Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Matiukienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5677-459/2013 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB Kuršėnų komunalinis ūkis ir AB „Šiaulių energija“ dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas UAB Kuršėnų komunalinis ūkis yra pastato administratorius, kuris atlieka pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą.

Atsakovas AB „Šiaulių energija“ yra ne tik šilumos energiją teikianti bendrovė, bet taip pat šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja, kuri privalėjo prižiūrėti šilumos aprūpinimo sistemos prietaisus ir užtikrinti jų veikimą laiku suremontuodama, kad būtų išvengta neigiamų padarinių, tačiau to nesiėmė. Atsakovai yra verslininkai, kuriems taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas AB „Lietuvos draudimas” ir R. G. laikotarpiu nuo 2010-11-30 iki 2011-11-29 buvo sudarę Būsto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas R. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), esantis namų turtas 20000 Lt sumai (4–5 b. l.). Draudimo sutarties galiojimo metu, t. y. 2011-01-02 buvo užlietas R. G. butas dėl palėpėje esančio šildymo vamzdyno srieginio sujungimo įtrūkimo. Tarp draudiko AB „Lietuvos draudimas” ir draudėjo R. G. susiklostė draudimo teisiniai santykiai. Ieškovas R. G. išmokėjo 8317,50 Lt draudimo išmoką (12, 15, 24 b. l.), todėl, taikant subrogaciją, ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 d.). Ieškovas išmokėtos sumos – žalos atlyginimo reikalauja solidariai iš atsakovų UAB Kuršėnų komunalinis ūkis ir AB „Šiaulių energija“.

LR CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tokia reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovų UAB Kuršėnų komunalinis ūkis ir AB „Šiaulių energija“ sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovams kyla deliktinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovams kyla deliktinė atsakomybė, būtina nagrinėjamoje byloje nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, ar atsakovai yra atsakingi už kilusią žalą (CK 6.246-6.249 str.).

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsakovų atžvilgiu atmetė, nurodydamas, kad butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, AB „Šiaulių energija“ nėra šildymo sistemos savininkė ar valdytoja, o namo administratorius UAB Kuršėnų komunalinis ūkis sutartyje tai pat nėra numatęs pareigos prižiūrėti namo Liepų al. Nr. 9, Kuršėnuose, šildymo sistemą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydama, kad atsakovas UAB Kuršėnų komunalinis ūkis, kaip namo administratorius, administruoja pastato, kuriame yra savininkams priklausančios patalpos, bendrojo naudojimo objektus bei atlieka kitus su tuo susijusius darbus ir tarpininkauja teikiant komunalines paslaugas, o savininkai moka už tai administratoriui. Šiaulių rajono butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 4 punkte numatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (38 b. l.). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-10-25 įsakymu Nr. A-523 patvirtintas UAB Kuršėnų komunalinio ūkio vykdomos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašas, kuriame nurodyta, kad UAB Kuršėnų komunalinis ūkis vykdo elektros tiekimo įrenginių techninę priežiūrą, šalto vandens tiekimo, fekalinės ir lietaus kanalizacijos sistemų priežiūrą, bendrojo naudojimo patalpų remonto darbus ir stogo dangos remonto darbus (43, 44–45, 46–47 b. l.). Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir atsiskaitymo už jį sutarties, sudarytos tarp UAB Kuršėnų komunalinis ūkis ir R. G., 4 punkte numatyta, kad administratorius neatsako už vandentiekio, kanalizacijos, šildymo ir elektros energijos tiekimo sistemų avarijas ir jų metu padarytą žalą. Taigi, iš minėtų įrodymų matyti, kad gyvenamojo namo Liepų al. Nr. 9 administratorius – UAB Kuršėnų komunalinis ūkis, neatlieka šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir eksploatacijos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis atsakovas neturi pareigos prižiūrėti namo šildymo sistemos, taigi, ir atsakyti už padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnis numato, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais.

Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. T-346 nusprendė, kad daugiabučių namų, esančių Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai (eksploatuotojai) yra šilumos tiekėjai (49 b. l.). AB „Šiaulių energija“ 2011-01-20 atsakydama į ieškovo paklausimą nurodė, kad šildymo ir karšto vandens sistemos eksploataciją name Liepų al. Nr. 9, Kuršėnuose, vykdo AB „Šiaulių energija“ Kuršėnų šilumos tinklų tarnyba (11 b. l.). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad šildymo ir karšto vandens sistemos eksploataciją name Liepų al. Nr. 9, Kuršėnuose, vykdo atsakovas AB „Šiaulių energija“.

Kaip turi būti naudojamasi šilumos tinklais ir šilumos vartojimo įrenginiais bei atliekama jų priežiūra nustato 2010-04-07 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-111 patvirtintos Šilumos tinklo ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės.

