- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-12
- Bylos Nr.
- 1-123-784/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-02096-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Nukentėjusysis
- V. D.
- Kaltinamasis
- J. I. D.
- Advokatai
- Ina Navickienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. I. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenus neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbanti Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, ištekėjusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. I. D. buvo kaltinama tuo, kad tyčia kitam asmeniui nežymiai sutrikdė sveikatą:
ji 2012 m. gegužės 26 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, metaliniu kulinariniu plaktuku trenkė savo vyrui V. D. per dešinę ranką, tokiais savo veiksmais sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmą, padarė kraujosruvas dešiniajame dilbyje, padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. I. D. kalta neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus.
Teisiamajame posėdyje teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, perskaitė J. I. D. parodymus, duotus jos, kaip įtariamosios, apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, metu. 2012 m. birželio 4 d. apklausos metu J. I. D. parodė, kad ji 1993 metais ištekėjo už V. D.. Jie seniai gyvena skyrium, nors ir gyvena viename bute, bet neveda bendro ūkio. Gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi T. D.. Jau apie penkerius metus jos su vyru santykiai yra blogi, kadangi vyras ją buvo sumušęs, jis nedirbo, girtuokliavo, terorizavo ją ir jos abu vaikus – T. D. ir M. D.. Jis pastoviai keldavo skandalus, keikdavosi necenzūriniais žodžiais, stumdydavosi. Jis ne vieną kartą rašė prieš vaikus ir ją pareiškimus dėl nebūtų dalykų. 2012 m. gegužės 14 d. ji yra padavusi dokumentus skyryboms, bet nežino, ar vyras nori su ja skirtis, jie nesikalba ir visiškai nebendrauja. 2012 m. gegužės 26 d. apie 10.00 val. ji išvažiavo į sodą su savo motina S. P., tėvu R. P. ir sūnumi T. D.. Į sodą išvažiavo, nes Valerijus 2012 m. gegužės 25 d. buvo neblaivus, kėlė skandalą, todėl iš vakaro ji susitarė su mama važiuoti ryte į sodą. Iš sodo ji grįžo sekmadienį, gegužės 27 dieną, po pietų. Kodėl Valerijus parašė pareiškimą, kad jam trenkė plaktuku, ji nežino, nes ji to nedarė (t. 1, b. l. 87-88). 2012 m. lapkričio 27 d. apklausos metu J. I. D. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai. Pasilieka prie anksčiau duotų parodymų. To (pranešime apie įtarimą nurodytų faktinių aplinkybių) nebuvo ir negalėjo būti, tai yra absoliuti nesąmonė, ji įsitikinusi, kad jos vyras yra psichiškai neveiksnus ir tai yra ligoto žmogaus kerštas, fantazijos (t. 1, b. l. 94).
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. D. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su žmona ir vaiku. Jo santykiai su žmona konfliktiški, jie nėra geri. Nesutarimai tarp jo ir žmonos prasidėjo prieš 2 metus, kai mirė jo mama. Šiuo metu bendro ūkio neveda. 2012 m. gegužės 26 d. jo žmona buvo namuose. Jis stovėdamas koridoriuje norėjo žmonos pasiteirauti, kodėl negali naudotis buto balkonu, tačiau žmona išgirdusi tokį jo klausimą, susinervino ir nuėjusi į virtuvę paėmė virtuvinį plaktuką, kuriuo grįžusi sudavė jam per ranką. Kadangi jis žinojo, kad tai geruoju gali nesibaigti ir, kad tai gali būti provokacija, todėl po gauto smūgio plaktuku suskubo į savo kambarį. Jam bandant atidaryti savo kambario duris, pajuto antrą smūgį. Įbėgęs į savo kambarį uždarė duris. Jam suduoto smūgio, išskyrus jį ir jo žmoną, nematė niekas. Tuo metu galėjo būti namuose tik jo sūnus T., bet jis įvykio nematė. Jam žmona plaktuku sudavė du kartus, o kai norėjo nuo jos pabėgti ir rakino duris, dar spyrė jam į sėdmenis. Po tokių jo žmonos veiksmų, jam skaudėjo ranką, jis patyrė nepatogumų. Į gydymo įstaigą kreipėsi po poros dienų. Jo žmona, minėtą dieną visai dienai į sodą nebuvo išvykusi. Ji buvo namuose. Jam dešinę ranką gydė apie du mėnesius. Visą tą laiką pas gydytojus nevaikščiojo, bet tepė vaistais, masažavo. Gydėsi Centro poliklinikos Lukiškių filiale. Iš pradžių ranka buvo pajuodusi, bijojo, kad reikės operuoti. Jis dėl rankos skausmo patyrė sunkumų. Klausimas dėl galimybės naudotis balkonu jam labai svarbus, nes jis serga širdies nepakankamumu. Ar įvykio dieną kas nors iš pažįstamų buvo atėję į butą, jis pasakyti negali, bet gali to ir negirdėti dėl buto išplanavimo. Smūgiai jam buvo suduoti buto koridoriuje. Iš pradžių policijos nekvietė, nes norėjo nusiraminti. Nuo gegužės 26 d. iki birželio 1 d. kitų sužalojimų jis nebuvo patyręs. Nuo kaltinamosios smūgių nugriuvęs nebuvo.
Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas V. K. paaiškino, kad specialisto išvadą pateikė apžiūrėjęs nukentėjusįjį ir susipažinęs su medicininias dokumentais. Nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti trimis trauminiais poveikiais. Dvi kraujosruvos buvo rankoje, o viena kraujosruva sėdmenyse. Rankos sužalojimai nebūdingi griuvimui, o dėl sužalojimo sėdmenyse, galimybė jį gauti griūnant, neatmestina. Pagal kraujosruvų spalvą, jos galėjo būti padarytos ir prieš savaitę iki apžiūros, dienų tikslumu jis negali atsakyti. Galimai sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu įvykio laiku, kadangi toks kraujosruvų atspalvis gali atsirasti maždaug po savaitės nuo jų atsiradimo ir gali laikytis 2-3 savaites. Jis negali pasakyti, kokia buvo nukentėjusiojo kūno padėtis gaunant sužalojimus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir stovint. Atsakydamas į prokuroro klausimus specialistas pakartojo, kad rankoje buvusios kraujosruvos nebūdingos griuvimui. Plaktukas yra daiktas, kuris patenka į „kietų bukų, ribotą paviršių turinčių daiktų“ kategoriją. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjos klausimus specialistas paaiškino, kad tikimybė, kad sužalojimai buvo padaryti tyrimui pateiktu plaktuku, yra. Į „kietų, bukų daiktų“ kategoriją patenka kumštis, koja, monitoriaus kampas, durų rankena, daug kitų daiktų. Jo manymu, nukentėjusysis vieną iš kraujosruvų rankoje galėjo gauti atsitrenkdamas į durų staktą, kita vieta, arčiau stipinkaulio, žmogus nelabai gali atsitrenkti į staktą, bet kategoriškai teigti irgi negali. Medikai įvykio aplinkybių nenustato, o sužalojimų mechanizmas nustatytas – trauminis poveikis kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja S. J. P. parodė, kad ji yra kaltinamosios mama. Jos dukros ir pastarosios vyro santykiai blogi. Santykiai pablogėjo nuo tada, kai jos dukra pirmą kartą buvo V. D. sumušta. Nuo to laiko, ji jo bijojo. V. D. elgesys su vaikais žiaurus, visą laiką moralizuoja, spaudžia, nevengia ir fizinių dalykų, taip pat rašė skundus prieš jos dukters vyresniįjį sūnų, kuris dėjo pastangas gyventi kartu, bet buvo priverstas išeiti iš namų. Jos žentas vartoja alkoholinius gėrimus, smurtauja. Draudžia jos dukrai vestis artimuosius į namus. Ji pati savo žento prisibijo. Pamena, kad iš vakaro susitarė važiuoti kitą dieną į sodą, nes V. D. eilinį kartą buvo neblaivus. Ryte nuvykus prie dukros namų, paėmė dukrą ir jos sūnų T. ir išvyko į sodą. Iš sodo grįžo sekmadienį po pietų, kad jos anūkas spėtų pasiruošti mokyklai. Visą laiką buvo kartu. Kur tuo metu buvo dukros telefonas, šiuo metu negali pasakyti, jis galėjo būti ir pastarosios namuose. Kodėl V. D. šitaip meluoja, nežino. Jai sunku pasakyti, ar ji pati skambino J., galėjo ir ji skambinti, ir ka nors kitas. Tai – šeimos telefonas. Galėjo J. būti nuėjusi pas sodo kaimynę. Kas atsiliepė telefonu, pasakyti negali, galėjo ir V. atsiliepti. Būdavo, kad paskaminus J. telefonu, atsiliepdavo Marius. Ji tikrai nebegali prisiminti, kodėl skambino J.. Ji su vyru, J. ir T. buvo sode. Galbūt skambino, ieškodami telefono. Liudytoja pažymėjo, kad kuomet V. D. būdavo neblaivus, jis ne kartą yra susimušęs, patyręs sužalojimų pats ir pan. Jai pačiai teko gal apie penkis kartus dalyvauti, kai dėl jo veiksmų buvo kviečiama policija. V. D. nuolatos grasina jos dukrai, kad ji minėtame bute negyvens, kad visai negyvens. Pažymėjo, kad V. D. gudrauja, t. y. jei jos dukra dėl jo veiksmų iškviečia policiją, tuomet jis kviečiasi medikus, nes pas jį spaudimas užkyla, tad policija bijo vežtis ir pastarąjį išveža į ligoninę. Girdėjo, kaip V. D. gyrėsi savo draugui, kad ir šį kartą „suveikė“.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas P. R. P. parodė, kad jis yra kaltinamosios patėvis. Su V. D. santykiai, ypatingai pastaraisiais metais, yra pašliję, dėl V. D. polinkio į alkoholį, nesirūpinimo šeima. Gegužės mėnesį sužinojo, kad jo podukra yra kaltinama naudojus smurtą prieš savo vyrą. Jis ir jo žmona buvo iškvieti apklausai pas tyrėją, kur patvirtino, kad minėtą dieną kartu su podukra ir jos vaiku važiavo į sodą. Į sodą išvyko pirmoje dienos pusėje, o iš jo grįžo sekmadienį po pietų. Pamena, kad prieš jiems važiuojant minėtą dieną į sodą, V. D. tris dienas prieš tai gėrė. Tai suprato iš žmonos pasakojimo. Jo podukra sakė norinti išvengti konflikto, nes V. D. gėrė. Pažymėjo, kad jis ir pats yra kelis kartus vartojęs alkoholį su V. D., bet tai buvo seniai. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, kuomet su V. D. turėjo darbinius santykius, yra buvę, kai jis atvykdavo ir nuo jo sklisdavo alkoholio kvapas, dėl ko jis pastarajam yra davęs pastabų. Tačiau V. D. to nesureikšmindavo. Jam taip pat yra tekę kalbėti alkoholio tema su V. D.. Pastarasis jam yra nurodęs, kad kadangi jis turi sunkią ligą, diabetą, todėl jam alkoholis reikalingas angliavandenių balansui atstatyti. Jis pats yra girdėjęs, kad V. D. smurtauja, terorizuoja psichologiškai sūnų T..
