Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2008-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-462-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-06-20
Bylos Nr.
1A-247-462-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Violeta Miliuvienė, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
P. M.
Advokatai
Vita Litinskienė
Kategorijos

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-462/2008

Teisėja Adolfina Simaitienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.;

1.1.7.3.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.9.; 1.2.29.1.

2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. birželio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Violetos Miliuvienės ir Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,gynėjai advokatei Vitai Litinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-31 nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d. laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė vieneri metai laisvės atėmimo. Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. nuteistas už tai, kad padėjo pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą, jį laikė ir panaudojo, būtent:

jis 2007 m. sausio mėn., tikslesnė data nežinoma, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, Leeds mieste, Roadhay parke, tikslesnis adresas nežinomas, tyrimo metu nenustatytam vyriškiui perdavė savo fotonuotrauką ir asmens duomenis tam, kad jis pagamintų vairuotojo pažymėjimą, žinodamas, kad jis netikras, išduotą tariamai jo, tai yra P. M., vardu, ir taip padėjo tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminti dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jis netikras.

Be to, P. M. nuteistas už tai, kad nuo 2007 m. sausio mėn., tikslesnė data nežinoma, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje bei Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), su savimi laikė dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jis netikras, ir 2007 m. liepos 20 d., apie 21.40 val., Malkų įlankos PKP, Klaipėdos tarptautinėje jūrų perkėloje, esančioje (duomenys neskelbtini), jį panaudojo – pasienio kontrolės metu, vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą keltu išvykti į Vokietiją, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. 109-DFL-2029-658, žinodamas, kad jis netikras, tariamai išduotą P. M. vardu.

Šalies argumentai

Nuteistasis P. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-31 nuosprendį, kadangi neteisingai paskirta bausmė, ir taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. 2 d. bausmę sušvelninti skiriant jam baudą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įpareigojimai, esant bausmės vykdymo atidėjimui, turi būti skiriami atsižvelgiant į jų tikslingumą bei įvykdymo realumą, taip pat būsimą poveikį nuteistajam. Teigia, kad nors jo gyvenamoji vieta yra deklaruota Vilniuje, tačiau jau treti metai jis gyvena ir dirba užsienyje. Nuteistasis P. M. skunde akcentuoja, kad teismo jam skirtas įpareigojimas – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, kitomis aplinkybėmis būtų visiškai suprantamas, tačiau jo atveju šis įpareigojimas yra jam kaip dar viena bausmė. Tokiu atveju jis turi atsisakyti nuolatinio darbo užsienyje arba nesilaikant teismo paskirto įpareigojimo būti pasmerktas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Tvirtina, kad paskirtas įpareigojimas neigiamai paveiks jo socialinius ryšius, jis neteks nuolatinio darbo, o tai tikrai nebus teisingos bausmės principo įgyvendinimas ir užtikrinimas.

Apeliaciniame skunde P. M. pažymi, kad atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas privalo paskirti vieną ar kelis įpareigojimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. Įpareigojimų sąrašas yra baigtinis, o pagal jo padaryto nusikaltimo pobūdį galimų skirti įpareigojimų sąrašas sutrumpėja iki minimumo, tai yra neišvykti iš gyvenamosios vietos arba be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Apeliantas tvirtina, kad tikslingesnis ir teisingesnis būtų antrojo įpareigojimo paskyrimas, tačiau tokio įpareigojimo negalima skirti dėl to, jog bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinti institucija neturės galimybės kontroliuoti jo vykdymo. Be to, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, jo asmenybė gali būti pagrindu jam skirti kitą bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje, tai yra baudą. Jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstama veika žalos nebuvo padaryta, jo kaip bendrininko veika yra antraeilė, todėl mano, kad yra sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. 2 d.

