninę, ten praleido parą, paguldė stebėjimui. Jokių lūžių nenustatė ir išleido į namus. Nustatė tik kūno sumušimą ir viskas. Negali paaiškinti, kodėl leido T. būnant neblaiviam vairuoti automobilį ir kartu su juo važiavo. Jokių priekaištų T. neturi, jam nieko blogo nenutiko (b. l. 54-56).

Nukentėjusysis O. V. parodė, kad T. P. yra jo draugės pusbrolis. T. P. brolis M. P. dirba jo ūkyje. Nuosavybės teise priklausantį automobilį „H. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė Tomo ir M. P. gyvenamojoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį ten laikė, kadangi su Mindaugu jį remontavo. Automobilį buvo pirkęs pavasarį, už jį buvo mokėjęs 1000 eurų. Tačiau jis nemažai lėšų išleido automobilio remontui, nes reikėjo pakeisti visas padangas, virinti automobilio rėmą. Automobilį buvo jau suremontavęs ir ketino atlikti techninę apžiūrą. Automobilis nebuvo draustas civilinės atsakomybės draudimu. Jis tikrai neleido T. P. naudotis jo nuosavybės teise priklausančiu automobiliu. Jam 2019 m. lapkričio 23 d. paskambino draugė R. J., kuri ir pranešė naujieną, kad T. P. neblaivus vairavo jo automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Draugė buvo įvykio vietoje, tad matė, kad automobilis buvo sudaužytas, galima sakyti, kad neremontuojamas. Jis reiškia šioje ikiteisminio tyrimo byloje civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos (b. l. 36-37, 39-40).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio yrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019-11-23 21.01 val. eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavo automobilis ,,H. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio, laukuose. Netoli minėto automobilio ant žemės sėdėjo du jaunuoliai, kaip vėliau paaiškėjo vienas iš jų T. P., kuris teigė, kad jis vairavo minėtą automobilį ir padarė eismo įvykį. T. P. alkotesteriu 21.16 val. nustatytas 2,01 prom. neblaivumas, antrą kartą 21.39 val. nustatytas 1,96 prom. neblaivumas. Automobilis autovežiu nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 3-6).

Kelių eismo įvykio apžiūros protokole su fotolentėmis ir eismo įvykio vietos plane užfiksuotas eismo įvykis (b. l. 11-13, 14-26, 27).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje nurodyta, kad 2019-11-23 21.16 val. T. P. nustatytas 2.01 prom. neblaivumas, 21.39 val. nustatytas 1,96 prom. neblaivumas (b. l. 28-29, 30, 31).

O. V. pateikė byloje pareiškimą dėl civilinio ieškinio, kuriame nurodyta, kad jam padaryta 177,45 eurų turtinė žala ir 2000 eurų neturtinė žala. O. V. pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 47-49, 50-51). Teismo posėdyje buvo patikslinta, kad visa žala yra turtinė.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės „H. G.“ 2,5 TD, 1998 m., kaina Lietuvoje yra 860 eurų be PVM, 1040 Eur su PVM (b. l. 62).

UAB „Autobastionas“ nurodė, kad visos transporto ir saugojimo išlaidos atlygintos (b. l. 74-75).

2019-12-12 kaltinamojo ir nukentėjusiojo pasirašytame rašte nurodyta, kad yra atlyginta 200 Eur žalos dalis (b. l. 155).

2019-12-13 teismo posėdžio pertraukos metu kaltinamasis ir nukentėjusysis sudarė susitarimą dėl likusios žalos atlyginimo (b. l. 164).

Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamojo motina A. P. pateikė teismui prašymą perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 149-150).

A. P. teisme parodė, kad yra našlė, ūkininkauja, turi 12 ha žemės, taip pat dirba „Lietuvos pašte“ laiškininke-vairuotoja. Su savo mama gyvena Gedrimų kaime, Skuodo rajone. Turi du vaikus. Kaltinamasis T. gyvena (duomenys neskelbtini), 5 km atstumu iki jos dabartinės gyvenamosios vietos. Su T. bendrauja kiekvieną dieną, jis kiekvieną dieną grįžta pas ją pavalgyti. Sūnus yra geros širdies, tačiau pasitiki draugais, kurie jį įtakoja, o sūnus jiems neatsispiria. Ji sūnui pataria, nuolat sako ko nedaryti, tačiau sūnus ne visada jos klauso. Nuo įvykio iki šios dienos sūnus pergyvena, nepamiega naktimis.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atlygino dalį žalos ir susitarė dėl likusios dalies atlyginimo.

Tačiau kaltinamasis taip pat 2014-2019 m. yra 12 kartų baustas administracine tvarka, iš jų 9 kartus už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, kai vairuotojo pažymėjimas kaltinamajam yra išduotas tik 2017-10-04. 2019-10-31 kaltinamasis baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipnio 3 dalį už tai, kad vairavo automobilį, kai teisė vairuoti atimta. Teismo posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad tada padėjo savo draugui vilkti automobilį, kuris nemokėjo to daryti. 2019-08-02 kaltinamasis baustas pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį už nustatyto greičio viršijimą 45 km/h (atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėn.). 2019-06-17 kaltinamasis baustas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį už nustatyto greičio viršijimą 29 km/h. 2018-10-14 kaltinamasis baustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Taip pat 2014-12-07 kaltinamasi baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178¹ straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas nepilnametis nešėsi 1 l talpos butelį alaus.