Apklaustas teisiamajame posėdyje T. D. parodė, kad jo mama negalėjo smurtauti prieš tėvą. Kad tėvas kaltina mamą, jis sužinojo iš mamos. Mama sakė, kad tėvas kalba kažką apie plaktuką. Jie dažnai savaitgaliais išvažiuoja, būna su mama parduotuvėse, sode, dar kažkur. Žino, kad tuomet buvo savaitgalis. Jos mama su tėčiu nesutaria. Prie mamos kabinėjasi tėtis. Jis pats nematė, kad mama būtų sužalojusi tėvą. Jis neatsimena, kad jis būtų savaitgalį namuose, o mamos tuo metu nebūtų, arba kad mama būtų viena namuose ir jo nebūtų. Gana dažnai su mama važiuoja į sodą, kartais ten nakvoja. Jis yra matęs savo tėvą neblaivų daug kartų. Taip pat yra matęs tėvą daug kartų sužalotą, pastarasis yra daug kartų griuvęs. Tėvas yra sakęs mamai, kad pastaroji greit mirs. Jo vyresnįjį brolį M. tėvas išvarė iš namų.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja S. B. parodė, kad ji yra kaltinamosios sesuo. J. I. D. ilgai nesakė, kad iš V. D. pusės jos atžvilgiu buvo moralinis ir fizinis smurtas, tačiau visa šeima jautė, kad V. D. daro moralinį spaudimą jai ir jos vaikams. Matė, kad sesuo su mėlynėm, pajuodusi, pavargusi, pradėjo aiškintis, kas vyksta. Svečiuodamiesi matė situaciją, kuomet V. D. iš kambario išslinkdavo įraudęs, išpurtęs. Paskutinis V. D. smurto faktas buvo praėjusių Kalėdų metu. Ji su J. turi tradiciją pietauti savaitgaliais, susitinka po teatro. Vasarą susitinka dažniau, gal kokius tris kartus per mėnesį. Kuomet J. atostogauja, ji ateina į jos butą pamaitinti katino. Ji turi tris telefonus, kiek žino, J. turi du telefonus, vienas jų – darbinis. Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojos S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji parodė,kad dažnai būna pas I. namuose. Kartais ateina pas seserį į namus kai jos nebūna, kadangi reikia maitinti katiną. Ji galėjo skambinti iš I. namuose palikto telefono. I. savo asmeninį telefoną visada turi, o darbo telefoną gali palikti namuose. Ji neatsimena, kad skambintų iš jos telefono, galbūt ir skambino mamai. Ji nežino, kodėl I. palieka namuose telefoną, gal todėl, kad V.negali užeiti į jos kambarį. Jos sesers ir V. santykiai yra blogi, V. yra alkoholikas, pastoviai grasina vaiko atžvilgiu, nedirba. Ji yra įsitikinusi, kad I. negalėjo sumušti savo vyro (t. 1, b. l. 58).
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas M. D. parodė, kad jis nemano, kad jo mama galėjo smurtauti prieš tėvą, greičiau atvirkščiai. Jis ilgai gyvena kartu su mama ir tėvu, abu juos gerai pažįsta. Tėvas yra moralinis teroristas, jų visus šeimos narius ir savo paties motiną iki jos mirties terorizuodavo. To priežastis gali būti ta, kad praradęs pajamas, taip galbūt stengėsi neprarasti kontrolės šeimoje, valdyti padėtį. Jį tėvas išvarė iš namų, savo iniciatyva iškėlė bylą dėl turto padalinimo. Tėvas planavo įkelti nuomininkus ir uždirbti pinigus. Mama jam naudinga tuo, kad apmoka komunalines paslaugas, kurios žiemą kainuoja apie 1 000 Lt. Ši byla – eilinė tėvo provokacija, dėl kažkokio uždaryto kambario, kuris iš tikrųjų yra neuždarytas, dėl balkono, kuris yra tėvo kambaryje ir tėvas atseit į jį negali išeiti, nors kiekvieną dieną išeina. Jis pats bute S. gatvėje lankosi reguliariai, porą kartų per savaitę. Padeda mamai atvežti produktus, prižiūri katiną, kurio savaitgaliais važiuoja pamaitinti. Būna, kad jo mama namuose palieka telefoną, taip nutinka gana dažnai. Jis kartais paima mamos telefeoną. Tai „valdiškas“ telefonas, veikiantis „Omnitel“ tinkle, pagal turimą planą gali nemokamai šnekėtis penki asmenys. Kas vyko 2012 m. gegužės 26 d. jis negali pasakyti. Ši data jam nieko nesako. Jei tai buvo savaitgalis, tai mama galėjo būti močiutės sode. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ir liudytojo M. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, apie tai, kad jis yra V. ir J. sūnus, su savo tėvais kartu negyvena. Su jais gyvena jo brolis T.. Santykiai tarp jo tėvų yra komplikuoti ir visada tokie buvo, kiek jis prisimena. Su tėvu visada buvo problemų, jis daug geria, būna agresyviai nusiteikęs. Kodėl jis geria, jis nežino, tėvas nedirba. Jo mama yra nekonfliktiška, kelis metus viena išlaiko šeimą, tvarkosi namuose, o tėvas visiškai nieko nedaro. Jo mama yra tvarkos palaikytoja, stengiasi, kad brolis T. lankytų būrelius ir pan. Porą kartų į savaitę jis užsuka pas tėvus, nuperka pavalgyti. To prašo mama, nes jai kartais yra sunku. Kartais jis atvažiuoja pamaitinti katiną. Tėvas jam sakė, kad jo namuose nenori matyti, todėl jis persikėlė gyventi kitur. Nuo buto S.gatvėje jis turi raktus, bet kada gali ten ateiti. Mama vasarą važinėja į sodą kartu su seneliais, dažniausiai važiuoja savaitgaliais, šią vasarą buvo ten nuvažiavę kelis kartus. Mama dažnai palieka telefoną namuose, ypač savaitgaliais, ji turi kelis telefonus, vieno numeris yra „+(duomenys neskelbtini)“, kito numerio jis neturi. Jis gali skambinti iš mamos telefono, kai mamos nėra, skambina močiutei, nes yra planas kalbėti nemokamai su močiute. Mama niekada nesmurtauja, ji tėvo sumušti negalėjo. Tėvas niekada namo neatveda savo draugų. Kaip tėvui atsirado sužalojimas, jis nežino, pats neatsimena, ar tą dieną buvo S. gatvėje (t. 1, b. l. 54).