Teismo posėdyje apelianto gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Teismas pagrįstai nuteistajam P. M. netaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. 2 d. nuostatų analizės matyti, kad, be kitų sąlygų, švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė gali būti paskirta tik tuomet, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Pirmosios instancijos teismas nuteistajam P. M. nustatė tik vieną lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje nenustačiusi kitų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti lengvinančiomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. nuostatas, konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. 2 d. nuostatos apeliantui P. M. negali būti taikomos.

Tačiau, apeliacinės instancijos kolegijos nuomone, teismo paskirta nuteistajam P. M. laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant bei paskiriant įpareigojimą P. M. per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13. p. nurodyta, kad taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d.), teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. nuostatas galima, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. nurodytų pagrindų.

Sankcija yra įstatymo numatytos bausmės skyrimo riba ir pagal bendrą taisyklę teismas negali peržengti sankcijoje numatytų ribų. Maksimalaus bausmės dydžio peržengti neleidžiama visais atvejais, o specialiai įstatymo numatytais atvejais teismas gali paskirti švelnesnę bausmę už sankcijoje numatytąją. Tokią galimybę numato ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalis. Pagal šią normą teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį. Nors Baudžiamasis kodeksas ir neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas. Bausmės dydis už konkretų nusikaltimą yra numatytas įstatymo, teismo uždavinys parinkti neperžengiant sankcijos ribų optimalų bausmės dydį, reikalingą nuteistojo pataisymui.

Apeliacinės instancijos kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą už kiekvieną P. M. padarytą nusikalstamą veiką skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę – baudą, nes tokia bausmė pasiektų bausmės paskirtį. Pirmosios instancijos teismas neskirdamas P. M. tokių bausmių už jo padarytas nusikalstamas veikas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnį ir 54 straipsnio 3 dalį.

Teismo paskirtas įpareigojimas neleis P. M. dirbti nuolatinio darbo Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje. Individualizuojant už tokį nusikaltimą skiriamą bausmę, jos dydžio diferencijavimui nepakanka formaliai laikytis specialiosios dalies normos sankcijoje numatytų bausmės dydžio ribų, bausmės skyrimui ypatingą reikšmę turi ne tik veikos pavojingumo laipsnis, bet ir kaltės rūšis bei forma, veikos motyvai ir tikslai, kaltinamojo asmenybė, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 5 punkte konstatuojama, kad kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Teismas turi skirti požymius, kurie lemia asmenybės pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo padarymo metu ir po nusikaltimo padarymo. Nors jo padaryti nusikaltimai ir priskiriami prie apysunkių, tačiau žala nebuvo padaryta. P. M. kompromituojančių duomenų iki nusikaltimo padarymo nėra, jis yra jauno amžiaus, neteistas, administracine tvarka paskutinį kartą buvo baustas 2004-03-24, nusikalto, kadangi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, kuris buvo reikalingas grįžimui automobiliu į Lietuvą. P. M. dirba Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, teisme gautas darbovietės raštas, kuriame P. M. apibūdinamas kaip patikimas ir darbštus darbuotojas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuteistasis P. M., pripažindamas kaltę, gailėjosi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, teigė padaręs išvadas.

Esant nustatytoms aplinkybėms apie kaltinamojo asmenybę, jo nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, įvertindama bausmės paskirtį, kolegija daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskyrimas P. M. aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Todėl nuteistajam P. M. taikytina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies norma, 54 straipsnio 3 dalis, ir paskirtinos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Atsižvelgiant į nuteistojo P. M. turtinę padėtį, tai, kad jis dirba Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, skirtina bauda. Bauda yra švelnesnė bausmės rūšis, atsižvelgiant į nuteistojo P. M. asmenybę ir padarytų veikų pobūdį, ji galėjo būti šiuo atveju taikoma.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendį pakeisti.

P. M., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d., taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. ir paskirti 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą.

P. M., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d., taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. ir paskirti 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas baudas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d., subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 80 MGL (10400 Lt) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Violeta MiliuvienėRemigijus Preikšaitis