- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-636/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas
- Atsakovas
- B. A., uždarajai akcinei bendrovei „Hefestas“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DnB NORD banko
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1473-553/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Hefestas“ ir B. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 700 000 Lt skolą, 15,59 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2007 m. gruodžio 20 d. su atsakovu UAB „Hefestas“ sudarė Kredito linijos sutartį Nr. K-2000-2007-80, kurios pagrindu UAB „Hefestas“ iki 2009 m. spalio 30 d. buvo suteiktas 1 400 000 Lt kredito limitas. Už prievolių pagal Kredito linijos sutartį tinkamą įvykdymą laidavo atsakovas B. A.. Skolininkas įsipareigojimų bankui nevykdė, negrąžino bankui nė vienos įmokos ir priskaičiuotų palūkanų.
Atsakovai prašė negrąžinto kredito dalį išdėstyti trims metams, mokant 5,195 metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo B. A. 700 000 Lt negrąžinto kredito, 15,59 procentų procesines palūkanas bei 14 120 Lt bylinėjimosi išlaidų. Civilinės bylos dalį dėl skolos priteisimo iš atsakovo UAB „Hefestas“ nutraukė, kadangi Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.I-1V/2010 yra nutarta perduoti kreditoriaus žinion įkeistą kilnojamąjį turtą ir parduoti iš varžytinių įkeistą nekilnojamąjį turtą. Šią teismo nutartį teismas vertintino kaip įsiteisėjusį teismo sprendimą, priimtą dėl ginčo tarp tų pačių šalių (kreditoriaus AB DnB NORD banko ir UAB „Hefestas“), dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (skolos, palūkanų, delspinigių ir kt.). Atsakovo B. A. prašymą išdėstyti teismo sprendimą trims metams teismas atmetė. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad byloje nenurodytos jokios aplinkybės ir nepateikti jas pagrindžiantys įrodymai, lemiantys sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinybę, todėl teismas neturi duomenų, leidžiančių pagrįsti būtinybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą trims metams. Teismas nurodė, kad šalys bendru sutarimu vykdymo procese turi teisę sudaryti taikos sutartį, kurioje gali susitarti dėl atsiskaitymo terminų ir tvarkos (CPK 595 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas B. A. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą pakeisti – išdėstyti sprendimo vykdymą 36 mėnesiams, kas mėnesį mokant ieškovui po 19 444,44 Lt. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantas byloje buvo atstovaujamas advokato, todėl jam patikėjo atlikti visus procesinius veiksmus, pasitikėjo jo kvalifikacija ir negalėjo numatyti, kad nebus pateikti reikiami įrodymai, pagrindžiantys būtinybę išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Sutinka, kad šiuos įrodymus galėjo ir turėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau teigia buvęs įsitikinęs, kad tai padarys jo atstovas. Pats neturi teisinio išsilavinimo ir nežino, kokiais įrodymais turi būti grindžiami tam tikri bylos dalyvių prašymai ar nurodomi faktai, todėl su apeliaciniu skundu teikia įrodymus, pagrindžiančius teismo sprendimo vykdymo išdėstymą. Prašo teismo šiuos įrodymus priimti.
2. Atsakovo darbo užmokestis yra tik 546 Lt per mėnesį, atsakovas augina tris vaikus, iš kurių du yra mokyklinio amžiaus, atsakovo ir jo sutuoktinės vardu nėra registruotų transporto priemonių, vertingo nekilnojamojo turto neturi, – iš viso turėto nekilnojamojo turto yra likęs tik garažas. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-528-258/2011 priėmė sprendimą, kuriuo patenkino AB DnB NORD ieškinį visiškai ir priteisė iš UAB „Hefestas“ ir atsakovo 125 081,72 Lt skolą, 6,27 procentų procesines palūkanas bei 2 636 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teigia, kad šios aplinkybės sąlygoja teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą.