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. D. parodė, kad nukentėjusysis yra jo tėvas, tačiau kaltinamoji nėra jo motina. Jo ir tėvo santykiai yra geri. Po skyrybų su jo mama, tėvas juo rūpinosi, padėdavo materialiai. Jam yra žinomos įvykio aplinkybės. Tėvas jam yra sakęs, kad konfliktas kilo dėl to, kad J. D. jam neleido nueiti į balkoną ir, kad jam kelis kartus J. I. D. sudavė plaktuku mėsai mušti. Jis pats įvykio nematė, tik atėjęs tėvas pas jį į namus, jam viską papasakojo ir parodė sužalojimą ant dešinės rankos. Tai buvo 2012 metų pavasarį. Tėvo ranka buvo nusėta mėlynėmis. Ant rankos buvo kraujosruvos ir matėsi, kad suduota buvo stipriai. Buvo matyti, kad tėvas buvo sumuštas. Tuo metu, kai tėvas jam rodė sumuštą ranką, namuose buvo ir jo motina. Galbūt apie įvykį V. D. pasakojo ir jo mamai. Jis pats į Airiją nebuvo išvykęs, tik planavo tai padaryti.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. A. parodė, kad nukentėjusysis V. D. yra jos buvęs vyras. Pas ją V. atvažiuodavo tuomet, kai tarp jo ir dabartinės žmonos J. kildavo rimti ginčai. Maždaug prieš metus V. D. pas ją atvažiavo į namus ir rodė sumuštą ranką. Ji matė ant rankos mėlynes. V. D. kalbėjo, kad jam sudavė plaktuku. Iš pradžių ji suprato, kad Valerijui sudavė vyresnysis sūnus. O gal tai padarė ir J.. Teismui perskaičius liudytojos V. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui apie tai, kad ji yra buvusi V. D. žmona. Ji žino, kokie santykiai yra tarp V. ir J.. Prieš metus V. atėjo pas ją namo, blogai atrodė, badavo, nes neturėjo ką valgyti, neturėjo pinigų. Nors jai pačiai yra labai sunku, ji V. padeda pinigais, kartais jį maitina. Jis nedirba, nes yra invalidas, turi daug ligų. Kaip ji supranta, problemos tarp jų prasidėjo po V. motinos mirties, nes jie neteko dar vieno pajamų šaltinio – motinos pensijos, o V. pensija yra labai maža. Žino, kad J. sūnus M. naudojo prieš V. fizinį smurtą dėl to, kad V. norėjo patekti į mirusios motinos kambarį, į kurį jam nedavė užeiti J.. Kai ji gyveno su V., jis nevartojo alkoholinių gėrimų. J. juos išskyrė. Ji tiksliai nežino, bet jai atrodo, kad V. truputį išgėrinėjo, kai tarp jų prasidėjo konfliktai. Šiaip paskutiniu metu ji V. neblaivaus nematė. Ji su J. kažkada kartu dirbo, negalėtų apie ją nieko gero pasakyti. Prieš jai susipažįstant su V., ji nieko neturėjo, jokio turto. Pavasario pabaigoje ji susitiko su V.i ir jis parodė ranką, kurioje buvo didelė mėlynė. Jis paaiškino, kad jį plaktuku sužalojo J., atrodo dėl to, kad jis kažkur įjungė šviesą ar norėjo atsigerti vandens. Žiemą ji buvo susitikusi su V. ir pamatė, kad ant V. kaktos yra kažkoks sužalojimas, V. paaiškino, kad sužalojimas atsirado nuo to, kad M. trenkė jam plyta per galvą. V. yra absoliučiai adekvatus žmogus, nors paskutiniu metu jo nervai tikrai yra įtempti. Ji su Valerijumi turi bendrą sūnų D. D., šiuo metu jis yra Airijoje. Kol V. dirbo marketingo direktoriumi ir turėjo nemažai pinigų, J. jam neturėjo jokių pretenzijų. V. taip pat jai minėjo, kad iš jo kambario kartais dingsta dokumentai (t. 1, b. l. 55), liudytoja V. A. parodė, kad jai V. D. sakė, kad jį sumušė J.. Ji policijoje davė teisingus parodymus, nors iš pradžių taip suprato, kad nesantuokinis sūnus sužalojo ranką. Jos santykiai su J. D. nėra draugiški. Ji pati bute S. gatvėje yra buvusi 2013 metų vasarą. Padarė tvarką ir išėjo, nes gyventi tokiomis antisanitarinėmis sąlygomis, kokios buvo tame bute, neįmanoma. Ji du kartus V. į mėnesį duoda pinigų iš savo pensijos. V. D. savo sužalotą ranką rodė jos bute Š. gatvėje. Galbūt tą ranką matė ir jos sūnus D. D.. Jos sūnus niekuomet negyveno Airijoje. Neprisimena, kodėl tyrėjai nurodė, kad sūnus gyvena Airijoje.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. B. parodė, kad pažįsta abu asmenis –ir kaltinamąją, ir nukentėjusįjį. Jis gyvena dviem ar trim aukštais žemiau. Jis savaitgaliais visada būna sodyboje, šio konflikto tarp J. D. ir V. D. nei pats matė, nei pats girdėjo. Jis girdėjo tik iš V. D. pasakojimų. Pastarasis sakė, kad tarp jo ir žmonos būna kivirčai, buvo pas jį V. D. atėjęs praskelta galva. Dėl ko ši byla, nežino. Su V. susitinka prie garažo, o su J. D. – laiptinėje, kuomet ji grįžta iš darbo. Jam V. D. yra sakęs, kad žmona jam kažkuo sudavė į galvą. Buvo atvejis, kuomet V. paprašė paskolinti 200 Lt, jis pinigus užnešė į jų butą, bet atidarius duris, pamatė, kad jie abu pikti, jam J. atgal atidavė 200 Lt, gal nesuprato, kad jis pinigus skolina. Teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojo R. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui apie tai, kad jis yra V. D. ir jo žmonos, vardo nežino, kaimynas. Jis gyvena aukštu žemiau nuo jų buto. V. D. dažnai ateina pas jį ir skundžiasi, kad jį muša žmona ir sūnus, tie sumušimai akivaizdžiai matomi ir matyti, kad tai yra sumušimai, kurie negali atsirasti dėl kritimų. Sako, kad žmona neduoda jam valgyti, tada jis eina į parduotuves ir valgo reklamuojamą maistą. Matė jį išgėrusį tik vieną kartą, šiaip jis visada yra blaivus, tvarkingas, sako jam, kad geria vaistus. Tris kartus jam sakė, kad žmona kvietė policiją, manė, kad jį išveš dėl to, kad dabar yra naujas įstatymas dėl smurto artimoje aplinkoje. Pas V. D. atvažiuoja jo vyresnis sūnus M., jų santykiai yra geri, kiek jis žino. Jo manymu, V. D. yra geras žmogus, jis neskriaudžia savo žmonos ir sūnaus. Savaitgaliais jis būna sodyboje, todėl ir šių metų gegužės 26 dieną buvo ten. Kas įvyko tą dieną – jis nežino. Vieną kartą, neatsimena tikslios datos, V. D. paprašė, kad jis paskolintų 200 Lt Po kiek laiko jis užėjo pas V. D. su pinigais, žmona pradėjo triukšmauti, stumdyti V. D.. Jis mano, kad V. D. žmona yra karšto būdo ir gali fiziškai skriausti savo vyrą. Vieną kartą V. D. jam parodė savo suplėšytus rūbus, skundėsi, kad jam sūnus suspardė kojomis nugarą. Jis V. D. kuo gali visada padeda, nes jis neturi draugų. Žino, kad V. D. kreipėsi į teismą dėl turto padalijimo, butas priklauso V. D.. Jis V. D. klausė, kodėl jis nenori skirtis, V. D. atsakė, jog žmona nenori, kadangi bijo likti be namų. Jis pats matė mokėjimo už komunalines paslaugas kvitus, kurie yra sudaryti jo vardu ir yra jo pasirašyti. Jis mano, kad V. D. žmona nori išvaryti jį iš namų, nes V. D. jai nereikalingas. V. D. jam sakė, kad jo žmona maždaug atėmė iš jo raktus nuo garažo ir automobilio, o automobilio bagažinėje V. D. saugojo dokumentus, daiktus (t. 1, b. l. 45), liudytojas R. B. parodė, kad šie parodymai yra teisingi. V. D. jam yra rodęs suplėšytus rūbus. Tyrėjai jis pasakojo apie tai, ko jo klausinėjo. Apie įvykį nagrinėjamą šioje byloje jis nieko nežino, nes tuo metu buvo sodyboje. Kad J. nori V. išvaryti iš namų, yra V. aiškinimas. Tuo metu jam tokia nuomonė buvo susidariusi. Šiuo metu jis yra neutralus.
Iš 2012 m. birželio 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012 m. birželio 1 d. apie 08.00 val. į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą telefonu kreipėsi Lukiškių pirminės sveikatos priežiūros centro slaugytoja Noslėnienė, kuri pranešė, kad 2012 m. birželio 1 d. 07.45 val. į centrą atvyko V. D., kuriam nustatyta dešinės rankos hematoma ir, kuris nusiųstas pas chirurgą. V. D. paaiškino, kad jį 2012 m. gegužės 26 d. namuose plaktuku sumušė žmona (t. 1, b. l. 9).
Iš 2012 m. birželio 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012 m. birželio 1 d. į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą atvyko V. D., kuris nurodė, kad 2012 m. gegužės 26 d. apie 17 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), žmona J. D. virtuviniu plaktuku jam sužalojo dešinę ranką. Sužalojimai užfiksuoti fotoaparatu (t. 1, b. l. 10, 21).
Iš 2012 m. birželio 1 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Atlikus apžiūrą buvo paimtas metalinis virtuvinis balto metalo plaktukas mėsai mušti, kuris buvo rastas virtuvės spintelės stalčiuje (t. 1, b. l. 18-20).
Iš 2012 m. birželio 4 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), paimtas mėsai mušti skirtas plaktukas (t. 1, b. l. 22-24).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvados Nr. G 1331/12(01), kurią pateikė teismo medicinos ekspertas V. K. matyti, kad V. D. padarytos kraujosruvos: dešiniajame dilbyje ir kairiajame sėdmenyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2012-05-26), paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (t. 1, b. l. 31-32).
Iš specialisto išvados Nr. G 1334/12(01) matyti, kad V. D. sužalojimai galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu metaliniu plaktuku (t. 1, b. l. 35-36).
Iš 2012 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos E. miesto departamento rašto Nr. A51-50589 (2.8.2.30-EM) matyti, kad mobilaus ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), naudojosi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus Dokumentų rengimo poskyrio vedėja J. I. D. (t. 1, b. l. 64).
Iš mobiliojo ryšio abonento numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei trumpųjų žinučių išklotinės laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 26 d. 00.00 val. iki 2012 m. gegužės 27 d. 24.00 val., matyti, jog mobiliojo ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. gegužės 26 d. ir 2012 m. gegužės 27 d. be užfiksuoto judėjimo veikė ties mobiliojo ryšio operatoriaus bokštu, esančiu (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono buvo skambinama ir į telefoną buvo skambinta (t. 1, b. l. 68, 72).
Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas T. L. paaiškino, kad mobiliojo ryšio telefonas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), buvo aktyvus 2012 m. gegužės 26 d. 10.09 val. ir 20.19 val. Tarpe tarp šių laikotarpių telefonas nebuvo aktyvuotas. Kur buvo mobiliojo ryšio telefonas 17 val. jis pasakyti negali. UAB „Omnitel“ 2013-02-07 rašte (t. 1, b. l. 72) nurodyta, kad bazinės stoties Nr. 784C, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), veikimo spindulys yra 3,3 km. Minėtame rašte taip pat nurodytas maksimalus atstumas – 35 kilometrai, kuriam esant egzistuoja galimybė prisijungti prie tos bazinės stoties. Tačiau jei tame tarpe bus artimesnė bazinė stotis, telefonas veiks per tą bazinę, stotį, kuri yra arčiau. Vilniaus mieste bazinės stotys išsidėstę kas 300-500 metrų, priemiesčiuose, maždaug kas 5 kilometrai, užmiestyje atstumas gali būti iki 20 kilometrų. 100 procentų pasakyti, kad mobiliojo ryšio telefonas, būdamas Š. kaime, negalėjo veikti per bazinę stotį Nr. 784C, jis negali, bet kuo telefono aparatas yra arčiau miesto, tuo paklaida yra mažesnė. Jo manymu, jei telefonas nebuvo aktyvus, jis galėjo būti nuvežtas į Š. kaimą, o po to parvežtas atgal. Tačiau jeigu telefonu buvo kalbama, jis buvo mieste. Būnant tuose soduose, jo manymu, tikrai veiks ne Vilniaus miesto celė.
Iš 2013 m. vasario 19 d. – rugpjūčio 26 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-30/2013 nustatyta, kad V. D. konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas, dėl savo psichikos sveikatos būklės, jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (t. 1, b. l. 194-196).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajai J. I. D. pareikštas kaltinimas tuo, kad ji 2012 m. gegužės 26 d. apie 17 val. Vilniuje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metaliniu kulinariniu plaktuku trenkė savo sutuoktiniui, nukentėjusiajam V. D. per dešinę ranką, sukeldama fizinį skausmą ir padarydama kraujosruvas dešiniame dilbyje, - sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Pasisakydamas dėl pareikšto kaltinimo ir vertindamas teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas visų pirma pažymi, kad BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teisėją įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra tai, kad turi būti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Be to, teismas privalo įsitikinti byloje esančių įrodymų patikimumu.
Nagrinėjamoje byloje esantys faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad kaltinamosios J. I. D. ir nukentėjusiojo V. D. tarpusavio santykiai yra blogi, tarp jų vyksta ne tik skyrybų procesas, bet ir nagrinėjamos baudžiamosios bylos (šioje byloje kaltinama J. I. D., kitoje baudžiamojoje byloje (kurios teisminio proceso Nr. 1-12-1-00524-2012-1) kaltinamas V. D.), o nukentėjusysis V. D. ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn dėl pažeidimų, susijusių su netinkamu elgesiu namuose, tėvų valdžios naudojimu priešingai vaiko interesams (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. balandžio 17 d. nutarimai). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ir akivaizdžiam kaltinamosios ir nukentėjusiojo tarpusavio priešiškumui, kiekvieno jų parodymai turi būti vertinami itin atsargiai ir jais remiamasi tik toje apimtyje, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Tas pats pasakytina ir apie byloje apklaustų liudytojų, kurių dauguma taip pat palaiko arba kaltinamąją, arba nukentėjusįjį, parodymų vertinimą.
Iš bylos duomenų matyti, kad betarpiškai pirminę informaciją teisėsaugos institucijoms apie galimą smurto prieš nukentėjusįjį V. D. faktą, 2012 m. birželio 1 d. apie 8.15 val. pateikė Lukiškių pirminės sveikatos priežiūros centro slaugytoja. Pastarajai tą pačią dieną apie 7.45 val. atvykęs į polikliniką apie tai, kad jį plaktuku sumušė žmona, nurodė pats nukentėjusysis. Iš byloje esančio V. D. pareiškimo, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK gauto 2012 m. birželio 1 d. ir įregistruoto numeriu 10-12-AP-591 matyti, kad šis pareiškimas surašytas išvakarėse, 2012 m. gegužės 31 d. ir juo V. D. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl J. D. „eilinio bepriežastinio sumušimo 2012-05-26 (metaliniu virtuvės plaktuku)“ t. 1, b. l. 13-14. Taigi, informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką teisėsaugos institucijoms pateikta paties V. D. iniciatyva ir atvykdamas į gydymo įstaigą jis žinojo, kad teisėsaugos pareigūnų prašys pradėti ikiteisminį tyrimą J. I. D. atžvilgiu. Analizuojant nukentėjusiojo V. D. parodymų turinį matyti, kad 2012 m. birželio 1 d. jis užpildė protokolą-pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2012 m. gegužės 26 d. apie 17 val. namuose (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp jo ir žmonos J. D., ji virtuviniu peiliu trenkė jam per ranką ir ją sužalojo. Konfliktas kilo todėl, kad jis žmonos paprašė leisti perkraustyti baldus iš savo kambario į mirusios motinos kambarį (t. 1, b. l. 12). Apklaustas kaip liudytojas tą pačią dieną V. D. nurodė, kad 2012 m. gegužės 26 d. apie 17 val. namuose (duomenys neskelbtini)jis savo žmonos J. D. paprašė atidaryti jo mirusios mamos kambario duris, kad galėtų pernešti baldus. Tačiau jo žmona kažkodėl supyko ir trenkė jam virtuviniu metaliniu plaktuku per ranką (t. 1, b. l. 27-28). Prodymus apie tai, kad kaltinamoji J. D. jam kelis kartus trenkė metaliniu virtuviniu plaktuku, nukentėjusysis V. D. patvirtino ir akistatos su J. I. D. metu (t. 1, b. l. 43-44). Šios akistatos metu V. D. taip pat nurodė, kad nežino, ar įvykio dieną J. I. D. buvo išvažiavusi į sodą, bei, kad nė karto nėra naudojęsis J. I. D. mobiliuoju telefonu, o atsakydamas į tyrėjo klausimą apie tai, ar jis kam nors iš savo pažįstamų pasakojo, kad J. D. jam trenkė plaktuku, atsakė, kad neturi draugų. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. D. patvirtino, kad kaltinamoji jam du kartus trenkė plaktuku buto koridoriuje bei kartą spyrė į sėdmenis (dėl pastarojo galimai atlikto veiksmo kaltinimas byloje nepareikštas), tačiau nurodė kitokią konflikto priežastį – negautą atsakymą į klausimą apie galimybę naudotis balkonu, bei, kad jis sužalojimus rodė ir apie juos pasakojo kitiems asmenims – buvusiai žmonai V. A. ir sūnui iš pirmosios santuokos D. D.. Taigi, nukentėjusiojo parodymai dėl J. I. D. veiksmų pobūdžio – būtent, smūgių metaliniu plaktuku jam į dešinę ranką, smūgių sudavimo laiko ir vietos yra nuoseklūs, o parodymai dėl konflikto priežasties bei dėl informacijos pateikimo pažįstamiems asmenims, teisminio nagrinėjimo metu keitėsi. Tačiau pastaroji aplinkybė nedaro nukentėjusiojo parodymų nenuosekliais visumoje, kadangi esminės V. D. nurodytos aplinkybės apie patirtus smūgius iš J. I. D., bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nekito.
Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina nukentėjusiojo V. D. sužalojimo faktą. Iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje jau aptaros specialisto išvados Nr. G 1331/12 (01), kurią pateikė teismo medicinos ekspertas V. K. matyti, kad nukentėjusiojo apžiūros metu dešinio dilbio distalinės dalies stipinkauliniame paviršiuje nustatyta apie 13x10 cm violetiniai gelsva krajusoruva, kurios centrinėje dalyje apie 3x2 cm prašviesėjimas ir minkštųjų audinių iškilęs sukietėjimas; alkūnkauliniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje apie 12x9 cm analogiška kraujosruva. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (t. y. ranką sužalojant plaktuku) ir yra nebūdingi savęs žalojimui. Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas V. K. patvirtino savo pateiktos išvados teisingumą. Be to, specialistas V. K. teisiamajame posėdyje patvirtino ir specialisto išvadoje Nr. G 1334/12(01) nurodytą išvadą, kad V. D. sužalojimai galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu metaliniu plaktuku. Teisiamajame posėdyje specialistas paaiškino, kad rankos sužalojimai nebūdingi griuvimui, o dėl sužalojimo sėdmenyse, galimybė gauti jį griūnant neatmestina (kaip minėta, šioje byloje nėra įrodinėjamos aplinkybės dėl nukentėjusiajam nustatyto sužalojimo sėdmenyse fakto). Atsakydamas į prokuroro klausimą specialistas pakartojo, kad rankoje buvusios kraujosruvos nebūdingos griuvimui, ir tik atsakydamas į kaltinamosios gynėjos klausimą jis parodė, kad kategoriškai negali visiškai atmesti galimybės, kad nukentėjusysis galėjo kraujosruvas rankoje gauti atsitrenkdamas. Taigi, iš specialisto paaiškinimų teisiamajame posėdyje matyti, kad tokia tikimybė yra labai nedidelė.
Vertinant nukentėjusiojo V. D. parodymus būtina atsižvelgti ir į kitas su jo asmenybe susijusias aplinkybes. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 40) matyti, kad atliekant kitą ikiteisminį tyrimą (kurio Nr. 12-1-00524-12), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-ojo teismo psichiatrijos skyriyui skirta užduotis atlikti V. D. psichinės būklės tyrimą. 2012 m. balandžio 5 d. gauta specialisto išvada Nr. 89TPK-256, kurioje nurodyta, kad įvertinus pateiktus duomenis iš ikiteisminio tyrimo medžiagos bei psichinės būklės ištyrimo duomenų konstatuojama, kad V. D. stebimi mąstymo sferos pakitimai bei pažintinių funkcijų (atminties, dėmesio) nusilpimas, dėl ko pilnam jo psichinės būklės ištyrimui ir pažintinių funkcijų įvertinimui tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Teisminio nagrinėjimo metu prie šios baudžiamosios bylos buvo prijungta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-30/2013 kopija, iš kurios matyti, kad atlikus V. D. psichinės būklės ekspertinį tyrimą, jam tiek 2014 m. vasario 9 dienai, tiek šiuo metu (ekspertizė atlikta 2013 metais) konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas; dėl savo psichikos sveikatos būklės jis gali suprasti savo veiksmų reikšmė ir juos valdyti, gali suprasti baudžiamosios bylos medžiagą, jos esmę, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duoti parodymus ir dalyvauti teisme. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad V. D. pasireiškia nerimastingumas, perdėm emocionalus reagavimas į situaciją, hipochondriškumas, pastovumo ir nuoseklumo veikloje stoka. Stebimas padidėjęs jautrumas aplinkos poveikiams, polinkis pervertinti jų reikšmę, dramatizuoti padėtį, fiksuotis ties neigiamais išgyvenimais (t. 1, b. l. 194-196).
Analizuojant kaltinamosios J. I. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji kalta neprisipažino ir nurodė, jog įvykio dieną buvo sode kartu su motina S. P., tėvu R. P. ir sūnumi T. D., nukentėjusiajam smūgių plaktuku nesudavė. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji pasinaudojo teise neduoti parodymų, nurodė, kad pasilieka prie ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kalta neprisipažino. Iš esmės visų kaltinamosios paminėtų liudytojų - tiek S. P., tiek R. P., tiek ir T. D. parodymai patvirtino kaltinamosios nurodytą aplinkybę, kad ji 2012 m. gegužės 26 d. buvo sode (Š. kaimo apylinkėse) ir namuose nebuvo. Baudžiamojoje byloje buvo išsamiai tiriamos aplinkybės, susijusios su J. I. D. naudojamo mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimu 2012 m. gegužės 26 d. ir 2012 m. gegužės 27 d. Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas T. L. paaiškino, kad nustatyti, prie kurios bazinės stoties (celės) jungiasi mobiliojo ryšio telefonas, galima tik tuomet, kai jis būna aktyvus (juo skambinama, siunčiamos trumposios žinutės ir pan.). Taigi tiksliai nustatyti, kur 2012 m. gegužės 26 d. apie 17 val. (t. y. nukentėjusiojo nurodomu jo sužalojimo laiku) buvo mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), galimybių nėra, nes tuo metu šis telefonas nebuvo naudojamas. Tikėtina, kad kaltinamosios mobiliojo ryšio telefonas 2012 m. gegužės 26 d. 10.09 val. ir 20.19 val. buvo kaltinamosios namuose S. gatvėje, nes jis veikė per bazinę stotį Nr. 784C, kurios adresas Saltoniškių g. 19, Vilniuje. Specialistas T. L. paaiškino, kad telefonui būnant aktyviam, tikimybė veikti per bazinę stotį, esančią Vilniaus mieste ir nutolusią apie 24 kilometrų atstumu nuo telefono buvimo vietos (kaip matyti iš kaltinaamosios gynėjos pateikto išrašo – t. 1, b. l. 156) yra labai nedidelė. Tačiau vien šios aplinkybės neįrodo, kad bute S. gatvėje tuo metu buvo ir kaltinamoji J. I. D.. Teisiamajame posėdyje liudytojai M. D. ir S. B. išsakė prielaidas, kad ir jie galėjo naudotis tuo telefonu (natūralu, kad praėjus daug laiko po įvykio liudytojai visų aplinkybių neatsiminė), faktą, kad mobiliojo ryšio telefono aparato buvimo vietos negalima tapatinti su kaltinamosios buvimo vieta, nurodė ir paaiškino taip pat liudytoja R. P..