Pagal minėtas Šilumos tinklo ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisykles, prižiūrėtojas privalo: šilumos ūkį laikyti techniškai tvarkingą ir eksploatuoti jį patikimai ir saugiai, laikydamasis šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų (34.1 p.); siekti, kad šiluma būtų vartojama efektyviai, nustatyti šilumos vartojimo įrenginių efektyvaus veikimo režimus, jų laikytis ir analizuoti šilumos suvartojimo duomenis (34.2 p.); pagal teisės aktų reikalavimus laiku pranešti apie šilumos tinklų ir (ar) šilumos vartojimo įrenginių avarijas ir ištirti jų veikimo sutrikimus ar nelaimingus atsitikimus (34.5 p.); organizuoti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių remontą (34.6 p). Taisyklių 34.8 p. įtvirtina prižiūrėtojo pareigą sudaryti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų, planą pagal teisės aktų reikalavimus. Prižiūrėtojas yra atsakingas už šilumos tinklų ir (ar) šilumos naudojimo įrenginių techninę būklę ir jų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą (106 p.). Šilumos naudojimo įrenginių techninė būklė ir remonto mastas nustatomi techninės apžiūros metu ir lyginant faktinius įrenginių rodiklius su vardiniais (taisyklių 107 p.). Tam tikslui turi būti sudaryti daugiamečiai ir metiniai šilumos naudojimo įrenginių remonto grafikai (107.1 p.). Remonto metu šilumos naudojimo įrenginiai sutvarkomi: atkuriama jų pirminė būklė, keičiamos ar atnaujinamos bet kurios, įskaitant ir pagrindines, detalės (108 p.). Turi būti sudaryti šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių remonto metiniai ir mėnesiniai grafikai (109 p.). Eksploatacijos (priežiūros) metu atliekamos kontrolinio pobūdžio procedūros (apžiūra, eksploatacinių instrukcijų laikymosi priežiūra, techniniai bandymai ir techninės būklės patikrinimas) ir kai kurios atkuriamojo pobūdžio technologinės procedūros (reguliavimas, valymas, tepimas, susidėvėjusių detalių keitimas ir kitų smulkių defektų pašalinimas) (110 p.). Tų pačių taisyklių 159 straipsnis reglamentuoja eksploatacijos metu būtinus atlikti veiksmus, tarp kurių – imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti (Taisyklių 159.7 str.). Gyvenamųjų namų šilumos punktus prižiūrintys atsakingi darbuotojai jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos, pagal poreikį, bet ne rečiau kaip du ar tris kartus per savaitę, stebi ir tikrina šilumos punkte esančių įrenginių veikimą ir šalina pastebėtus sutrikimus (264.3 str.). Taigi, iš nurodyto teisės akto matyti, kad atsakovas privalėjo ne tik patikimai ir saugiai eksploatuoti šilumos ūkį, bet ir organizuoti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių remontą, sudaryti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų, planą, o taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad, būtent, atsakovas AB „Šiaulių energija“ yra atsakingas už šilumos tinklų ir (ar) šilumos naudojimo įrenginių techninę būklę ir jų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą. Tuo tarpu atsakovas AB „Šiaulių energija“ nepateikė jokių duomenų, kad šias funkcijas jis būtų vykdęs.

2009-11-26 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-229, patvirtintu Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašu, yra nustatyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo atliekami pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) darbai ir jų periodiškumas. Darbai ir jų periodiškumas išdėstytas prie aprašo pateikiamose lentelėse, iš kurių matyti, jog konkrečių šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatavimo minimalių apimčių darbų periodiškumas skiriasi: tam tikri darbai turi būti atliekami 1 kartą per savaitę, 1 kartą per mėnesį, 1 kartą per metus, pagal poreikį ir pan. Pavyzdžiui, pastato šilumos punkto įrenginių apžiūra, šilumos punkte esančių įrenginių veikimo patikrinimas ir pastebėtų sutrikimų pašalinimas, jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos turi būti atliekami 1 kartą per savaitę (17 lentelė. Šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatavimo minimalių apimčių darbų sąrašas ir periodiškumas, 1 p.).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, tuo tarpu deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobūdžio elgesio standarto elgtis atidžiai, rūpestingai (CK 6.245 str. 3 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.

