Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Reginos Majauskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, nuteistajam Ž. K., jo gynėjui avokadui Edvardui Algirdui Žalnerauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo gynėjo advokato Edvardo Algirdo Žalnerausko apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį 25 straipsnio 3 dalį 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš Žygimanto K. M. D. Š. priteista 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. nuteistas pagal LR BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. už tai, kad jis ne vėliau 2011 m. kovo mėn., įsitraukė į nenustatytų asmenų suburtą organizuotą nusikalstamą grupę, į kurios veiklą taip pat įsitraukė ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, šios organizuotos grupės nariams turint vieningą tikslą nekonkretizuotą laiko tarpą ir nusikalstamos veiklos epizodų skaičių skambinti nepažįstamiems, dažniausiai senyvo amžiaus ir nepilnamečiams asmenims ir prisistačius jų artimais giminaičiais ar policijos pareigūnais, klaidinti nukentėjusiuosius pranešimais apie tai, kad jiems artimi asmenys yra padarę teisėtvarkos pažeidimus ir susitaikymui su nukentėjusiaisiais bei baudžiamosios atsakomybės išvengimui yra būtina perduoti pastariesiems asmenims, jų giminaičiams ar pareigūnams šių nurodytas pinigų sumas, ir, tokiu būdu, savo, bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti didelės, konkrečiau neapibrėžtos, vertės svetimą turtą, pinigines lėšas, kurioje Ž. K. atliko specifines užduotis – iš anksto neaptartą skaičių kartų – tiek kiek kartų bendrininkai imsis apgaulės, apsimesti tariamų nukentėjusiųjų giminaičiais ar policijos pareigūnais ir imti iš nukentėjusiųjų apgaulės įtakoje perduodamas pinigų sumas bei kitokias materialines vertybes, tai yra:

2011-04-04 d. apie 11.00 val. būdamas (duomenys neskelbtini), veikdamas organizuotoje grupėje, t.y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui organizavus kitus asmenis daryti nusikaltimus, t.y. sukčiavimus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui paskambinus nukentėjusiajai D. Š. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius D. Š. dukra bei melagingai pranešus apie padarytą eismo įvykį, kurio metu nukentėjo mergaitė ir pasakius, kad reikalingi 10 000 litų nuostoliams padengti sužalotos mergaitės artimiesiems, paprašius perskambinti padiktuotu numeriu (duomenys neskelbtini), paskambinus kitam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui ir jam melagingai prisistačius policijos pareigūnu, ir pasakius, kad reikalingi pinigai nuostoliams padengti, sutarus, kad nukentėjusioji D. Š. perduos 7000 litų atėjusiam nukentėjusiosios mergaitės broliui, tuo pačiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui nurodžius pastarajam nuvykti adresu – (duomenys neskelbtini), paimti 7000 litų, jis 2011-04-04 apie 11.00 val. atėjo pas D. Š. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), apsimetęs sužalotos mergaitės broliu, apgaule įgijo svetimą, D. Š. priklausantį turtą pinigus sumoje 7000 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. Š. 7000 litų turtinę žalą.

Be to, Ž. K. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. 25 str. 3 d. 182 str. 2 d. už tai, kad jis, 2011-04-06 d. apie 11.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), veikdamas organizuotoje grupėje, t.y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui organizavus kitus asmenis daryti nusikaltimus, t.y. sukčiavimus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajam V. J. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius V. J. sūnumi bei melagingai pranešus apie padarytą eismo įvykį, kurio metu nukentėjo mergaitė ir pasakius, kad reikalingi pinigai atlyginti žalą jo sužalotam asmeniui, sutarus, kad nukentėjusysis V. J. perduos 2000 litų atėjusiajam sūnaus draugui, tuo pačiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui nurodžius pastarajam nuvykti adresu – (duomenys neskelbtini), paimti 2000 litų, jis 2011-04-06 apie 11:30 val. atėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), savo ir bendrininkų naudai pasikėsino įgyti svetimą, V. J. priklausantį turtą pinigus 2000 litų sumoje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK pareigūnų.

