- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-03-20
- Bylos Nr.
- e1-1711-1100/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-6-00007-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- K. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Austėjos Abromaitienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje K. S. (K. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
K. S. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, žinodamas, kad pagal tuo metu galiojusio 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 27 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.) (toliau – BAĮ) 21 straipsnio nuostatą – „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos organizavimą ir finansinės apskaitos dokumentų saugojimą, pažeisdamas BAĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatą – „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; 19 straipsnio 2 dalies nuostatą – „Patvirtinus finansinės ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ ir 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymą Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“, kuriuo nustatytas bendras 10 metų buhalterinių dokumentų saugojimo terminas, neužtikrino tinkamos finansinių apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų: 2018 m., 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. kasos, avansinių apyskaitų, tarpusavio užskaitos, detalizuotų ir suvestinių apskaitos registrų pagal pirkėją ir atskaitingus asmenis, pardavimo pajamų, sąnaudų apskaitos registrų, dėl to negalima nustatyti, kaip, kada apskaitytos ūkinės finansinės operacijos, atsiskaitymai, piniginių lėšų panaudojimas, ar UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose sudarytose už 2018 m. ir už 2019 m. įrašyti duomenys apskaityti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje, taip pat neišsaugojo 2018 m., 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registrų.
K. S. taip nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. aplaidžiai organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir finansinės apskaitos registrų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 5 d.
K. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Kaltinamasis K. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailėjosi. Parodė, kad nuo 2010 m. iki 2021 m. balandžio vadovavo UAB (duomenys neskelbtini) bei organizavo veiklą, kuri visą laiką vykdė krovininio transporto logistikos veiklą tarptautiniu mastu. Įmonės apskaitą nuo pat pradžių tvarkė jo žmona I. S. kaip UAB (duomenys neskelbtini) samdoma darbuotoja. 2020 m. viduryje UAB (duomenys neskelbtini) ištiko finansiniai sunkumai, dėl ko oficialiai I. S. buvo atleista, kad nesiskaičiuotų mokėtini mokesčiai, bet ji toliau neatlygintinai tvarkė įmonės apskaitą. 2021 m. pradžioje apsisprendė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ištiko nebepakeliami finansiniai sunkumai ir dėl to įvertinus savo kaip direktoriaus pareigą inicijuoti UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo procesą bei dėl to susiderinus su kreditoriais, 2021 m. balandžio mėnesį kreditorių susirinkimo sprendimu buvo nuspręsta dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka. 2021 m. vasaros pabaigoje UAB (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota. Įmonės bankroto administratoriui buvo pateikti nemokumo administravimui UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai tokioje apimtyje, kurie buvo ir jų nemokumo administravimui pakako. UAB (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos registrai kaip ir visa finansinė apskaita buvo vedama ir saugoma tinkamai UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės I. S. pajėgomis. Kompiuteris, kuriuo ji vedė finansinės apskaitos registrus, jau gedo ir nebuvo finansinių galimybių jo pakeisti. 2021 m. pavasarį, prieš pateikiant UAB (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos dokumentus nemokumo administratoriui, kaip tik tomis dienomis, nepataisomai sugedo kompiuteris, kuriuo I. S. vedė finansinės apskaitos registrus, dėl ko buvo prarasti UAB (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos registrai. Tokiu būdu nemokumo administratoriui buvo pateikti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos dokumentai tik popierinėje laikmenoje, kurie tuo momentu buvo turimi. Finansinės apskaitos registrai niekada spausdinami nebūdavo, registrų duomenys buvo laikomi kompiuteryje. Dėl šios minėtos priežasties I. S. pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reikalavimus nepateikė reikalaujamų UAB (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos registrų. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) 2018–2021 m. sandorių su kitomis įmonėmis gali patvirtinti, kad UAB (duomenys neskelbtini) visuomet teisėtai vykdė sandorius komerciniais tikslais ir dėl to tvarkant teisės aktų reikalaujamą apskaitą. Neatmeta aplinkybių, kad dėl kokių nors sandorių gali būti kokių nors netyčinių netikslumų UAB (duomenys neskelbtini) 2018–2021 m. finansinėje apskaitoje, tačiau jam apie tai šiuo metu nėra žinoma (1 t., b. l. 130–132). Papildomos apklausos metu parodė, kad šiuo metu jam įteiktame pranešime apie įtarimą išdėstytos jo atliktos nusikalstamos veikos aplinkybės tiksliai atitinka buvusią jo atliktų veiksmų realybę. Neužtikrino UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registrų ir pranešime apie įtarimą išdėstytų buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimo ir būtent tuo aplaidžiai organizavo UAB (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Dėl šios minėtos jo padarytos nusikalstamos veikos, o būtent dėl aplaidaus UAB (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės (finansinės) apskaitos organizavimo nuoširdžiai gailisi. Pasižada ateityje nedaryti jokių teisės pažeidimų. Pageidauja, kad ši baudžiamoji byla jo atžvilgiu būtų baigta kuo įmanomai supaprastinta tvarka (1 t., b. l. 139–140).
Be K. S. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurių turinys atskleistas prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu: liudytojų I. S. ir A. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 98–103, 105–108, 3 t., b. l. 75–78); Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2023 m. balandžio 14 d. specialisto išvada (1 t., b. l. 74–96) ir kita rašytine bylos medžiaga. Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.
Pagal 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. S. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 5 d, būdamas UAB (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. akcininku, aplaidžiai organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą pažeisdamas BAĮ nuostatas, nurodytas teismo baudžiamojo įsakymo I dalyje, ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir finansinės apskaitos registrų, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 5 d.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes, K. S. veiką padarė dėl neatsargumo.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, K. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
III. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. S. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau paršo baudos sumokėjimą išdėstyti per 1 metus (1 t., b. l. 170).
BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – K. S. padarė neatsargią baigtą nusikalstamą veiką finansų sistemai. Atsižvelgiama į aplaidžiai tvarkytos finansinės apskaitos mastą.
K. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). K. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad K. S. neteistas, anksčiau buvo teistas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 151–158), per 5 metų laikotarpį baustas administracine tvarka 2 kartus, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 159–161), „Sodros“ duomenimis dirba UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 162–165). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą.
BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodyta, kad bauda už neatsargų nusikaltimą skiriama nuo 20 (1 000 Eur) iki 750 MGL (37 500 Eur) dydžio. Teismo vertinimu, 90 MGL dydžio bauda, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
K. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltas prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu
K. S. prašo baudos išmokėjimą išdėstyti per 1 metus. Teismas įvertinęs K. S. prašymą, jo asmenybę, paskirtos baudos dydį, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 12 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.
IV. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. S. nepaskirta kardomoji priemonė. Šioje proceso stadijoje kardomoji priemonė kaltinamajam taip pat neskirtina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, 2022 m. kovo 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriaus reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu apskaitos ir veiklos dokumentai ir 2022 m. balandžio 25 d. aktu pateikti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos ir veiklos dokumentai, saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybų patalpose, grąžintini nemokumo administratorei UAB (duomenys neskelbtini) direktorei A. G..
Kaltinamajam laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
K. S. (K. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. S. paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 2022 m. kovo 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriaus reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu apskaitos ir veiklos dokumentus ir 2022 m. balandžio 25 d. aktu pateikti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos ir veiklos dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybų patalpose, grąžinti nemokumo administratorei UAB (duomenys neskelbtini) direktorei A. G..
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 ( dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-1711-1100/2025)“;
2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.