3. Sprendimo įvykdymo išdėstymu ieškovo, kaip kredito įstaigos, interesai nebus pažeisti, kadangi banko veiklos pobūdis yra nuolatinis lėšų gavimas.
Ieškovas AB DnB NORD bankas su apeliaciniu skundu nesutinka. Prašo apeliacinį skundą ir prašymą dėl skolos išdėstymo atmesti kaip nepagrįstus ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš apelianto ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškovas nesutinka, kad būtų priimti nauji apelianto įrodymai apie jo finansinę būklę. Apeliantas bylą vedė per advokatą. Dokumentai, pagrindžiantys apelianto prašymą dėl skolos išdėstymo, galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Aplinkybė, jog apeliantas nežinojo, kad jo advokatas tokių dokumentų teismui nepateikė, nelaikytina svarbia priežastimi, pateisinančia dokumentų teismui nepateikimą. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl skolos išdėstymo. Prašo prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų, susijusių su apelianto finansine būkle, nepriimti, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.).
2. Jei apelianto teikiami dokumentai būtų priimti, mano, kad jie neįrodo būtinybės išdėstyti bankui priteistą skolą trims metams. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jo finansinė būklė pagerės. Iš apelianto teikiamų įrodymų matyti, kad išdėstytą teismo sprendimą įvykdyti jis neturės galimybių. Prašymas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, o tokį prašymą patenkinus – būtų sumenkintas sprendimo vykdymo privalomumo principas bei banko, kaip kreditoriaus, interesai. Sprendimo vykdymo išdėstymo atveju yra svarbus ir teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti.
3. Apelianto teikiami dokumentai apie jo finansinę būklę nėra išsamūs – nepateikti duomenys, ar apeliantas neturi vertybinių popierių, ar negauna pajamų iš kitos vykdomos veiklos. Vertinant apelianto finansinę būklę, turi būti atsižvelgiama ir į apelianto sutuoktinės R. A. turtinę padėtį, tačiau įrodymų apie sutuoktinės vardu registruotą turtą apeliantas nepateikė. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis vertingo nekilnojamojo turto neturi, o jam priklauso tik garažas, neįrodo pagrindo taikyti CPK 284 straipsnį. Mano, kad netgi jei būtų pripažinta, jog apelianto materialinė padėtis yra sunki, vien bloga atsakovo finansinė padėtis dar nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies – ieškovo – padėtį, kad nebūtų pažeisti ir jo teisėti interesai bei pabloginta jo padėtis, t.y. nebūtų pažeisti teisingumo ir lygiateisiškumo principai.
4. Tenkinti apelianto prašymą dėl skolos išdėstymo kaip nepagrįstą atsisakė ir Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-528- 258/2011. Nagrinėjamu atveju patenkinus apelianto prašymą, būtų sudarytos diskriminacinės sąlygos kitos bankui priteistos skolos atžvilgiu, kas prieštarautų teisingumo bei lygiateisiškumo principams.
5. Nepilnamečių vaikų auginimas nesudaro pagrindo taikyti CPK 284 straipsnį.
6. Nesutinka su apelianto argumentais, kad banko, kaip kredito įstaigos, interesai dėl skolos išdėstymo nenukentės. Sprendimo vykdymo išdėstymas trims metams neskatina skolininko greičiau ir efektyviau įvykdyti prievolę, bet pažeidžia kreditoriaus teisėtus lūkesčius. Bankas, kaip kredito įstaiga, kurios viena iš pagrindinių veiklų yra pajamų iš skolinamų pinigų gavimas (palūkanų forma), turi teisėtą interesą kuo greičiau atgauti skolą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro klausimai, susiję su naujų įrodymų priėmimu apeliacinės instancijos teisme ir teismo sprendimo įvykdymo išdėstymu.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Apeliantas prašo priimti pirmosios instancijos teismui nepateiktus įrodymus apie jo turtinę padėtį, kurie turės reikšmės sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą.