Analizuodamas ir vertindamas liudytojų V. A. ir D. D. parodymus teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jie yra artimi nukentėjusiajam asmenys (buvusi žmona ir sūnus). Šių asmenų parodymai visumoje patvirtina nukentėjusiojo sužalojimo faktą (kuris yra iš esmės byloje nustatytas), taip pat, nepaisant kai kurių netikslumų lidytojos V. A. parodymuose, tikėtina ir tai, kad nukentėjusysis jiems skundėsi, kad jį sužalojo J. I. D.. Liudytojo R. B. parodymai dėl nagrinėjamo įvykio yra neinformatyvūs, tuo tarpu jo parodymai apie tai, kad nukentėjusysis skundėsi žmonos elgesiu apskritai, taip pat yra visiškai tikėtini, tačiau jie nėra tiesiogiai susiję su šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis.
Taigi, išanalizavus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus matyti, kad tiesioginių kaltinime nurodomo įvykio liudytojų nėra. Kaltinimas grindžiamas nukentėjusiojo V. D. parodymais, kuriems iš esmės neprieštarauja teismo medicinos eksperto V. K. pateiktos specialisto išvados ir jo paaiškinimai teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, kad nukentėjusysis kreipėsi į gydymo įstaigą ir teisėsaugos institucijas po penkių dienų nuo įvykio. Tai yra nukentėjusiojo teisė, tačiau įtikinamo paaiškinimo, kodėl nukentėjusysis, būdamas akivaizdžiai priešiškuose santykiuose su kaltinamąja, to nepadarė anksčiau, teisiamajame posėdyje nepateikė. Šiame nuosprendyje jau minėta ir tai, kad atlikus nukentėjusiojo V. D. psichikos būklės tyrimą kitoje, lygiagrečiai ir panašiu laiku tirtoje baudžiamojoje byloje, jam nustatyti tam tikri mąstymo sferos pakitimai, stebimas padidėjęs jautrumas aplinkos poveikiams, polinkis pervertinti jų reikšmę, dramatizuoti padėtį, nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, nors dėl savo psichikos sveikatos būklės jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, gali suprasti baudžiamosios bylos medžiagą. Byloje esantys įsiteisėję, taip pat jau nuospendyje paminėti nutarimai administracinėse bylose bei baudžiamojoje byloje esantys kiti duomenys (pavyzdžiui, 2012 m. spalio 22 d. tarnybinio pranešimo duomenys apie tai, kad 2012 m. spalio 21 d. apie 20.10 val. į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą pristatytas girtas V. D., jam alkotesteriu nustatytas 2,36 prom. girtumas ir jis išblaivinimui pristatytas į Vilniaus miesto nakvynės namus „Sala“ – t. 1, b. l. 146) verčia labai abejoti tuo, kad nukentėjusysis nevartoja alkoholio arba jo vartoja labai mažai. Šiame kontekste nukentėjusiojo V. D. parodymai apie tai, kad jį kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sužalojo kaltinamoji J. I. D. nėra patikimi. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo psichikos būklę, alkoholio vartojimą, neturi pagrindo teigti, kad nukentėjusysis sąmoningai nurodo neteisingas aplinkybes, vienok, neatmestina galimybė, ypač atsižvelgiant į tai, kad V. D. į gydymo įstaigą kreipėsi tik po penkių dienų nuo galimai 2014 m. gegužės 26 d. patirto sužalojimo, kad jis sužalojimus galėjo patirti kitomis, nei kad pats nurodo, aplinkybėmis. Kaltinamoji jai pareikštą kaltinimą kategoriškai neigia, jos parodymus patvirtina trys liudytojai (nors pastarieji, kaip minėta, ir nėra visiškai neutralūs byloje), o mobiliojo ryšio telefono išklotinės analizė, atsižvelgiant į specialisto T. L. paaiškinimus, nerodo, kad kaltinamoji nukentėjusiojo nurodomu laiku tikrai buvo bute S. gatvėje, Vilniuje. Baudžiamojoje byloje (skirtingai, pavyzdžiui, nuo įrodinėjimo civilinėje byloje) teismas negali kaltinamojo kaltės klausimo grįsti tikėtinumo principu (t. y. laikyti, jog labiau tikėtina, kad tam tikros aplinkybės yra nustatytos, negu, kad nenustatytos). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje byloje patikimų įrodymų visumos nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog kaltinamoji J. I. D. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamoji J. I. D. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintina, kadangi neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir nukentėjusiojo V. D. civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. I. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo V. D. civilinį ieškinį atmesti.
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinį virtuvinį plaktuką, saugomą Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (Kvito B serija BBB Nr. 041645, t. 1, b. l. 25-26) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.