Nuteistojo Ž. K. gynėjas advokatas Edvardas Algirdas Žalnerauskas skundžia nuosprendį Kauno apygardos teismui ir prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes Ž. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.). Nurodo, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnyje, išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, todėl nuosprendis pagrįstas prielaidomis. Skunde pažymima, jog esminis BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymis – apgaulė. Neabejojama, jog apgaulė buvo panaudota 2011-04-04 išviliojant pinigus iš nukentėjusiosios D. M. Š., tačiau keliamas klausimas, ar yra apgaulės požymis nuteistojo veiksmuose. Apelianto manymu, nukentėjusiosios parodymai yra teisinantys Ž. K., nes įrodo, jog jis jokių apgaulės veiksmų neatliko. Nukentėjusioji parodė, jog į buto duris paskambinęs jaunuolis į jos butą užėjęs nebuvo, jai neprisistatė ir su ja nekalbėjo, tik paėmęs perduotą sumą, kurios neperskaičiavo, nuėjo. Jos parodymai visiškai atitinka nuteistojo parodymus, tačiau teismas, apelianto manymu, iškreipė šių įrodymų turinį, juos įvertino priešingai, jiems nepagrįstai suteikiant kaltinančių įrodymų reikšmę. Taip pat skunde nurodoma, jo teismas nuosprendyje netiksliai cituoja nukentėjusiosios ir nuteistojo užfiksuotus parodymus. Nuosprendyje aprašant Ž. K. parodymus, nepagrįstai teigiama, jog Ž. K. parodė, kad „prisistatė ne savo vardu“, nes ši aplinkybė byloje nenustatyta ir tai tik teismo prielaida. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog ji Ž. K. pati palaikė kitu asmeniu, t.y. tariamu mergaitės broliu. Šią išvadą ji padarė dėl su ja telefonu kalbėjusių kitų asmenų apgaulės, kurie rezgė ir vykdė organizuotos grupės telefoninio sukčiavimo planą. Tokia akivaizdi klaida daro nuosprendį nepagrįstu ir neteisingu. Byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad nusikalstamas planas sukčiavimo būdu iš M. D. Š. ar kitų asmenų išgauti pinigus buvo aptartas arba net kokia plano dalis buvo suderinta su Ž. K.. Yra tik duomenys, jog jam buvo pasiūlyta, kai reikės, už atlygį nueiti jam nurodytu adresu ir paimti bei atnešti perduotą pinigų sumą. Tokia paslauga ir pasiūlymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir nesudaro nusikalstamos veikos sudėties.

Byloje taip pat nenustatytas Ž. K. sąmoningas, nusikalstamu susitarimu pagrįstas dalyvavimas organizuotoje grupėje, vykdant sukčiavimą nukentėjusiosios M. D. Š. atžvilgiu. Neįrodytas Ž. K. suvokimas ar žinojimas, kad jis įtrauktas į organizuotą grupę atlikti jam skirtą vaidmenį daryti nusikaltimus. Jo tariamas įtraukimas į sukčiavimą organizuotoje grupėje pagrįstas tik prielaidomis. Dėl šių aplinkybių nuosprendžio dalis, kurioje Ž. K. pripažintas kaltu pagal BK 25 str. 3 d. 182 str. 2 d. nepagrįstas, nes nuteistasis šios veikos nepadarė (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Dalyje dėl Ž. K. pripažinimo kaltu pasikėsinus sukčiauti V. J. atžvilgiu, nuosprendis grįstas prielaidomis, nes bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, netiksliai perteikti kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai. Nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog Ž. K. pinigus liepė išmesti pro langą maišelyje, nes byloje tokių duomenų nėra. Teismas netinkamai vertino Ž. K. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, o nukentėjusysis V. J. teisme net nebuvo apklaustas. Teismas neatsižvelgė į proceso dalyvių prašymą padaryti pertrauką, kad būtų galima apklausti V. J. ir pagarsino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau jie neišsamūs ir nesuteikia vienareikšmės informacijos, kas gi konkrečiai V. J. davė telefonu nurodymą išmesti pinigus pro langą. Tokią teismo prielaidą lėmė tai, jog nebuvo išaiškinti Ž. K. teisinantys faktai, jog nurodymą išmesti pinigus per langą davė kitas asmuo. Tai galėjo nulemti, kad Ž. K., kuris organizuotos telefoninių sukčių grupės galėjęs būti pats panaudotas kaip nesuvokiantis įrankis apgaulės būdu išviliojamiems pinigams iš apgaunamų asmenų paimti, dėl teisminė sklaidos pripažintas organizuotos bendrininkų grupės susivokiančiu ir aktyviu sukčiavimo dalyviu. Ž. K. teisiamajame posėdyje nenurodė, kad jis būtų davęs nurodymą pinigus išmesti per langą, o iš V. J. parodymų tokios aplinkybės taip pat negalima neginčytinai ir patikimai nustatyti. Teismas, vykdydamas BPK 20 straipsni 5 dalies reikalavimus, turėjo galimybę kaip liudytojus apklausti Ž. K. sulaikyme dalyvavusius Jonavos r. PK policijos pareigūnu – V. L., A. S., tyrėją A. K., nes V. L. tarnybinio pranešimo turinys daugiau sako, jog nurodymą išmesti pinigus pro langą V. J. gavo iš kito asmens. Dėl šių aplinkybių nuosprendis dalyje dėl Ž. K. pripažinimo kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. 25 str. 3 d. 182 str. 2 d., nepagrįstas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir nuteistasis prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Teisėjų kolegija atlikusi įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi skundo argumentus, sprendžia, jog nuteistojo gynėjo advokato Edvardo Algirdo Žalnerausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apelianto manymu, teismas netinkamai įvertinęs surinktus duomenis neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir nepagrįstai nustatė, kad Ž. K. padarė LR BK 25 str. 3 d. 182 str. 2 d. ir BK 22 str. 1 d. 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas pažeidė minėtas įrodymų vertinimo taisykles, neišsiaiškino bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog nuteistojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 25 str. 3 d. 182 str. 2 d. ir 25 str. 3 d. 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. Teismo išvados dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., padarymo dalyvaujant organizuotoje grupėje neatitinka bylos aplinkybių.

Bendrininkavimo formas reglamentuoja BK 25 straipsnis. BK 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, jog organizuota grupė yra tuomet, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Todėl tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju gali būti du ar daugiau vykdytojų. Tačiau šias bendrininkavimo formas skiria organizuotumo lygis. Organizuotoje grupėje organizuotumo lygis yra aukštesnis nei bendrininkų grupėje. Vienas iš organizuotą grupę apibrėžiančių požymių yra išankstinis bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamą veiką, t. y. kuomet organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria nusikalstamos veikos planą, numato įvykdymo mechanizmą, pasiskirsto užduotis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir laiko. Šios aplinkybės įtakoja glaudžių, besitęsiančių ryšių atsiradimą, suformuoja suvokimą apie priklausymą tokiai grupei. Tačiau nagrinėjamu atveju nei iš paties nuteistojo parodymų, nei kitų bylos duomenų negalima konstatuoti, kad nuteistasis būtų iš anksto susitaręs daryti sunkų nusikaltimą ar kelias nusikalstamas veikas. Byloje nėra duomenų, jog jis iš anksto būtų aptaręs nusikalstamų veikų planą, jų įvykdymo mechanizmą, pasiskirstęs užduotimis, susitaręs dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir laiko. Taip pat byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog tarp kaltinamojo ir kitų nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų buvo glaudus, ilgą laiką trunkantis ryšys. Nenustatyta nuteistojo bendravimo su kitais nenustatytais asmenimis lygis, organizuotumo lygis. Šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, jog Ž. K. veikė kaip organizuotos grupės narys. Kolegijos nuomone, byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog nuteistasis veikė bendrininkų grupėje su kitais nenustatytais asmenimis ir tai yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta LR BK 60 str. 1 d. 1 p.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog nepasitvirtino LR BK 182 str. 2 d. numatytos veikos kvalifikuojantis požymis – sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje, nustatė :