Naujų įrodymų pateikimas apeliacinėje instancijoje yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas gali priimti naujus įrodymus tik tuo atveju, jeigu šių įrodymų nepagrįstai nepriėmė pirmosios instancijos teismas arba jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Apeliantas neneigia, kad įrodymai apie jo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismui nebuvo teikiami, taip pat neįrodinėja aplinkybės, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, pats nežino kokiais įrodymais turi būti grindžiami procesiniai prašymai, o byloje jam atstovavo advokatas, kurio kvalifikacija abejoti neturėjo pagrindo.
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad CPK 314 straipsnyje nustatytų aplinkybių, lemiančių naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjamu atveju nėra, tačiau pažymi, kad CPK normos taikomos ir aiškinamos atsižvelgiant į bendruosius teisės principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis), todėl negalima daryti išvados, kad nenustačius CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų, jokiais kitais atvejais nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme negali būti priimami.
Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 10 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo patenkino kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą ir priteisė iš solidarių skolininkų UAB „Hefestas“ ir B. A. 700 000 Lt skolą ir 15,59 procentų procesines palūkanas (20 b. l.). Skolininkams pateikus prieštaravimus, kreditorius pateikė ieškinį ( 27, 31 b. l.). Atsakovų atsiliepimą į ieškinį pasirašė atsakovas B. A., o atsakovo UAB „Hefestas“ vardu - įmonės atstovas advokatas G. S. (59 b. l.). Prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atsiliepime buvo reiškiamas atsakovo UAB „Hefestas“, tačiau teismui nebuvo pateikti jokie šio prašymo pagrįstumą patvirtinantys įrodymai. Nuo 2011 m. vasario 17 d. atsakovui B. A. byloje atstovavo tas pats advokatas G. S. ( 87 b. l.). Taip atsakovas įgyvendino CPK 51 straipsnio 1 dalyje, 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuotą teisę vesti bylą per advokatą. Bylą vesdamas per advokatą, atsakovas galėjo pagrįstai tikėtis, jog jo prašymai ir juos pagrindžiantys įrodymai teismui bus pateikti ir jo teisės bei teisėti interesai bus atstovaujami tinkamai. Teismo posėdžio metu atsakovo B. A. advokatas palaikė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, tačiau aplinkybių, lemiančių tokio prašymo pagrįstumą, nenurodė ir duomenų apie atsakovo turtinę padėti teismui nepateikė (96 b. l.). Advokatui turi būti žinomos įstatymo nuostatos, kokiais įrodymais grindžiamas prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ir reikšdamas tokį prašymą kvalifikuotas atstovas privalėjo pateikti teismui atstovaujamojo turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Nors CPK 314 straipsnyje nėra numatyta, kad nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme turi būti priimami tuo atveju, kai advokatas netinkamai atlieka atstovavimo pareigas, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, netinkamas atstovavimo pirmosios instancijos teisme sutarties vykdymas negali suvaržyti netinkamai atstovautos šalies teisės į teisminę gynybą apeliacinėje instancijoje, todėl negali būti atsisakymo priimti apelianto naujai teikiamus įrodymus priežastimi.
Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie savo turtinę padėtį: pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį, pažymas apie įregistruotas transporto priemones, registrų centro pažymą, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, gimimo liudijimus, santuokos liudijimą, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą (126-138 b. l.) ir prašo juos priimti. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, tokiu kaip nagrinėjamas atveju sprendžia apie pagrindo priimti apeliacinės instancijos teismui teikiamus atsakovo turtinę padėtį liudijančius naujus įrodymus (126-135 b. l.), kurie pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti, egzistavimą.
Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo
Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Apeliantas prašo sprendimo dalies dėl 700 000 Lt negrąžinto kredito priteisimo įvykdymą išdėstyti 36 mėnesiams, kas mėnesį mokant ieškovui po 19 444,44 Lt.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Taigi sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
Apeliantas pateikė įrodymus, kad jo mėnesinis darbo užmokestis yra 546 Lt, jis augina tris vaikus, iš kurių du yra mokyklinio amžiaus, jo ir jo sutuoktinės vardu registruotų transporto priemonių nėra, iš viso jo vardu registruoto nekilnojamojo turto yra likęs tik garažas, be to, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimu iš jo priteista labai didelė suma – 125 081,72 Lt.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pateikti įrodymai nėra išsamūs, todėl kolegija neturi galimybės išsamiai įvertinti apelianto turtinės padėties, nors pareiga pateikti šiuos įrodymus tenka būtent atsakovui (CPK 178 straipsnis). Pažyma apie darbo užmokestį liudija atsakovo gautas su darbo santykiais susijusias pajamas vos už kelis mėnesius, todėl iš tokios pažymos negalima spręsti apie atsakovo darbo užmokestį iki 2011 m. sausio mėnesio. Iki bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo pradžios apeliantas nepapildė duomenų apie jo gautą darbo užmokestį po 2011 m. balandžio mėn. ir gaunamą šiuo metu. Apeliantas nepateikė įrodymų apie turimas santaupas, akcijas, turtines teises, taip pat nepateikė duomenų apie sutuoktinės vardu registruotą kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, jos gaunamas pajamas, turimas santaupas. Šie įrodymai taip pat yra svarbūs vertinant atsakovo turtinę padėtį, kadangi santuokoje įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, kurioje sutuoktinių dalys yra lygios (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo tenkinti jo prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.
Apeliantas teigia, kad jo turtinė padėtis yra itin sunki, todėl sprendimo įvykdymo išdėstymas yra būtinas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinumą. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2011; 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Svarbu, kad sprendimo įvykdymo išdėstymo institutu būtų užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, nebūtų paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Apeliantas prašo išdėstyti sprendimo įvykdymą trims metams kas mėnesį mokant maždaug po 19 000 Lt. Šį apelianto prašymą būtų pagrindas tenkinti, jeigu būtų pateikti visi apelianto ir jo sutuoktinės turtinę padėtį atspindintys įrodymai ir įrodyta apelianto galimybė kas mėnesį mokėti ieškovui nurodytą pinigų sumą. Tuo tarpu apeliantas teigia, kad jo turtinė padėtis yra labai sunki ir dėl to jis neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimą, ir neįrodinėja, kad jis bus pajėgus tris metus kas mėnesį mokėti po 19 444,44 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą jo nurodytu būdu kolegija vertina formaliu ir juo apeliantas nesiekia sprendimo įvykimo išdėstymu keliamų tikslų – tinkamo sprendimo įvykdymo. Taigi tenkinus tokį apelianto prašymą, būtų paneigtas teismo sprendimas, jo privalomumas, teismo sprendimo išdėstymo instituto paskirtis ir šalių interesų pusiausvyra.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą, tinkamai aiškino ir taikė nagrinėtam klausimui aktualias proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, iš apelianto ieškovui priteistinos 1 573 Lt advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos (148, 149 b. l.) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).
Apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės nagrinėjamoje byloje nebuvo paduotas. Atsakovas apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimo dalį, kuria buvo išspręstas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimas, todėl pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančio CPK 321 straipsnio 3 dalį atsakovo apeliacinio skundo nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos atskirųjų skundų nagrinėjimo taisyklės. Apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo išspręstas procesinis klausimas, atsakovas apmokėjo 137 Lt žyminiu mokesčiu (125 b. l.), kuris pagal nuo 2011 m. lapkričio 1 d. galiojančio CPK 80 straipsnio 2 dalį neturi būti mokamas. Tokiu atveju pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 ir 5 dalis, už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas apeliantui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui, į. k. 112029270, iš atsakovo B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 573 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti apeliantui B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) Swedbank AB 2011 m. gegužės 20 d. įmokos mokėjimo kvitu (Op. archyvo kodas: 2011052000560224) sumokėtą 137 Lt (vieno šimto trisdešimt septynių litų) žyminį mokestį.