Nurodyti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, kaip asmenį, kuris nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir pažeidinėja įstatymus. Taip pat iš jam taikytų administracinių nuobaudų darytina išvada, kad jo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o buvo jo tendencingo elgesio pažeidinėjant KET ir problemiškai vartojant alkoholį pasekmė. Taip pat kaltinamasis ne tik būdamas neblaivus vairavo automobilį, tačiau ir sukėlė eismo įvykį, apsivertė su vairuojamu automobiliu ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo nei pats kaltinamasis, nei su juo kartu važiavęs M. Š.. Dėl to negalima daryti išvados, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Kaltinamojo motina A. P. yra dirbanti, neteista, nebausta administracine tvarka, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojama teigiamai (b. l. 152-154). A. P. nurodė, kad su savo sūnumi kaltinamuoju T. P. bendrauja kiekvieną dieną, jam patardama gali daryti gerą įtaką. Tačiau, teismo vertinimu, tokie teiginiai yra nepagrįsti. Nors A. P. ir nurodo, kad su kaltinamuoju bendrauja kiekvieną dieną, tačiau toks jų bendravimas nesulaikė kaltinamojo nei nuo nusikalstamos veikos padarymo, nei nuo visos eilės administracinių nusižengimų padarymo. A. P. nenurodė jokių naujų objektyvių aplinkybių pasikeitimo tuo atveju, jeigu kaltinamasis būtų perduotas jos atsakomybėn pagal laidavimą. Taip pat A. P. nurodė, kad kaltinamasis ne visada jos klauso. Teismo vertinimu, A. P. nėra autoritetas kaltinamajam ir negali teigiamai įtakoti jo elgesio, todėl nėra verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotoja (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažįstama, kad nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl už padarytą nusikalstamą veiką jam skiriama bausmė.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ir jo asmenybė jau aptarti nuosprendyje pirmiau pasisakant dėl laidavimo. Teismo vertinimu, bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatytą baudą, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam minimaliam.

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas, todėl sulaikymas įskaitomas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam nustatomas 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis, BPK 352 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl, vadovaujantis BK 68 straipsnio 1-3 dalimis, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis minėta teise 2 metus. Nustatant minėtos teisės uždraudimo terminą be kitų aplinkybių atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis teisę vairuoti įgijo tik 2017-10-04.

Nustatyta, kad kaltinamasis transporto priemonę su kuria padarė nusikalstamą veiką pasiėmė be jos savininko – nukentėjusiojo O. V. žinios. Taip pat transporto priemonė po eismo įvykio yra sugadinta. Todėl iš kaltinamojo valstybei išieškoma konfiskuotino automobilio „H. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, kuri VšĮ „Emprekis“ duomenimis yra 860 Eur (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalys).

Kaltinamojo gynėja teismo posėdyje kėlė versiją, kad nukentėjusiajam O. V. pareiškus civilinį ieškinį kaltinamajam dėl per eismo įvykį sugadinto automobilio, iš kaltinamojo valstybei neturėtų būti išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Advokatė savo argumentams pagrįsti citavo „Teismų praktika“ Nr. 32 pateiktą teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalgą, kurioje nurodyta, kad spręsdamas turto konfiskavimo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo koliziją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai iš nusikalstamos veikos gautas turtas turi būti grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba, neradus tokio turto, tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalies nuostatos netaikomos.

Tokius gynėjos argumentus teismas laiko nepagrįstais. Teismo vertinimu, minėtos teismų praktikos nuostatos yra taikomos tais atvejais, kai kaltininkas iš nusikalstamos veikos gauna turto, o nukentėję asmenys (turto savininkai) dėl šio turto netekimo patiria turtinę žalą, pvz. vagystės, plėšimo, sukčiavimo atvejais. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškinys yra pareikštas ne dėl nukentėjusiojo turto netekimo kaltinamajam jį pasisavinus, o dėl to, kad kaltinamasis tą turtą sugadino, tačiau nesiekė jo nei sugadinti, nei pasisavinti. Šiuo atveju kaltinamojo vairuotas automobilis yra nusikalstamos veikos priemonė, o ne iš tokios veikos gautas turtas. Nesant pagrindo pačios transporto priemonės konfiskavimui iš kaltinamojo valstybei išieškoma jos vertę atitinkanti pinigų suma.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinama pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Nukentėjusiajam O. V. ir kaltinamajam T. P. sudarius susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal pareikštą civilinį ieškinį, susitarimas yra patvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – baudą 60 MGL (3.000,00 Eur).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. P. sumažintą bausmę – baudą 40 MGL (2.000,00 Eur).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo laikiną sulaikymą nuo 2019-11-23 21.40 val. iki 2019-11-24 18.33 val. (1 parą), ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti T. P. galutinę sumažintą bausmę – baudą 38 MGL (1.900,00 Eur) (vienas tūkstantis devyni šimtai eurų).

Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. P. valstybei išieškoti konfiskuotino automobilio „H. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 860 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų).

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, T. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus.

T. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Patvirtinti T. P. ir O. V. 2019-12-13 susitarimą dėl žalos atlyginimo:

- T. P. pripažįsta padaręs O. V. 1900 Eur turtinę žalą ir šią sumą įsipareigoją O. V. sumokėti iki 2020-12-13 imtinai;

- O. V. sutinka su padarytos 1900 Eur turtinės žalos dydžiu ir jos sumokėjimo terminu;

- O. V. patvirtina, kad T. P. atlyginus sutartą žalą, nebereikš jam dėl to pretenzijų ateityje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.