Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2022-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. e1-261-1143/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-01-20
Bylos Nr.
e1-261-1143/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38639-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Kaltinamasis
M. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-261-1143/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38639-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 20 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

M. B., (duomenys neskelbtini),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. B. 2021-10-29 apie 20.45 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusi tuo, kad kitų asmenų akivaizdoje iš chuliganiškų paskatų tyčia žodinio konflikto su nepilnamete I. B. metu, tempė ją už plaukų, ranka paėmus jai už kaklo prilenkė prie žemės bei smaugė, taip padarydama I. B. odos nubrozdinimą kaklo dešinėje. Tokiais chuliganiškais veiksmais M. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto vartojimu nepilnametės I. B. atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji M. B. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės prisipažino kalta ir parodė, kad galimai įtarime nurodytu metu, kadangi pati tikslios dienos nepamena, tik žino, kad buvo penktadienis, apie 20.30 val., ji su seserimi G. ir jų drauge G. M. iš jų namų išėjo į miesto centrą nusipirkti kavos iš aparato. Einant pro (duomenys neskelbtini) prasilenkė su I. B., kuri ėjo viena. Ji, praeidama pro jas, pasakė „va eina kekšės“. Jos nieko neatsakė, tiesiog ji (M. B.) prie I. B. priėjus paėmė jai dešine ranka už plaukų ties sprandu ir juos patraukė, o kaire apkabino ją per krūtinę ir palenkė ją žemyn; jos už kaklo neėmė, kaip ją galėjo apdraskyti, neįsivaizduoja. Ji (M. B.) jai nurodė apsiraminti ir ją paleido. Jokių smūgių jai nesudavė, tik patraukė už plaukų. Kai I. B. paleido, ji nuėjo link (duomenys neskelbtini), o jos trise nuėjo alėja pirkti kavos; ji nueidama dar kartą pakartojo, kad jos – „kekšės“. Nuėjusios prie kavos aparato, visos trys nusipirko kavos ir ėjo parūkyti už (duomenys neskelbtini) pastato. Tarp to pastato ir vaistinės yra praėjimas; jos norėjo eiti per jį, bet pamatė, kad ten stovi I. B. su draugais, tarp jų buvo vaikinas, kurį vadina D. ir dar kažkoks aukštas vaikinas, jie visi buvo girti, ypač tas aukštas vaikinas. Jos apsisuko eiti atgal ir joms nuėjus iki (duomenys neskelbtini), I. B. pasakius „sustokit panelės“, jos sustojo. Prie jų atėjo I. B. ir pakvietė tą aukštą vaikiną, kuris tiesiog šokinėjo prieš jas ir klausė, ko jos lenda prie I. Jos nurodė, kad ji pati pristojo prie jų. Jiems bekalbant, prie jų atbėgo I. B. motina, kuri jai (M. B.) nieko nesakė ir sudavė vieną kartą delnu per veidą. Jai tuo metu suskaudo, bet joms to neparodė ir atsisėdo ant laiptelių. Tada I. B. motina pradėjo jų klausti, kodėl jos lenda prie I., liepė jai I. B. atsiprašyti; ji (M. B.) taip ir padarė. Tuo metu jokių muštynių nei konflikto nebuvo. Jos išėjo namo (b. l. 140-141, 154-156).

Nukentėjusioji I. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad aptariamas įvykis įvyko 2021-10-29, apie 21 val. vakaro, miesto centre, (duomenys neskelbtini). Buvo M. B., G. B. ir G. M.. Tą dieną ėjo namo. Jos ėjo trise ir jai užrėkė, negražiai ją pavadino. Ji pati priėjo išsiaiškinti prie jų. Tada M. B.pradėjo jai tempti už plaukų, daužyti per veidą, beveik pargriovė ją ant žemės ir pradėjo smaugti. Jai skaudėjo. Jai trenkė per veidą, su delnu, nežino kiek kartų, gal porą, skaudėjo. Po to buvo likusios smaugimo žymės. Skaudėjo ir buvo sunku kvėpuoti. Spaudė neilgai. Paskui jos ją paleido. Abi G. nieko nedarė, jos tiesiog žiūrėjo. Tada ji (I. B.) nuėjo pas draugus, nesuprato, kas įvyko, ir tada jie nuėjo tiesiog gražiai su jomis pasikalbėti. Ji jai vėl pradėjo daužyti per veidą, pradėjo jai tempti už plaukų, jos draugei irgi trenkė per galvą. Tuomet ji paskambino motinai, nes nežinojo, ką daryti. Atvažiavo motina ir išėjo su jomis aiškintis (b. l. 63-65).

Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-10-29 apie 21.00 val. jai paskambino dukra I. B., kuri verkė, buvo labai susijaudinusi ir nurodė, kad ką tik ją (duomenys neskelbtini), sumušė merginos. Ji dukros paklausė, kur ji yra, ir nuvažiavo jos pasiimti. Dukrą rado už pastato, kur ankščiau buvo įsikūrusi parduotuvė (duomenys neskelbtini). Dukra buvo išsigandusi ir verkdama papasakojo, kad jai vienai einant (duomenys neskelbtini), prasilenkiant su trimis merginomis, viena jų jos dukrą pavadino ,,sučka“. Dukra vienai merginai atsakė „ką čia vaidini kietą, o kai būni viena nieko nesakai“. Jos dukra tą merginą pažinojo iš matymo, žinojo, kad tai G. B.. Tuomet kartu buvusi vyresnė mergina, kaip vėliau paaiškėjo G. B. sesuo M. B., stvėrė jos dukrai už plaukų, juos tempė. Tuomet rankomis paėmė už gerklės, spaudė ir parvertė ant žemės. Jos dukra teigė, kad jai skaudėjo, buvo išrauti plaukai. Jai kalbantis su dukra, ši nurodė, kad minėtos merginos šiuo metu eina (duomenys neskelbtini) palei parduotuvę (duomenys neskelbtini). Ji tuomet su dukra nuėjo prie minėtų merginų. Ji (R. B.) paklausė merginų, kas atsitiko, dėl ko jos kabinėjasi prie jos dukters. Merginos teigė, kad nieko nebuvo, buvo tik trumpam paėmusios jos dukrai už kaklo ir greitai paleido. Tuomet ji pastebėjo, kad dukters kaklas yra apdraskytas, paraudęs. Prie pareiškimo pridėtos fotonuotraukos (b. l. 1-8, 43-45).

Akistatos su M. B. metu R. B. patvirtino, kad jai dukra kalbėjo tik apie vieną konfliktą, vykusį tarp jos ir M. B., (duomenys neskelbtini). Kiek suprato, tarp jų ir buvo tik vienas konfliktas, kurio metu M. B. sudavė jos dukrai. Prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kur jau buvo pati R. B., jokio konflikto tarp mergaičių nebuvo (b. l. 146-147).

Liudytoja G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną buvo trise – ji bei seserys G. ir M. Jos ėjo nusipirkti kavos. Ėjo I. B.. Už jos ėjo jų draugė ir jos ją pavadino negražiu žodžiu. I. B. galvojo, kad jos ją pavadino, ji atėjo ir kitai G. sako „tu kieta prieš savo drauges, taip tai nieko tipo nesakai“. M. B. ją paguldė ir tiesiog padėjo ranką ant kaklo. Ji apsiverkė ir išėjo pas savo draugus. Nežino, ar ji pasiskundė, bet jei nebūtų pasiskundusi, tai nieko ir nebūtų. Ji išėjo pas savo draugus, jos ėjo kavos, ir paskui jos draugai prisikabino prie jų.

Buvo aukštas vaikinas, kuris nurodė, kad jam (duomenys neskelbtini), bet jis (duomenys neskelbtini). Paskui jos draugės prisikabino prie jų, maža (duomenys neskelbtini). Paskui atvažiavo I. B. motina, nes ji paskambino motinai, ir tada jos motina trenkė M. B. per veidą. Jos norėjo eiti namo, bet I. B. motina pamatė randą ant I. B. kaklo ir I. B. nurodė, kad tas randas nuo M. B. smaugimo (b. l. 77-79).

Teismo medicinos specialisto 2021-11-25 išvadoje Nr. G 3209/2021(01) užfiksuota, kad I. B. kūne konstatuotas odos nubrozdinimas kaklo dešinėje, kuris padarytas mažiausiai vienu poveikiu. Kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 73-75).

2021-11-05 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra, padarytos nuotraukos (b. l. 34-38).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Taikant BK 284 straipsnį, taip pat būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. B. byloje nustatytu laiku, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Kaltinamoji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką iš esmės pripažino. Jos parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai bei kiti byloje esantys surinkti įrodymai – pareiškėjo (liudytojo), teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolas, liudytojų R. B., G. M. parodymai, akistatos protokolas, teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad M. B. viešoje vietoje įžūliu savo elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamosios veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymius.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 157-159, 161). Nukentėjusiajai ir jos įstatyminei atstovei taip pat pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 162).

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininkės kaltės formą. M. B. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) viešajai tvarkai, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji yra neteista (b. l. 122), bausta administracine tvarka (b. l. 124-125), nedirba (b. l. 129), mokosi. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams (BK 48 straipsnis), įpareigojant asmenį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslą bei nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji kalta prisipažino, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala. Kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios I. B. gydymo išlaidų atlyginimo, prašydamas priteisti iš kalto asmens 40,02 Eur žalą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas (b. l. 111-113). Nukentėjusiajai sveikatos priežiūros įstaigoje buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos dėl patirtų sveikatos sužalojimų, kuriuos, kaip nustatyta, padarė kaltinamoji. Taigi, turtinė žala buvo padaryta kaltais M. B. veiksmais. Nukentėjusiajai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kaina yra pagrįsta objektyviais duomenimis (b. l. 113). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką tęsti mokslą bei nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. B. skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką tęsti mokslą bei nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Priteisti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš civilinės atsakovės M. B. 40,02 Eur turtinę žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Išaiškinti M. B., kad:

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Augustė Juozapavičienė