Ž. K. 2011-04-04 d. apie 11.00 val. būdamas Jonavos mieste, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam bendrininkų grupės nariui paskambinus nukentėjusiajai D. Š. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)ir melagingai prisistačius D. Š. dukra bei melagingai pranešus apie padarytą eismo įvykį, kurio metu nukentėjo mergaitė ir pasakius, kad reikalingi 10 000 litų nuostoliams padengti sužalotos mergaitės artimiesiems, paprašius perskambinti padiktuotu numeriu (duomenys neskelbtini), paskambinus kitam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam bendrininkų grupės nariui ir jam melagingai prisistačius policijos pareigūnu, ir pasakius, kad reikalingi pinigai nuostoliams padengti, sutarus, kad nukentėjusioji D. Š. perduos 7000 litų atėjusiam nukentėjusiosios mergaitės broliui, tuo pačiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam bendrininkų grupės nariui nurodžius pastarajam nuvykti adresu – (duomenys neskelbtini), paimti 7000 litų, jis 2011-04-04 apie 11.00 val. atėjo pas D. Š. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), apsimetęs sužalotos mergaitės broliu, apgaule įgijo svetimą, D. Š. priklausantį turtą pinigus sumoje 7000 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. Š. 7000 litų turtinę žalą.

Be to, Ž. K. 2011-04-06 d. apie 11.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) mieste, veikdamas bendrininkų grupėje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajam V. J. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius V. J. sūnumi bei melagingai pranešus apie padarytą eismo įvykį, kurio metu nukentėjo mergaitė ir pasakius, kad reikalingi pinigai atlyginti žalą jo sužalotam asmeniui, sutarus, kad nukentėjusysis V. J. perduos 2000 litų atėjusiajam sūnaus draugui, tuo pačiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam bendrininkų grupės nariui nurodžius pastarajam nuvykti adresu – (duomenys neskelbtini), paimti 2000 litų, jis 2011-04-06 apie 11:30 val. atėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), savo ir bendrininkų naudai pasikėsino įgyti svetimą, V. J. priklausantį turtą – pinigus 2000 litų sumoje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK pareigūnų

Apeliaciniame skunde nesutinkama ne tik su teismo išvadomis dėl organizuotos grupės kvalifikuojančio požymio, tačiau ir dėl objektyviojo požymio – apgaulės, o taip pat subjektyviųjų sukčiavimo požymių buvimo Ž. K. veiksmuose. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Nors byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog Ž. K. atliko objektyviuosius apgaulės veiksmus, t. y. skambino nukentėjusiesiems ir pranešė melagingą informaciją apie neva jų giminaičiams nutikusias nelaimes, nors jis ir nesitarė dėl konkrečių pinigų ir kam, dėl kokių tikslų jie reikalingi, tačiau byloje surinktų duomenų visuma nustatyta, jog tokius veiksmus atliko kiti nusikalstamos veikos bendrininkai, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti, o surinktų duomenų visuma leidžia pagrįstai teigti, jog Ž. K. suprato dalyvaujantis nusikalstamų veikų daryme, suprato kitų bendrininkų nusikalstamą sumanymą, suprato, jog jis prisideda prie jo realizavimo, ir savo veiksmais prisideda užvaldant iš nukentėjusiųjų apgaule išviliotus pinigus.

Pažymėtina, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Ž. K. nurodė, jog jam pareikštų įtarimų, kaltinimų esmė suprantama ir jis kaltę dėl šių nusikaltimų pilnai pripažįsta. Pats nuteistojo veikimo būdas, veikos būdas, elgesys po nusikalstamų veikų padarymo rodo, jog nuteistasis suvokė, kad dalyvauja nusikaltime, suvokė, jog veikia bendrai su kitais nenustatytais asmenimis, suvokė, kad pinigai iš senukų išviliojami apgaule. Pažymėtina, jog Ž. K. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jam visą laiką visus nurodymus telefonu davė nepažįstami asmenys, vyriškiai, būtent jie nurodydavo, vietą, laiką kur eiti, ką daryti. Iš nukentėjusiųjų – tiek D. Š. parodymų, tiek ir V. J. parodymų bei paties Ž. K. parodymų, o taip pat ir liudytojų A. K., V. L., A. S. parodymų visumos matyti, jog viskas vykdavo greitai, nukentėjusiesiems vos sutarus dėl pinigų perdavimo Ž. K. jau būdavo netoliese, už durų ar lauke. A. K. parodė, jog viskas vyko labai greitai. V. L. patvirtino, jog nukentėjusysis visą laiką kalbėjo telefonu, kur buvo duodami nurodymai, ką daryti, ragelis nebuvo padėtas. Vaikinas lauke taip pat kalbėjo telefonu ir žiūrėjo į langus. Liudytojas negalėjo tiksliai pasakyti, ar tai Ž. K. balsas, tačiau nurodė, jog greičiausiai tai buvo ne jo balsas, o kito žmogaus, atrodė vyresnis nei Ž. K.. A. S. taip pat parodė, jog kalbantis telefonu ir pasakius, jog pinigų ateis paimti jaunuolis, pažiūrėjus per langą matė jau atėjusį jaunuolį, kalbantį telefonu. Be to, Ž. K. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, jog jis visą laiką palaikė ryšį su nepažįstamu asmeniu, telefonas nebuvo išjungtas, iš jo gavo nurodymus, kur eiti, kokį durų kodą suvesti, o kodą suvedus ir paaiškėjus, kad jis netinka, jam pasakė, kad pinigus išmes per langą. Tai visiškai atitinka liudytojų V. L. parodymus apie pokalbio aplinkybes, apie tai, kad balsas, su kuriuo kalbėjo nukentėjusysis, buvo ne nuteistojo, o kito asmens. Ir visi šie duomenys patvirtina, jog Ž. K. veikė kartu su kitais asmenimis, klausė ir vykdė jų nurodymus. Be to, visos šios aplinkybės, veikimo būdas – pas senukus eina ne patys asmenys, kuriems reikėjo perduoti pinigus, tačiau pasiunčiamas būtent Ž. K., kuris yra visiškai pašalinis asmuo tiek nukentėjusiesiems, tiek ir kitiems bendrininkų grupės nariams (pats teigė, jog jų nepažįsta), viskas vyksta greitai, nuteistasis nuolat bendrauja telefonu ne tiesiogiai su asmenimis, kurie turi perduoti pinigus, tačiau su kitais nepažįstamais asmenimis, kurie nuolat, nepertraukiamai jam duoda nurodymus, nuteistasis veikia slaptai, nukentėjusiesiems neprisistato, jokių pinigų perdavimo aplinkybių nekalba, greitai pasišalina, už neva atliktą „paslaugą“ – paimtus ir perduotus pinigus nuteistasis gauna atlygį, kartu vertinant aplinkybę, jog nuteistasis yra vidutinio išsilavinimo, jaunas žmogus, kuriam neabejotinai žinoma telefoninių sukčių veikimo schema dėl itin didelio šios temos aktualumo visuomenėje bei nuolat visuomenės informavimo priemonėse pasirodančių pranešimų dėl tokių įvykių, veikimo schemų bei perspėjimų kaip nuo to saugotis, be to, nuteistasis apylinkės teisme kaltu prisipažino ir teigė supratęs, jog iš senų žmonių išviliojo pinigus, leidžia daryti išvada, jog nuteistasis neabejotinai suvokė, kad dalyvauja bendroje veikoje su nenustatytais asmenimis, kurios metu apgaulės būdu iš senyvo amžiaus žmonių išviliojami pinigai, savo veika (pinigų paėmimas, perdavimas) prisideda prie nusikalstamo sumanymo realizavimo, todėl net ir nuteistajam pačiam objektyviai neatlikus veiksmų, sudarančių apgaulės požymius, net ir įvertinus tai, jog su nukentėjusiaisiais jis tiesiogiai nebendravo, jo veikoje pagrįstai nustatyta sukčiavimo sudėties požymių visuma. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nepasitvirtino požymis dėl organizuotos grupės, kuris lėmė veikų kvalifikavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, Ž. K. veikos atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį, todėl veikos iš BK 25 str. 3 d. 182 str. 2 d. ir BK 22 str. 1 d. 25 str. 3 d. 182 str. 2 d. perkvalifikuojamos atitinkamai į 182 str. 1 d. (sukčiavimas M. D. Š. atžvilgiu) ir BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. (sukčiavimas V. J. atžvilgiu). Atsižvelgiant į tai, jog nuteistojo veikos perkvalifikuotos į lengvesnį ir mažiau pavojingą nusikaltimą, panaikintas kvalifikuojantis požymis, nuteistajam skirtinos naujos bausmės.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Parenkant bausmės rūšį bei nustatant jų dydžius atsižvelgiama į padarytų veikų pavojingumą, pobūdį, į tai, kad tai tyčiniai turtiniai nusikaltimai, vadovaujantis BK 11 str. nuostatomis priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau padaryti prieš senyvo amžiaus žmones, apgaulė panaudota pasinaudojant nukentėjusiųjų amžiumi bei jausmais (nurodytos skaudžios aplinkybės dėl neva artimųjų nelaimių). Viena iš veikų baigta, kita nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Atsakomybę lengvina tai, jog Ž. K. kaltę pripažino, gailisi. Atsakomybę sunkina tai, jog veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Ž. K. praeityje Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-12-07 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 138 str. 1 d. numatytos veikos pagal BK 38 str. 1 d., iš darbovietės charakterizuojamas prieštaringai. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus tai, kad Ž. K. padarė ne vieną, tačiau dvi tyčines turtines nusikalstamas veikas, anksčiau dar iki šių veikų padarymo, taip pat yra padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, tik nuo baudžiamosios atsakomybė atleistas, be to, veikos padarytos bendrininkų grupėje, aukštesniojo teismo nuomone BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti Ž. K. parenkama būtent laisvės atėmimo bausmė, kurios dydžiai, atsižvelgiant į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, nustatomi žymiai mažesni nei sankcijos vidurkis.

Nukentėjusiosios D. M. Š. civilinis ieškinys išspręstas teisingai. Ieškinio dalis dėl turtinės žalos dydžio – 7000 Lt įrodyta nukentėjusiosios parodymais bei kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje iširtais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, būtų pažeidęs LR CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurioje nustatyta, jog spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas įvertino nukentėjusiosios patirtos žalos pobūdį, apimtį, atsižvelgė į kitas aplinkybes, todėl konstatuojama, jog surinktus duomenis teismas įvertino tinkamai ir nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms aplinkybėms bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p., 3 p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. K. gynėjo advokato Edvardo Algirdo Žalnerausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendį pakeisti.

Ž. K. padarytą nusikalstamą veiką – sukčiavimą M. D. Š. atžvilgiu perkvalifikuoti iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Ž. K. padarytą nusikalstamą veiką – pasikėsinimą sukčiauti V. J. atžvilgiu perkvalifikuoti iš BK 22 straipsnio 1 dalies 25 straipsnio 3 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.