Atsakovas AB „Šiaulių energija“, būdama daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, tai yra privalėjo garantuoti, kad šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek ir korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovas privalėjo savalaikiai nustatyti šildymo vamzdyno būklę (susidėvėjimą) bei apie būtinybę juos pakeisti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus arba namo administratorių. AB „Šiaulių energija“ nei namo administratoriaus, nei daugiabučio namo butų savininkus apie susidariusią šildymo vamzdyno būklę neinformavo, tinkamai neprižiūrėjo ir savalaikiai nesirūpino šildymo sistemos būkle, todėl darytina išvada, kad atsakovas AB „Šiaulių energija“ netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus, todėl yra atsakingas už kilusią žalą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad už savalaikį vamzdyno pratekėjimų pastebėjimą yra atsakingi patys namo gyventojai, kurie nuolat yra objekto vietoje, privalo juos stebėti ir informuoti AB „Šiaulių energija“. Pažymėtina, kad namo gyventojai nėra kompetentingi atlikti Šilumos tinklo ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėse nurodytus darbus, jiems tokia pareiga nėra nustatyta nei teisės aktais, nei sutartimi. Šiuos darbus atlieka atestuoti ir tam tikslui paskirti darbuotojai.

Atsakovas AB „Šiaulių energija“ visiškai nepagrįstai teigia, kad jis atliko visus jam privalomus darbus, t. y. 2010 m. rugpjūčio 25 d. atliko šilumą naudojančių sistemų hidraulinius bandymus, sistema buvo išbandyta 7,5 atmosferų slėgiu ir šį slėgį vamzdynas atlaikė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad šildymo sistemų praplovimas, hidraulinis išbandymas, paruošimas šildymo sezonui yra tik maža dalis darbų, kuriuos atsakovas AB „Šiaulių energija“ turi atlikti pagal aukščiau minėtus teisės aktų reikalavimus. Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad žala atsirado dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, esant nenugalimai jėgai, kad atsakovas negalėjo kontroliuoti ir numatyti aplinkybių, dėl kurių atsirado žala. LR CPK 178 straipsnis numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teismas laiko, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, dėl ko šildymo vamzdyno srieginio sujungimo trūkimas galėtų būti laikytinas nenugalima jėga.

Kaip jau minėta, žala trečiajam asmeniui atsirado dėl šildymo vamzdyno srieginio sujungimo įtrūkimo, kurio priežiūrą ir eksploataciją vykdo atsakovas AB „Šiaulių energija“. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, išskyrus 2010-08-25 Šilumą naudojančių sistemų hidraulinio išbandymo ir plovimo aktą, kad jis tinkamai atliko savo pareigas – užtikrinti šilumos energijos tinklų techninę būklę bei saugų naudojimą, nustatytas Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatyme ir Šilumos tinklo ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėse, todėl turi pareigą atlyginti ieškovo reikalaujamą žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas byloje įrodė atsakovo kaltę ir neteisėtą veiką, o atsakovas savo kaltės dėl netinkamos šilumos tinklų būklės byloje nepaneigė.

Vadovaudamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2p.).

Iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme: 252 Lt žyminį mokestį, 242 Lt advokato išlaidas už ieškinio parengimą, 1258,40 Lt už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, 298,87 Lt kuro išlaidas.

Pažymėtina, kad prašydamas priteisti 298,87 Lt kuro išlaidas, PVM sąskaitoje faktūroje ieškovo atstovas nurodė, kad jis vyko į teismo posėdį 2012-10-08, tačiau iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovo atstovas R. B. 2012-10-08 teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl kuro išlaidų ieškovo atstovas nepatyrė (64, 72–73, 98, 99 b. l.). Esant nurodytoms aplinkybėms, kuro išlaidos ieškovui nepriteistinos.

Ieškovo prašymas dėl 1258,40 Lt išlaidų priteisimo už atstovavimą pirmosios instancijos teisme tenkintinas iš dalies. Prašomos priteisti išlaidos yra neproporcingai didelės ir neatitinka LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Rekomendacijų 8.18 punktas numato, kad už vieną atstovavimo valandą teisme maksimalus dydis yra 0,15 MMA, todėl šiuo metu tai sudaro 150 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatas R. B. dalyvavo tik viename teismo posėdyje, vykusiame 2013-11-07, kuris truko 1 valandą, todėl už atstovavimą pirmosios instancijos teisme priteistina 150 Lt suma (106–116 b. l.).

Ieškovas prašo priteisti 550,08 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (250 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą bei 300,08 Lt už apeliacinio skundo parengimą (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Nurodytos išlaidos yra pagrįstos, todėl šis prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo AB „Šiaulių energija“ (į. k. 245358580, adresas Pramonės g. 10, LT-78502 Šiauliai, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB “Šiaulių“ bankas) 8317,50 Lt dydžio žalą, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-07-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme: 250 Lt žyminį mokestį, 392 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834, adresas J. Basanavičiaus g. 12, LT-03600, Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“) naudai.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo AB „Šiaulių energija“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme: 250 Lt žyminį mokestį ir 300,08 Lt advokato išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai.