Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-02-11 · Administracinė byla Nr. I-1065-473/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-11
Bylos Nr.
I-1065-473/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02529-2012-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
J. U.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1065-473/2013Proceso Nr. 3-61-3-02529-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjui J. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovų priteisti 234 300 Lt neturtinės žalos. Skunde (b. l. 1-3) ir teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2009-09-22 iki 2011-11-02 atliko bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, taip pat iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų vėliau dar trims savaitėms kartą savaitei ir kartą dviem savaitėm buvo etapuotas ir patalpintas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur sąlygos ne geresnės. Viso Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime praleido 781 parų kenksmingomis sąlygomis. Buvo kalinamas įvairiose iki 8 m² kamerose keturiese, pažeidžiant kalinimo metu galiojusį 1999-10-22 Sveikatos apsaugos ministro įsakymą NR. 461 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ tvirtinimo“, ir 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymą NR. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Dėl higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, kuriuo buvo pakeistas Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr.461, kuriuose nustatyta, jog vienam asmeniui, esančiam kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti ne mažiau kaip 5 kv.m. ploto. Taip pat pažeidžiant LR Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymą Nr. V-124, pagal kurį vienam asmeniui tenkamas minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Kameroje buvo dvi dviaukštės lovos, sanitarinis mazgas, staliukas, kurie užima ir taip mažą kameros plotą. Kameroje buvo bloga ventiliacija, didelė drėgmė, nuo sienų luposi tinkas su dažais kurie krisdavo ant galvų, nebuvo galimybės valgyti, nes kameroje esantis stalas skirtas tik 2 žmonėm. Beveik visose kamerose buvo tarakonų, žiurkių trūko erdvės, neįmanoma fiziškai pailsėti, dėl ko jis patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, pablogėjo sveikata. Mano, kad dėl tokių pažeidimų savo patirtą neturtinę žalą vertina po 300 Lt už kiekvieną kalinimo parą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – Lukiškių TI-K) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 8-15) nurodė, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi LR suėmimo vykdymo įstatyme numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas nesiekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatyta inventorius. Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims ne mažiau kaip 5 kv. m. vienam asmeniui. 2010-04-11 įsigaliojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nėra nustatyta. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Remontas Lukiškių TI-K kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymą suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pareiškėjas galėjo pasinaudoti tokia teise. Kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, jos vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurių neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos, CK 6.271 str. nustatytos, valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos – nėra neteisėtų valstybės institucijos veiksmų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d. numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje nedalyvavo atsakovių atstovas, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 98).

Motyvuojamoji dalis

Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Byloje ginčas kyla dėl atsakovų pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2009-09-22 iki 2011-11-02 dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Pareiškėjas nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, nepriimtinomis, žiauriomis sąlygomis, periodiškai kartu su 4 asmenimis buvo priverstas kalėti iki 8 kv. m. ploto kamerose. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, pablogėjo sveikata, buvo pažeista konstitucinė teisė į orumą. Taigi, byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d. nustatytas draudimas kalinamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieš Graikiją).

Sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtina Lietuvos higienos normos HN 76:1999 6.15. p 2 lentelėje yra nustatytos Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų patalpų ir jų plotų normos, kur 8 grafoje nurodyta, jog kalėjimų kameros plotas vienam žmogui turi būti ne mažesnis kaip 5 kv. m.. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, kuris įsigaliojo 2010-04-10, ir kuriuo netekusiu galios buvo pripažintas 1999-10-22 įsakymas Nr. 461, buvo patvirtinta Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nepateikiamos minimalaus kalinimo vietų kamerų ploto normos. Tačiau vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Remiantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pateiktais duomenimis (b. l. 8-12), nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2009-09-22 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 112, plotas - 7,28 m² (vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-09-23 – 2009-10-19 perkeltas į kamerą Nr. 172, plotas - 7,94 m² (ryte – 2-4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-10-20 paleistas pagal 2009-10-15 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį. Antrą kartą J. U. atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių kalėjimą 2009-10-22 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 112, plotas - 7,28 m², kurioje vakare buvo - 5 asmenys kameroje; 2009-10-23 – 2009-10-28 perkeltas į kamerą Nr. 326, plotas - 7,66 m² (ryte – 1-4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-10-29 perkeltas į kamerą Nr. 301, plotas - 8,03 m² (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2009-10-30 – 2009-11-11 perkeltas į kamera Nr. 326 (ryte – 3-4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2009-11-12 – 2010-01-27 perkeltas į kamerą Nr. 327, plotas - 7,65 m² (ryte – 2-4, vakare – 3-4 asmenys kameroje); 2010-01-28 – 2010-02-23 perkeltas į kamerą Nr. 325, plotas - 7,64 m² (ryte – 3 arba 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-02-24 – 2010-03-10 perkeltas į kamerą Nr. 342, plotas - 8,10 m² (ryte – 1-4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-03-11 perkeltas į kamerą Nr. 303, plotas - 8,02 m² (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-03-12 - 2010-03-14 perkeltas į kamera Nr. 342 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-03-15 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2010-04-02 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 116, plotas - 7,49 m², joje vakare - 4 asmenys kameroje; 2010-04-03 – 2010-04-13 perkeltas į kamerą Nr. 294, plotas - 8,11 m² (ryte – 3-4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-04-14 išvyko į Utenos ekspertinį skyrių; 2010-04-21 atvyko iš Utenos ekspertinio skyriaus ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 107, plotas - 7,38 m², joje vakare - 6 asmenys kameroje; 2010-04-22 – 2010-06-09 perkeltas į kamerą Nr. 143, plotas - 7,94 m² (ryte – 2-4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-06-10 – 2010-08-03 perkeltas į kamerą Nr. 159, plotas - 7,94 m² (ryte – 3-4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-03 – 2010-08-25 perkeltas į kamerą Nr. 196, plotas - 7,94 m² (ryte – 2-4, vakare – 3-4 asmenys kameroje); 2010-08-26 – 2010-09-30 perkeltas į kamerą Nr. 158, plotas - 7,94 m² (ryte – 3-4, vakare – 3-4 asmenys kameroje); 2010-10-01 – 2010-10-14 perkeltas į kamerą Nr. 180, plotas - 7,94 m² (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-10-15 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2011-02-02 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 108, plotas - 7,38 m², joje vakare - 5 asmenys kameroje; 2011-02-03 – 2011-02-04 perkeltas į kamerą Nr. 300, plotas - 7,78 m² (ryte – 2-3, vakare – 3-4 asmenys kameroje); 2011-02-05 – 2011-04-06 perkeltas į kamerą Nr. 325, plotas - 7,64 m² (ryte – 3,4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-04-07 – 2011-05-02 perkeltas į kamerą Nr. 335, plotas - 7,71 m² (ryte – 3-4, vakare – 3-4 asmenys kameroje); 2011-05-03 – 2011 -06-28 perkeltas į kamerą Nr. 264, plotas - 7,80 m² (ryte – 2-4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-06-29 – 2011-09-26 perkeltas į kamerą Nr. 262, plotas - 7,86 m² (ryte – 3-4, vakare – 3-4 asmenys kameroje); 2011-09-27 – 2011-11-01 perkeltas į kamerą Nr. 284, plotas - 7,15 m² (ryte – 2-4, vakare – 3-4 asmenys kameroje); 2011-11-02 išvyko į (duomenys neskelbtini) pataisos namus.

Prie atsiliepimo pridėta pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopija, iš kurios matyti pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas (b. l. 16-21). Iš pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiais 2009-10-23 ryte, 2010-05-19 ryte, 2010-05-25 ryte, 2010-06-30 ryte, 2010-08-04 ryte, 2011-02-03 ryte, 2011-02-05 ryte, 2011-05-03 ryte, 2011-05-05 ryte, 2011-05-12 ryte, 2011-07-25, 2011-07-26 ryte, 2011-07-28 ryte, 2011-09-24 ryte, 2011-09-27 ryte, 2011-10-04 ryte, 2011-10-18 ryte - vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, likusį periodą jis buvo kalinamas pažeidžiant minimalų kamerų plotą vienam žmogui - 3,6 kv. m. Laikotarpiais nuo 2010-03-15 iki 2010-04-02, nuo 2010-04-14 iki 2010-04-21, nuo 2010-10-15 iki 2011-02-02 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K. Byloje nustatyta, kad atsakovė, siekdama palaikyti švarą kamerose, yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Ši sutartis kasmet pratęsiama (b. l. 22-31). Atsakovė taip pat nurodė, kad kamerose užtikrinamas patalpų vėdinimas, jos vėdimos natūraliu būdu. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog būdamas Lukiškių TI-K kreipėsi į šios įstaigos atsakingus pareigūnus ar kitas valstybės institucijas pagal jų kompetenciją dėl nuteistųjų gyvenimo sąlygų ištyrimo ir gerinimo. Pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad jis eilę kartų kreipėsi į psichiatrą ir neurologą dėl 2007 m. patirtos galvos traumos bei psichinės būklės, ir atsakovas, siekdamas garantuoti pareiškėjo sveikatos apsaugą, užtikrino jo gydymą, suteikė reikiamą pagalbą organizuodamas jo gydymą, pareiškėjas buvo tikrinamas ir konsultuojamas gydytojų, jam skirtas gydymas (b. l. 35-88).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., ką ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

CK 6.250 str. 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į bylų dėl žalos atlyginimo privatinį pobūdį, šiose bylose Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje suformuluotas aktyvaus teisėjo vaidmens renkant įrodymus principas turi būti taikomas rezervuotai, įrodymų pateikime teismui paliekant rungtyniškumo principą. Įrodymų dėl padarytos žalos surinkimas yra ne tik teismo, bet ir prašančiojo žalos atlyginimo pareiga. Realios fizinės žalos padarymo faktas šioje byloje nebuvo įrodytas, tačiau akivaizdžiai netinkamos kalinimo sąlygos yra vertinamos kaip objektyviai darančios neigiamą poveikį asmens psichinei būklei. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą.

Ginčo, kad, išskyrus 2009-10-23 ryte, 2010-05-19 ryte, 2010-05-25 ryte, 2010-06-30 ryte, 2010-08-04 ryte, 2011-02-03 ryte, 2011-02-05 ryte, 2011-05-03 ryte, 2011-05-05 ryte, 2011-05-12 ryte, 2011-07-25, 2011-07-26 ryte, 2011-07-28 ryte, 2011-09-24 ryte, 2011-09-27 ryte, 2011-10-04 ryte, 2011-10-18 ryte periodą, atsakovė neužtikrino Lietuvos higienos normų HN 76:1999 ir HN 76:2010 reikalavimų kameros ploto atžvilgiu ir tuo pažeidė pareiškėjo subjektines teises į saugią sveikatai gyvenamąją patalpą, nėra. Vertinant ankščiau aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktiką, atsižvelgiama į tai, kad nors pareiškėjas beveik dvejus metus, nuo 2009-09-22 buvo kalinamas kamerose, pažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytus kameros ploto reikalavimus, tačiau į teismą dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo jis kreipėsi tik 2012-10-03, t. y. praėjus pakankamai ilgam - 11 mėnesių laikotarpiui po to, kai išvyko iš Lukiškių TI-K, skundas, grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjo patirta žala nebuvo jam itin didelė ir reikšminga, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus, kad jo sveikatos sutrikimai kilo būtent dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų.

Teismas, atsižvelgdamas į faktines šios bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, jo teisių pažeidimo mastą ir trukmę, taip pat į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei visuotinai žinomą aplinkybę – sunkią valstybės finansinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteisiama neturtinė žala, jos dydį įvertinant 1000 Lt (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str.,

nusprendė:

pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti J. U. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus ? kalėjimo, 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė